Language of document : ECLI:EU:F:2014:246

EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 13 d.

Byla F‑78/13

Stéphane De Loecker

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba – EIVT darbuotojai – Laikinasis tarnautojas – Delegacijos trečiojoje šalyje vadovas – Delegacijos vadovo pareigų vykdymo nutraukimas pirma laiko – Perkėlimas į EIVT būstinę – Teisė į gynybą – Tarnybos interesas – Motyvavimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo S. De Loecker iš esmės prašo panaikinti 2013 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba dėl tarnybos interesų perkėlė jį iš darbo vietos Bužumbūroje (Burundis) į darbo vietą Briuselyje (Belgija).

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. S. De Loecker padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos išorės veiksmų tarnybos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Principai – Teisė į gynybą – Apimtis – Įrodinėjimo pareiga

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas)

2.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Laikinojo tarnautojo administraciniam statusui poveikio turintis sprendimas – Tarnybinio tyrimo ataskaita – Administracijos pareiga įtraukti ataskaitą į suinteresuotojo asmens bylą – Nebuvimas – Pareiga pateikti suinteresuotajam asmeniui visą tarnybinio tyrimo ataskaitą – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis ir IX priedas; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 ir 50a straipsniai)

3.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Paskyrimas į kitas pareigas tarnybos interesais – Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesas – Pareigų lygiavertiškumo laikymasis – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio e punktas ir 10 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Paskyrimas į Sąjungos delegacijos vadovo pareigas – Perkėlimas į kitas pareigas būstinėje dėl tarnybos interesų – Pranešimas apie galutinį Sąjungos delegacijos vadovo išvykimą – Sąlygos

(SESV 221 straipsnis; Tarybos sprendimo 2010/427 5 straipsnis)

1.      Teisės į gynybą laikymasis yra pagrindinis Sąjungos teisės principas. Šios teisės laikymosi sąlyga, kuri yra galimybės suinteresuotajam asmeniui pateikti savo poziciją prieš priimant sprendimą suteikimas, gali būti laikoma įvykdyta tik jeigu pareigūnas buvo aiškiai informuotas apie sprendimo projektą ir paragintas pateikti pastabų. Šiuo atžvilgiu suinteresuotajam asmeniui pripažinta teisė nėra tik paprasčiausia galimybė pareikšti savo prieštaravimą dėl ketinamo priimti sprendimo, ji neatsiejama nuo galimybės pateikti savo pastabas taip, kad jos galėtų paveikti ketinamo priimti sprendimo turinį.

Taigi, jeigu sprendimas perkelti į pareigas būstinėje yra priemonė, kuri daro neigiamą poveikį Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) laikinajam tarnautojui, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą ši tarnyba prieš priimdama tokį sprendimą turi tinkamai išklausyti suinteresuotąjį asmenį. Šiuo atžvilgiu ši tarnyba turi pateiktį įrodymą, kad suinteresuotasis asmuo galėjo naudingai pateikti savo poziciją dėl galimo sprendimo nedelsiant perkelti jį į pareigas būstinėje ir dėl šį sprendimą pagrindžiančių motyvų.

(žr. 33, 34 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Marcuccio / Komisija, C‑59/06 P, EU:C:2007:756, 57, 58 ir 70 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Marcuccio / Komisija, T‑236/02, EU:T:2011:465, 116 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Delcroix / EIVT, F‑11/13, EU:F:2014:91, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio, taikomo laikiniesiems tarnautojams pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnį, nematyti, kad administracija turi įtraukti į pareigūno asmens bylą dėl šio pareigūno atlikto tarnybinio tyrimo ataskaitą po to, kai apie ją pranešta. Be to, tarnybinį tyrimą reglamentuojančiose nuostatose, esančiose Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede „Drausminė procedūra“ ir taikomose laikiniesiems tarnautojams pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 50a straipsnį, taip pat nenumatyta pareiga pateikti suinteresuotajam asmeniui visą tyrimo ataskaitą. Pirma, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 1 dalį į suinteresuotojo asmens bylą galima įtraukti sprendimą nutraukti tarnybinį tyrimą, jeigu jis to aiškiai reikalauja. Antra, Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracija praneša suinteresuotajam asmeniui apie tyrimo pabaigą ir pateikia jam tik tyrimo ataskaitos išvadas. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad gavusi atitinkamą prašymą ir laikydamasi trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugos reikalavimų administracija turi jam pateikti visus su jam pateiktais kaltinimais tiesiogiai susijusius dokumentus.

