EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. liepos 11 d.
Byla F‑85/10
AI
prieš
Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Vidaus konkursas – Pašalinimas iš konkurso dėl vertinimo, gauto už pirmą egzaminą raštu – Peržiūra – Vienodas požiūris – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį – Terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties nepratęsimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AI iš esmės prašo, pirma, panaikinti sprendimą, kuriuo Teisingumo Teismo organizuoto vidaus konkurso rengiant egzaminus Nr. CJ 12/09 atrankos komisija nesuteikė jam minimalaus 20 balų vertinimo, reikalaujamo už privalomą pirmą egzaminą raštu, ir, antra, panaikinti Teisingumo Teismo sprendimą nepratęsti jo laikinojo tarnautojo sutarties ir nurodyti atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. AI padengia savo ir Teisingumo Teismo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Pastovumas, pakankamas vienodam kandidatų vertinimui užtikrinti
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)
2. Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisijos nešališkumo principas – Atrankos komisijos nario ir kandidato pažinties santykis – Interesų konflikto pavojus atrankos komisijos nario ir kandidato profesinių santykių atveju – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnis)
3. Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Darbų slaptumo užtikrinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis)
4. Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)
5. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte numatyti laikinieji tarnautojai – Pratęsimas po pirmo sutarties pratęsimo nustatytam terminui – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį – Netaikymas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktas ir 8 straipsnio antra pastraipa)
6. Pareigūnai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijai skirtos priemonės – Paeiliui einančių terminuotų sutarčių arba darbo santykių bendras maksimalus terminas – Draudimas naudoti tokias sutartis piktnaudžiaujant – ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis tikslų ir minimalių reikalavimų pažeidimo nebuvimas
(SESV 288 straipsnio antra pastraipa; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktas ir 8 straipsnio antra pastraipa; Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 5 punkto 1 dalis)
7. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Sąvoka
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnis ir 47 straipsnio 1 dalies b punktas)
8. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Administracijos rūpestingumo pareiga – Atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo interesus
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnis)
9. Socialinė politika – Darbuotojai vyrai ir moterys – Įsidarbinimas ir darbo sąlygos – Vienodas požiūris – Direktyva 2006/54 – Apsauga nuo atsakomųjų priemonių – Taikymo sritis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54 1 ir 24 straipsniai)
1. Į pakaitinio nario buvimą negalima atsižvelgti siekiant įvertinti atrankos komisijos sudėties pastovumą, jei nuolatinė atrankos komisija buvo visos sudėties vykstant kiekvienam egzaminui. Konkurso atrankos komisijos pastovumas užtikrinamas, kai visi nuolatiniai atrankos komisijos nariai tikrina egzaminų raštu darbus ir dalyvauja vykstant egzaminams žodžiu ir svarstymuose, susijusiuose su šiais egzaminais.
(žr. 59 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Felix prieš Komisiją, T‑193/00, 37 punktas.
2. Vien to, kad atrankos komisijos narys ir kandidatas yra pažįstami, nepakanka įrodyti, kad šis narys asmeniškai suinteresuotas „dėl šeimos ar finansinių dalykų“, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnyje, kas galėtų sukelti abejonių dėl jo nešališkumo. Iš tiesų, tai, kad atrankos komisijos narys asmeniškai pažįsta vieną iš kandidatų, nebūtinai reiškia, kad šis narys laikysis palankaus išankstinio nusistatymo minėto kandidato atžvilgiu.
Šiuo klausimu vien tai, kad konkurso atrankos komisijos narys dalyvauja vertinant kandidatą, dirbantį arba dirbusį tame pačiame skyriuje arba toje pačioje tarnyboje kaip ir jis pats, savaime nereiškia, kad šis narys pakenks savo nepriklausomumui ir todėl savo nešališkumui.
(žr. 80 ir 81 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, 223 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 30 d. Sprendimo Dragoman prieš Komisiją, F‑16/07, 41 punktas.
