TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. balandžio 11 d. (*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – Jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl kompensacijos už atidėtą skrydį turinčio teismo nustatymas – 7 straipsnio 5 punktas – Filialo veikla – 26 straipsnis – Numanomas susitarimas – Būtinybė atsakovui atvykti“
Byloje C‑464/18,
dėl Juzgado de lo Mercantil no 1 de Gerona (Cheronos komercinis teismas Nr. 1, Ispanija) 2018 m. liepos 9 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. liepos 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
ZX
prieš
Ryanair DAC
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija)
kurį sudaro kolegijos pirmininkė C. Toader (pranešėja), teisėjai L. Bay Larsen ir M. Safjan,
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir S. Pardo Quintillán,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 7 straipsnio 5 punkto ir 26 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant keleivio ZX ir oro transporto bendrovės Ryanair DAC ginčą dėl ZX pareikšto ieškinio dėl kompensacijos už atidėtą skrydį.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.“
4 Šio reglamento 7 straipsnyje nustatyta:
„Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:
1. a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;
b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra:
– parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos,
– teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos,
c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas;
<…>
5) ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla, – tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose;
<…>“
5 Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 4 skirsnyje „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis“ yra 17 straipsnis, jame nustatyta:
„1. Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesine veikla, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui, jeigu:
a) sutartis sudaryta dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai grąžinant dalinių įmokų kreditą;
b) sutartis sudaryta dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti; arba
c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.
2. Jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kurios nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuri vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad tokios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje.
3. Šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, išskyrus sutartis, kuriose už bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė.“
6 Tame pačiame skyriuje yra 7 skirsnis „Susitarimas dėl jurisdikcijos“. Tame skirsnyje, be kita ko, yra 26 straipsnis, jo 1 dalis išdėstyta taip:
„Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyko į teismą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 24 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.“
7 To reglamento 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jeigu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra vienoje valstybėje narėje, pareiškiamas ieškinys kitos valstybės narės teisme ir jis neatvyksta į teismą, teismas savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta pagal šio reglamento nuostatas.“
8 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju visiems keleiviams, kurių skrydžio nuotolis 1 500 km ar mažiau, išmokama 250 eurų dydžio kompensacija.
Ispanijos teisės aktai
9 Pagal 1985 m. liepos 1 d. Ley Orgánica del Poder Judicial (Pagrindinis teismų įstatymas Nr. 6/1985) 86ter straipsnio 2 dalies b punktą ieškinius pagal nacionalinius ar tarptautinius transportą reglamentuojančius teisės aktus pirmąja arba vienintele instancija nagrinėja komerciniai teismai, kurie civilinių teismų sistemoje yra tam tikras civilines ir komercines bylas nagrinėjantys specializuoti teismai.
10 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad 2000 m. sausio 7 d. Ley 1/2000 de Enjuiciamiento Civil (Civilinio proceso kodeksas Nr. 1/2000, toliau – Civilinio proceso įstatymas) (BOE, Nr. 7, 2000 m. sausio 8 d., p. 575) nustatyta, jog ieškiniai nagrinėjami, be kita ko, atsižvelgiant į ieškinio sumą, įprastos ginčo teisenos ar žodinio proceso tvarka.
11 Remiantis šio kodekso 250 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinio vertė neviršija 6 000 eurų, tas ieškinys nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.
12 Pagal to kodekso 56 straipsnį ieškovas laikomas dėl jurisdikcijos susitariančiu numanomai dėl to, jog kreipiasi į atitinkamos apylinkės teismus ir pareiškia ieškinį, o atsakovas – dėl to, kad atvykęs į teismą imasi bet kokių veiksmų, išskyrus prieštaravimo dėl jurisdikcijos pareiškimą. Taip pat laikoma, kad atsakovas numanomai susitaria dėl jurisdikcijos, kai jis, gavęs teismo šaukimą, į teismą neatvyksta arba tai padaro pasibaigus teisei pareikšti prieštaravimą dėl jurisdikcijos.
