TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 2 d.

Byla F‑15/07

K

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Profesinė liga – Psichologinis priekabiavimas – Prašymas atlyginti“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo K iš esmės prašo priteisti iš Parlamento nematerialinės ir materialinės žalos, kurią ji eidama pareigas patyrė dėl psichologinio priekabiavimo, vykdyto jos atžvilgiu nuo 1993 m. iki 2003 m., atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka

2.      Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka

3.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Vienkartinė kompensacija pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus – Prašymas dėl papildomos kompensacijos pagal bendrąją teisę

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnis)

1.      Prieš įsigaliojant Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsniui – į šiuos nuostatus jis įtrauktas Reglamentu Nr. 723/2004, kuris juos iš dalies pakeitė, – psichologinis priekabiavimas buvo apibrėžtas kaip elgesys, kuriuo buvo objektyviai siekiama pareigūną diskredituoti arba tyčia pabloginti jo darbo sąlygas.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑107 ir II‑A‑2‑485, 79 punktas.

2.      Vien tai, kad mokymo užduotys, kurias pareigūnas atliko, buvo atšauktos, nėra psichologinio priekabiavimo jo atžvilgiu įrodymas. Psichologinio priekabiavimo įrodymas taip pat nėra tai, kad jo viršininkas, gavęs skundų dėl suinteresuotojo asmens darbo kokybės, paprašė kolegos jam pateikti suinteresuotojo asmens darbų su trūkumais pavyzdžių, kad patikrintų šių skundų pagrįstumą. Be to, patys vertinimo ataskaitoje esantys balai ir vertinimai, net ir neigiami, negali būti laikomi įrodymais, jog vertinimo ataskaita buvo siekiama psichologiškai priekabiauti.

(žr. 38 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Magone prieš Komisiją 80 punktas.

3.      Nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos atveju pareigūnai turi teisę prašyti kartu su pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį gaunamomis išmokomis sumokėti papildomą kompensaciją, jei institucija yra atsakinga už nelaimingą atsitikimą ar profesinę ligą remiantis bendrąja teise ir jei išmokų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus neužtenka, kad būtų užtikrintas visiškas patirtos žalos atlyginimas.

Net jei institucijos klaida buvo suinteresuotojo asmens nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos priežastis, šis asmuo turi įrodyti, jog jam pervesta suma pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies c punktą neužtikrintas nematerialinės žalos, patirtos dėl šio nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, atlyginimas. Jei šiuo atžvilgiu suinteresuotasis asmuo tvirtina, kad sumokėta suma buvo atlygintos tik jo negalėjimo vykdyti profesinės veiklos iki metų, kuriais jis turėjo išeiti į pensiją, jei jis nebūtų išėjęs į išankstinę pensiją dėl invalidumo, pasekmės, šiam argumentui negalima pritarti, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnyje įtvirtinta procedūra siekiama vienodai atlyginti tiek materialinę, tiek nematerialinę žalą, atsiradusią dėl profesinės ligos.

(žr. 33 ir 43 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. spalio 8 d. Sprendimo Leussink prieš Komisiją, 169/83 ir 136/84, Rink. p. I‑2801, 10–14 punktai; 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni prieš Komisiją, C‑257/98 P, Rink. p. I‑5251, 19–22 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 2 d. Sprendimo Graudy prieš Komisiją, F‑23/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 198 punktas.