3. Pareigos motyvuoti tikslas, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ar ne, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę. Vis dėlto, kiek tai susiję su atrankos komisijos priimtais sprendimais, šią pareigą motyvuoti reikia derinti su slaptumo, kuris pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį privalomas atrankos komisijos darbui, užtikrinimu. Užtikrinant šį slaptumą draudžiama viešinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį arba lyginamąjį kandidatų vertinimą. Šiomis aplinkybėmis, kai reikalaujama motyvuoti konkurso atrankos komisijos sprendimus, turi būti atsižvelgiama į aptariamo darbo, kuris paprastai vyksta bent jau dviem atskirais etapais, t. y., pirma, svarstomos kandidatūros atrenkant kandidatus, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse, ir, antra, vertinamas kandidatų tinkamumas eiti laisvas pareigas siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašą, pobūdį. Antrasis atrankos komisijos darbo etapas yra pirmiausia lyginamasis, todėl šis darbas laikomas slaptu. Atrankos komisijos iki egzaminų patvirtinti taisymo kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo dalis ir, vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, komisija jais vadovaujasi. Taigi šie kriterijai, kaip ir atrankos komisijos vertinimai, yra apsaugoti taikant jiems nagrinėjimo slaptumo principą. Atrankos komisijos taikomas lyginamasis vertinimas matyti iš kandidatams skirtų balų. Šie balai yra kiekvieno kandidato įvertinimas. Kadangi turi būti užtikrinamas atrankos komisijų darbo slaptumas, informavimas apie balus, skirtus už įvairius egzaminus, yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Toks motyvavimas nepažeidžia kandidatų teisių.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją vertinti konkurso egzaminų rezultatus, ji, kai motyvuoja, kodėl kandidatas neišlaikė egzamino, neprivalo patikslinti, kurie kandidato atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, ar paaiškinti, kodėl šie atsakymai nepakankamai įvertinti. Toks motyvavimas nėra būtinas, kad Sąjungos teismas galėtų vykdyti teisminę kontrolę, o kandidatas – įvertinti skundo arba prireikus ieškinio pateikimo tikslingumą.
(žr. 91–93 ir 115 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, 29 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo Pimley-Smith prieš Komisiją, T‑291/94, 63 ir 64 punktai; 2003 m. kovo 27 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, 48 punktas; 2004 m. vasario 19 d. Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą, T‑19/03, 33 ir 34 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Dragoman prieš Komisiją 63 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
4. Vertinimai, kuriuos konkurso atrankos komisija atlieka vertindama kandidatų žinias ir gebėjimus, yra subjektyvaus kiekvieno kandidato pasirodymo per egzaminą vertinimo išraiška ir priskiriami didelei atrankos komisijos diskrecijai. Jiems netaikoma teismo kontrolė, išskyrus aiškaus atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo atvejį. Iš tikrųjų, Tarnautojų teismas neturi konkurso atrankos komisijos vertinimo pakeisti savuoju.
(žr. 109 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Giannini prieš Komisiją 275 punktas.
5. Net jei laikinojo tarnautojo, kaip jis suprantamas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktą, sutartis buvo antrą ir trečią kartą pratęsta pažeidžiant šių sąlygų 8 straipsnio antrą pastraipą, dėl šio pažeidimo ši terminuota sutartis netampa neterminuota sutartimi. Iš tiesų, iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio antros pastraipos teksto aiškiai matyti, kad įdarbinimo laikinuoju tarnautoju, kaip jis suprantamas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktą, sutartis gali būti tik terminuota ir kad nėra numatytas šios terminuotos sutarties pakeitimas neterminuota.
(žr. 130 punktą)
6. Kalbant apie Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Direktyvos 1999/70 dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, ir ypač apie šio susitarimo 5 punkto 1 dalį, Sąjungos teisės aktų leidėjas, naudodamasis teisėkūros įgaliojimais, kad priimtų Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ir sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba, naudodamasi turima didele diskrecija, įtvirtinta Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose, priimdami ar įgyvendindami taisykles, kuriomis reglamentuojami Sąjungos ir jų tarnautojų santykiai, privalo neleisti piktnaudžiauti teise paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis.