13 Pagal Civilinio proceso kodekso 54 straipsnio 1 dalį „aiškiai išreikštas ar numanomas susitarimas dėl jurisdikcijos negalioja bylose, kurios turi būti sprendžiamos žodiniame procese“.
14 Kaip nurodyta šio kodekso 404 straipsnio nuostatose, aiškinamose atsižvelgiant į to kodekso 58 straipsnį, kai už formalųjį ir materialųjį proceso organizavimą atsakingas teismo kancleris ieškinio priėmimo metu nustato galimą tarptautinės teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos nebuvimą, jis apie tai informuoja teisėją, kad šis, išklausęs šalis ir Ministerio Fiscal (Ispanijos prokuratūra), nuspręstų dėl ieškinio pripažinimo priimtinu ar jo nepriimtinumo.
15 To paties kodekso 36 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta:
„Ispanijos civilinių teismai nenagrinėja jiems priskirtų bylų <…>, kai nedalyvauja atsakovas, kuriam apie teismo posėdį yra pranešta tinkamai, tais atvejais, kai tarptautinė Ispanijos teismų jurisdikcija galėtų būti grindžiama tik numanomu šalių susitarimu dėl jurisdikcijos.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
16 ZX internetu nusipirko lėktuvo bilietą Ryanair vykdomam skrydžiui iš Porto (Portugalija) į Barseloną (Ispanija).
17 Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareikštame ieškinyje ieškovė pagrindinėje byloje paprašė skirti 250 EUR kompensaciją už pagrindinėje byloje nagrinėjamo skrydžio atidėjimą.
18 Remiantis sprendimu pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą teigtina, kad ieškovė pagrindinėje byloje neturi nuolatinės ar įprastos gyvenamosios vietos Ispanijoje, kad atsakove pagrindinėje byloje esančios bendrovės pagrindinė buveinė yra Airijoje ir kad ji turi filialą Cheronoje (Ispanija).
19 Pagal Civilinio proceso kodekso 58 straipsnį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kancleris paprašė šalių pagrindinėje byloje ir prokuratūros pateikti pastabas dėl galimos šios teismo tarptautinės jurisdikcijos.
20 Pastabas pateikė tik prokuratūra. Ji nurodė, kad dėl to, jog ginčui pagrindinėje byloje netaikomas nė vienas išimtinės kompetencijos atvejis, ir dėl to, kad atsakovė prieštaravo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėtų ginčą pagrindinėje byloje, šis teismas turėtų pripažinti savo jurisdikciją nagrinėti, remdamasis numanomu susitarimu dėl jurisdikcijos.
21 Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pagrindinėje byloje turi filialą Cheronos mieste, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar jis taip pat galėtų turėti tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje, remdamasis filialo buveinės vietos teismų specialiąja jurisdikcija.
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog tam, kad galėtų priimti sprendimą dėl galimo atsisakymo nagrinėti ginčą priimant galutinį sprendimą nutraukti procesą arba dėl ieškovės pagrindinėje byloje ieškinio priimtinumo ir priimti sprendimą dėl esmės, būtina išaiškinti Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnį dėl numanomo susitarimo dėl jurisdikcijos ir to reglamento 7 straipsnio 5 punktą dėl filialo buveinės vietos teismų alternatyvios jurisdikcijos nagrinėjant ginčus dėl to filialo veiklos.
23 Tokiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Mercantil no 1 de Gerona (Cheronos komercinis teismas Nr. 1, Ispanija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 26 straipsnyje numatytas ir įtvirtintas numanomo susitarimo dėl jurisdikcijos pagrindas visais aspektais reikalauja savarankiško ir visoms valstybėms narėms bendro aiškinimo, kuris dėl tos priežasties negali priklausyti nuo valstybių narių vidaus jurisdikcijos taisyklių nustatomų apribojimų?