(žr. 50 ir 51 punktus)

3.      Sąjungos institucijos naudojasi didele diskrecija organizuoti savo tarnybų darbą atsižvelgiant į joms įgyvendinti patikėtas užduotis ir skirti į šias tarnybas turimą personalą, su sąlyga, kad toks personalas skiriamas dėl tarnybos interesų ir laikantis pareigų lygiavertiškumo. Atsižvelgiant į institucijų diskrecijos vertinti tarnybos interesą apimtį, Tarnautojų teismo kontrolė vertinant, ar buvo laikytasi tarnybos interesų sąlygos, turi apsiriboti atsakymu į klausimą, ar Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba veikė pagrįstai ir tinkamai ir savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai. Šiuo atžvilgiu vidaus santykių sunkumai, jei dėl jų atsiranda įtampa, trukdanti tinkamai veikti tarnybai, gali pateisinti tai, kad, vadovaujantis tarnybos interesu, pareigūnas būtų perkeltas į kitas pareigas siekiant panaikinti nevaldomą administracinę situaciją. Be to, priimant sprendimą paskirti į kitas pareigas dėl tarnybos intereso nereikalaujama atitinkamo pareigūno sutikimo.

Išskirtinis diplomatinių funkcijų vaidmuo – išvengti bet kokios įtampos darbe ir sumažinti tą, kuri vis dėlto gali atsirasti. Be to, siekiant vykdyti tokias funkcijas reikia, kad darbuotojais būtų pasitikima. Taigi, kai šis pasitikėjimas pakertamas, kad ir kokia būtų priežastis, atitinkamas pareigūnas nebegali vykdyti tokių funkcijų ir siekiant, kad jam pareikšti kaltinimai nebūtų siejami su visa atitinkama tarnyba, vadovaudamasi gero administravimo principu institucija nedelsdama turi imtis atitolinimo priemonės. Šios priemonės taip pat taikytinos, kai konstatuojama, kad tarnybos vadovas, kuriam, kaip delegacijos vadovui, patikėta vykdyti diplomatines užduotis, netinkamai vadovavo tarnybai. Negalima neigti, kad dėl tokių valdymo trūkumų, jeigu jie įrodyti, kenkiama tinkamai delegacijos veiklai.

Be to, tai, kad tarnautojo sutartyje nurodytos jo pareigos ir darbo vieta, nedaro poveikio Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų taikymui šio tarnautojo darbui. Kadangi nacionalinių diplomatinių tarnybų tarnautojams, įdarbintiems kaip laikinieji tarnautojai pagal šių Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio e punktą, taikomos šios sąlygos, galimybė paskirti juos į kitas pareigas netiesiogiai numatyta jų su institucija pasirašytoje sutartyje, todėl, kai abi nurodytos sąlygos (paskyrimas į kitas pareigas dėl tarnybos interesų ir pareigų lygiavertiškumo laikymasis) įvykdytos, toks paskyrimas į kitas pareigas negali būti laikomas šios sutarties pažeidimu.

(žr. 59, 61–64, 96 ir 97 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Hecq / Komisija, C‑116/88 ir C‑149/88, EU:C:1990:98, 22 punktas; Sprendimo Ojha / Komisija, C‑294/95 P, EU:C:1996:434, 41 ir 42 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Dejaiffe / VRDT, T‑223/99, EU:T:2000:292, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo de Albuquerque / Komisija, F‑55/06, EU:F:2007:15, 55 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; Sprendimo Plasa / Komisija, F‑52/08, EU:F:2009:54, 77 punktas.

4.      Iš SESV 221 straipsnio ir Tarybos sprendimo 2010/427, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra (EIVT) ir veikimas, 5 straipsnio matyti, kad delegacijos užtikrina Sąjungos diplomatinį atstovavimą pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.

Šios konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie galutinį diplomatinės misijos nario išvykimą pranešama iš anksto tik esant galimybei. Bet kuriuo atveju šios konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje tik numatyta, kad apie bet kokius diplomatinio personalo pasikeitimus pranešama akreditavusios šalies užsienio reikalų ministerijai arba kitam ministrui, dėl kurio buvo susitarta, bet nenumatyta, kad reikia pranešti akreditavusios valstybės vadovui asmeniškai ar kad pas jį turi būti surengta audiencija.

(žr. 103 ir 104 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Delcroix / EIVT, EU:F:2014:91, 25 punktas.