2019 m. gegužės 29 d. Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Irideos SpA / Poste Italiane SpA

(Byla C-419/19)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Irideos SpA

Atsakovė: Poste Italiane SpA

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar, atsižvelgiant į pirmiau minėtas ypatybes, bendrovė Poste Italiane s.p.a. turėtų būti laikoma „viešosios teisės reglamentuojamu subjektu“, kaip tai suprantama pagal 2016 m. Įstatyminio dekreto Nr. 50 3 straipsnio 1 dalies d punktą ir atitinkamas ES direktyvas (2014/23/ES¹ , 2014/24/ES² ir 2014/25/ES³ )?

2.    Ar ta bendrovė yra įpareigota vykdyti atvirą konkursą tik sudarydama viešojo pirkimo sutartis, kurios būtų tiesiogiai susijusios su pagal Direktyvą 2014/25/ES specialiuosiuose sektoriuose vykdoma veikla, kaip viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, ir dėl to jai turėtų būti taikomos Viešojo pirkimo sutarčių kodekso II dalies taisyklės, nors vykdant su šiais sektoriais nesusijusias sutartis, vadovaujantis Direktyvos 2014/23/ES 21 konstatuojamojoje dalyje ir 16 straipsnyje nustatytais principais, jai, priešingai, suteikiama visiška derybinė autonomija ir taikomos tik privatinės teisės normos (minėta Kasacinio teismo jungtinės kolegijos 2018 m. Nutartis Nr. 4899 ir, dėl paskutinės dalies, minėta Valstybės Tarybos plenarinės sesijos 2011 m. Nutartis Nr. 16)?

3.    Ar tuo atveju, kai ta pati bendrovė sudaro sutartis, kurios turėtų būti laikomos nesusijusiomis su specialiesiems sektoriams priskirtu klausimu – jeigu ji atitinka viešosios teisės reglamentuojamam subjektui keliamus reikalavimus – jai taikoma bendroji Direktyva 2014/24/ES (taigi, ir taisyklės, pagal kurias sutartys sudaromos rengiant atvirą konkursą), net kai ji veiklą vykdo – kitaip nei po įsteigimo – daugiausia verslo srityje ir konkurencijos sąlygomis, kaip galima spręsti iš minėto 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Ing. Aigner, C-393/06, nes kitoks aiškinimas perkančiųjų organizacijų sudarytų sutarčių atveju neatitinka Direktyvos 2014/24/ES? Kita vertus, minėtos Direktyvos 2014/23/ES 21 konstatuojamojoje dalyje ir 16 straipsnyje yra nustatyti tik numanomi kriterijai, kuriais remiantis galima atmesti galimybę įprastomis rinkos sąlygomis veikiančią įmonę pripažinti viešosios teisės reglamentuojamu subjektu, nes, remiantis visomis šiomis nuostatomis, jeigu įstaigos paskirtis – tenkinti „bendrojo intereso poreikius“ (o nagrinėjamu atveju jie egzistuoja ir nėra išnykę), visų pirma atsižvelgiama į jos įsteigimo momentą.

4.    Ar tuo atveju, jeigu įstaigose vykdoma mišri veikla – tiek susijusi su specialiuoju sektoriumi, tiek kitokia –, naudingumo kriterijus – priešingai nei teikiant konkretaus viešojo intereso paslaugą – turėtų būti aiškinamas ne siaurai (kaip iki šiol buvo daroma nacionalinėje jurisprudencijoje, vadovaujantis Valstybės Tarybos plenarinės sesijos sprendimu Nr. 16/2011), šiuo aspektu pažeidžiant Direktyvos 2014/25/ES 16 konstatuojamojoje dalyje bei 6 ir 13 straipsniuose nustatytus principus, pagal kuriuos siekiant nustatyti veiklos rūšiai, kuriai taikomas Viešųjų pirkimų kodeksas, taikytinas taisykles, reikia remtis sąvoka paskirtis? Todėl turi būti išaiškinta, ar, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos ketinimus, atitinkamam specialiajam sektoriui gali būti „skirta“ – net ir taikant sušvelnintas įpareigojimo formas, būdingas „neįtrauktiems“ sektoriams – visa pačiame sektoriuje vykdoma veikla (įskaitant sutartis dėl įprastos ir neeilinės techninės priežiūros, valymo, įrengimo, durininkų ir apsaugos paslaugų arba kitų pastarųjų naudojimo būdų, jeigu jie yra traktuojami kaip paslauga klientams), ir iš tikrųjų privatizuota liko tik nesusijusi veikla, kurią viešoji arba privati įstaiga gali laisvai vykdyti visiškai skirtingose srityse, o jai taikoma tvarka gali būti reglamentuojama vien Civilinio kodekso nuostatomis ir priskirta bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai (tokio tipo paslauga šiuo atveju neabejotinai yra Poste Italiane teikiama banko paslauga, tačiau to paties negalima pasakyti apie elektroninių ryšių priemonių tiekimą ir naudojimą, jeigu jos naudojamos visai Grupės veiklai vykdyti, nors yra ypač reikalingos būtent bankininkystės veiklai). Taip pat vertėtų pabrėžti, kad dėl šiuo metu vyraujančio siauro aiškinimo yra susidaręs disbalansas, nes palyginamuose arba gretimuose sektoriuose sudaromoms darbų ar paslaugų pirkimo sutartims yra taikomos visiškai skirtingos taisyklės: Sutarčių kodekse yra nustatytos detalios garantijos nustatant kitą kontrahentą, o verslininkai turi visišką derybinę autonomiją ir laisvę sudaryti sutartis atsižvelgdami tik į savo ekonominius interesus ir nesuteikdami jokių skaidrumo garantijų, kurių reikalaujama specialiuosiuose sektoriuose ir sektoriuose, kuriems Kodeksas netaikomas.

5.    Galiausiai, ar atviro viešojo konkurso procedūros paskelbimas – tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygiu numatytomis viešinimo formomis – pagal Viešųjų pirkimų kodeksą gali būti svarbus siekiant nustatyti viešojo pirkimo sutarties paskirties sritį arba sąsajas su atitinkamu specialiuoju sektoriumi, atsižvelgiant į [4] klausime išplėtotą naudingumo kriterijų, ar – subsidiariai – tokią viešojo konkurso procedūrą paskelbusio subjekto ar joje dalyvavusių ir konkursą laimėjusių subjektų iškeltas prieštaravimas, grindžiamas bylos neteismingumu administraciniams teismams, gali būti laikomas piktnaudžiavimu teise pagal Nicos chartijos 54 straipsnį, nes nors toks elgesys negali daryti įtakos pačiam jurisdikcijos paskirstymui (šiuo klausimu taip pat žr. Valstybės Tarybos plenarinės sesijos 2011 m. Sprendimą Nr. 16), jis turi įtakos bent jau nustatant kompensacijas ir bylinėjimosi išlaidas, nes tokiu elgesiu daromas neigiamas poveikis teisėtiems konkurso dalyvių, o gal net konkurso laimėtojų ir ieškinio pareiškėjų lūkesčiams?

____________

¹ 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1).

² 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65).

³ 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014, p. 243).