2. Ar Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 26 straipsnyje numatytas ir įtvirtintas numanomo susitarimo dėl jurisdikcijos pagrindas yra „grynoji“ tarptautinės jurisdikcijos taisyklė, išimtinai reiškianti valstybės narės teismus, tačiau teritorinę jurisdikciją turintis teismas turi būti nurodytas pagal valstybės narės proceso teisę, ar, priešingai, tai yra ir tarptautinės, ir teritorinės jurisdikcijos taisyklė?
3. Ar tai, kad skrydį vykdo oro linijų bendrovė, turinti buveinę kitoje valstybėje narėje, tačiau išvykimo ar atvykimo vieta yra valstybėje narėje, kurioje ji turi pagalbines paslaugas bendrovei teikiantį filialą, per kurį bilietai nebuvo įsigyti, gali reikšti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tokį ginčą dėl filialų, atstovybių ar dėl bet kurių kitų padalinių veiklos, kuris pateisintų Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punkte numatytą jurisdikcijos sąsajos kriterijų?“
Dėl prejudicinių klausimų
24 Visų pirma reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 261/2004 nėra taisyklių dėl valstybių narių teismų tarptautinės jurisdikcijos, todėl klausimas dėl valstybės narės teismo tarptautinės jurisdikcijos turi būti nagrinėjamas remiantis Reglamentu Nr. 1215/2012 (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C‑204/08, EU:C:2009:439, 28 punktą).
25 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalis leidžia nustatyti teismo jurisdikciją, kai „be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas“.
26 Dėl šios priežasties pirmiausia reikia išnagrinėti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos pagal kitas šio reglamento nuostatas.
27 Nors Reglamente Nr. 1215/2012 numatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, išdėstytos būtent to reglamento II skyriaus 2 skirsnyje, ieškovė pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nepateikė ieškinio dėl kompensacijos už iš Porto į Barseloną vykdomą skrydį, remdamasi specialiosios jurisdikcijos taisykle, grindžiama pareigos įvykdymo vieta, kuri yra ieškinio pagrindas, nurodytas Teisingumo Teismo išaiškintame to reglamento 7 straipsnio 1 punkto b papunktyje, nes tas teismas yra aptariamo skrydžio išvykimo arba atvykimo vietos teritorijoje (2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C‑204/08, EU:C:2009:439, 43 punktas).
28 Taip pat pažymėtina, kad nors Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 4 skirsnio „Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis“ nuostatose taip pat nustatyta specialiosios kompetencijos taisyklė vartotojų naudai (o oro transporto keleivis gali būti laikomas vartotoju), reikia pažymėti, kad to reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šis skirsnis „netaikomas vežimo sutarčiai, išskyrus sutartis, kuriose už bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė“.
29 Remiantis šios nuostatos formuluote, galima daryti nedviprasmišką išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, oro transporto keleivis, kuris pirko ne kelionės paketą, o paprastą skrydžio bilietą, negali remtis Reglamente Nr. 1215/2012 nustatytomis specialiosios jurisdikcijos taisyklėmis dėl vartojimo sutarčių.
30 Taip pat reikia papildyti, kad nors Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje nustatytas bendrasis atsakovo jurisdikcijos principas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog atsakovės pagrindinėje byloje buveinė yra ne Ispanijos Karalystėje, o kitoje valstybėje narėje, t. y. Airijoje, todėl ši nuostata negali būti šio teismo jurisdikcijos pagrindas.
31 Tuo remiantis galima teigti, jog pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą dėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punkto ir nustatyti, ar jurisdikcija galėtų būti grindžiama šia nuostata.
Dėl trečiojo klausimo
32 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtai oro transporto bendrovei pareikštą ieškinį dėl kompensacijos, nes teismo, kuriame pareikštas ieškinys, teritorijoje ta bendrovė turi filialą.