Nors teisės aktų leidėjas privalo veiksmingai neleisti sudaryti darbo sutartis įgaliotai tarnybai piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, vis dėlto pagal SESV 288 straipsnio antrą pastraipą jis gali laisvai pasirinkti tam tinkamiausią formą ir būdus. Taigi laikantis šios pareigos neprivaloma numatyti terminuotų darbo sutarčių pakeitimo neterminuotomis, jei atitinkamuose teisės aktuose nustatytos priemonės, skirtos veiksmingai neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, ir priemonės, leidžiančios tinkamai nubausti už tokį piktnaudžiavimą, panaikinant neigiamus padarinius, kurių patyrė suinteresuotasis asmuo.
Todėl jei jis numato vieną iš Bendrojo susitarimo 5 punkte įtvirtintų priemonių ir jei dėl kitų priemonių nebuvimo netrukdoma nubausti už galimą piktnaudžiavimą, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio antra pastraipa nepažeidžiami Bendrojo susitarimo tikslai ir minimalūs reikalavimai.
(žr. 136–140 punktus)
Nuoroda:
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, T‑325/09 P, 58, 61 ir 66 punktai.
7. Administracija, kai tęsia sutartis, taip pat organizuoja savo tarnybų darbą pagal jai patikėtus uždavinius ir, atsižvelgdama į tarnybas, skiria savo personalą, turi didelę diskreciją, tačiau su sąlyga, kad šis paskyrimas vykdomas dėl tarnybos interesų ir nepažeidžiant darbų lygiavertiškumo. Taigi teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, kuriomis remdamasi administracija galėjo atlikti savo vertinimą, ji netinkamai neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai.
Klaida yra akivaizdi tik kai ji lengvai pastebima ir ją galima nesunkiai atskleisti remiantis kriterijais, kuriuos teisės aktų leidėjas numatė taikyti administracijai naudojantis savo diskrecija. Todėl siekiant nustatyti, kad administracija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti remiantis šiuo vertinimu priimto sprendimo panaikinimą, įrodymų, kurių privalo pateikti ieškovas, turi pakakti sprendime padarytiems įtikinamiems administracijos vertinimams paneigti.
(žr. 152 ir 153 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT prieš Komisiją, T‑380/94, 59 punktas; 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo BUPA ir kt. prieš Komisiją, T‑289/03, 221 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Canga Fano prieš Tarybą, F‑104/09, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑281/11 P, 35 punktas; 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Davids prieš Komisiją, F‑105/11, 38 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
8. Administracijos pareiga rūpintis savo tarnautojais ir gero administravimo principas visų pirma reiškia, kad, spręsdama dėl pareigūno ar tarnautojo padėties, kompetentinga tarnyba atsižvelgia į visus veiksnius, kurie gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji atsižvelgia ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno ar tarnautojo interesus.
Šiuo klausimu administracija neprivalo pasiūlyti naujų pareigų laikinajam tarnautojui, kurio profesinių pareigų atlikimas vertinamas kaip netinkamas. Dėl šios priežasties administracija neprivalo pratęsti laikinojo tarnautojo, kurio profesinių pareigų atlikimas įvertintas kaip netinkamas, sutarties.
Iš tiesų, nors rūpestingumo pareiga reiškia, kad kompetentinga tarnyba, vertindama tarnybos interesą, privalo atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius lemti jos sprendimą, be kita ko, į atitinkamo tarnautojo interesus, tačiau atsižvelgimas į atitinkamo tarnautojo asmeninį interesą negali reikšti, kad minėtai tarnybai draudžiama nepratęsti terminuotos sutarties, nors tam šis tarnautojas ir prieštarauja, jei to reikalauja tarnybos interesas.
(žr. 166–168 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, 51 ir 87 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Klug prieš EMEA, F‑35/07, 67 ir 79 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 2010 m. liepos 7 d. Sprendimo Tomas prieš Parlamentą, F‑116/07, F‑13/08 ir F‑31/08, 166 punktas; 2011 m. vasario 4 d. Nutarties Verheyden prieš Komisiją, F‑54/10, 37 punktas.
9. Direktyvos 2006/54 dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 24 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į direktyvos tikslą, kaip numatyta jos 1 straipsnyje, užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Todėl juo siekiama apsaugos nuo atsakomųjų priemonių, kurių imasi darbdavys, reaguodamas į skundus arba kreipimusis į teismą siekiant įpareigojimo laikytis vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo užimtumo ir profesinės veiklos srityje.
(žr. 184 punktą)