33 Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, remiantis dviem kriterijais galima nustatyti, ar su filialo veikla susijęs ieškinys sietinas su valstybe nare. Viena vertus, sąvoka „filialas“ reiškia, kad egzistuoja veiklos centras, kuris yra pastovus pagrindinės įmonės pratęsimas. Šis centras turi turėti vadovybę ir materialinių išteklių, kad galėtų derėtis su trečiosiomis šalimis ir joms nereiktų tiesiogiai kreiptis į pagrindinę įmonę. Kita vertus, ginčas turi būti susijęs arba su veiksmais, susijusiais su filialo veikla, arba su jo prisiimtais įsipareigojimais pagrindinės įmonės vardu, kai šie įsipareigojimai turi būti įvykdyti valstybėje, kurioje yra šis filialas (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Mahamdia, C‑154/11, EU:C:2012:491, 48 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 59 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
34 Būtent dėl antrojo jurisprudencijoje nustatyto kriterijaus reikia pasakyti, kad, remiantis sprendimu dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinėje byloje aptariamas lėktuvo bilietas buvo pirktas internetu. Taigi tame sprendime nėra jokių duomenų, kad ieškovo pagrindinėje byloje ir oro transporto bendrovės vežimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant tam filialui. Beje, remiantis Teisingumo Teismo turima informacija, Ryanair filialo Cheronoje teikiamos paslaugos susijusios su mokesčių klausimais.
35 Tuo remiantis darytina išvada, kad nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, kad filialas susijęs su Ryanair ir ieškovės pagrindinėje byloje teisiniais santykiais, todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktą (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo flyLAL-Lithuanian Airlines, C‑27/17, EU:C:2018:533, 63 punktą).
36 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtai oro transporto bendrovei pareikštą ieškinį dėl kompensacijos, nes teismo, kuriame pareikštas ieškinys, teritorijoje esantis tos bendrovės filialas nedalyvavo bendrovės ir suinteresuotojo keleivio teisiniuose santykiuose.
Dėl pirmųjų dviejų klausimų
37 Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismo, kuriame pareikštas ieškinys, tarptautinę jurisdikciją galima grįsti numanomu jurisdikcijos pasirinkimu, nes atsakovas neprieštarauja šio teismo jurisdikcijai.
38 Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta jurisdikcijos taisyklė, grindžiama atsakovo atvykimu į teismą, taikoma visose bylose, kuriose teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija neatsiranda kitų šio reglamento nuostatų pagrindu. Ši nuostata reiškia (taip pat tais atvejais, kai ieškinys teisme pareikštas nesilaikant šio reglamento nuostatų), kad atsakovo atvykimas į teismą gali būti laikomas numanomu teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos pripažinimu, vadinasi, ir susitarimu dėl jo jurisdikcijos (2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo ČPP Vienna Insurance Group, C‑111/09, EU:C:2010:290, 21 punktas ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Cartier parfums-lunettes ir Axa Corporate Solutions Assurance, C‑1/13, EU:C:2014:109, 34 punktas).
39 Šiuo atveju, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, darytina išvada, kad šio teismo kanceliarijai paraginus pateikti pastabas dėl galimos šio teismo jurisdikcijos nagrinėti pagrindinėje byloje aptariamą ieškinį, atsakovė pagrindinėje byloje rašytinių pastabų nepateikė.
40 Kadangi pastabų nepateikimas negali būti pripažintas atvykimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnį, ir dėl tos priežasties negali būti laikoma, kad atsakovas numanomai sutinka su teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija, pagrindinės bylos aplinkybėmis negali būti taikoma nuostata dėl numanomo susitarimo dėl jurisdikcijos.
41 Taigi į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, kai atsakovas nepateikė pastabų arba neatvyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:
1. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnį kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtai oro transporto bendrovei pareikštą ieškinį dėl kompensacijos, nes teismo, kuriame pareikštas ieškinys, teritorijoje esantis tos bendrovės filialas nedalyvavo bendrovės ir suinteresuotojo keleivio teisiniuose santykiuose.
2. Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, kai atsakovas nepateikė pastabų arba neatvyko.
Parašai.