TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. spalio 28 d.

Byla F‑23/09

Maria Concetta Cerafogli

prieš

Europos centrinį banką (ECB)

„Viešoji tarnyba — ECB personalas — Tarnautojo paskyrimas ad interim — Pranešimas apie laisvą darbo vietą — Asmens nenaudai priimtas aktas — Invalidumo pripažinimas — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį“

Dalykas: Pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridėto prie EB sutarties, 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo M. C. Cerafogli prašo, pirma, panaikinti 2008 m. liepos 17 d. ECB sprendimą, kuriuo nurodoma darbuotojui užimti ad interim patarėjo pareigas, antra, panaikinti pranešimą apie laisvą darbo vietą ECB/074/08, paskelbtą dėl šių pareigų, trečia, panaikinti 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo M. L. paskiriamas į šias pareigas, galiausiai ji prašo priteisti iš ECB atlyginti jos patirtą žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — Sprendimas paskirti „ad interim“, tiesiogiai ir iškart nepaveikiantis suinteresuotojo asmens interesų — Netaikymas

(Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai — Ieškinys — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

3.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Pranešimas apie laisvą darbo vietą — Sąlygos, kurių neatitinka pareigūnai, galintys būti perkelti ar paaukštinti — Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 29, 90 ir 91 straipsniai)

4.      Procedūra — Bylinėjimosi išlaidos — Nustatymas — Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos — Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Ieškiniams, kuriuos pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 36.2 straipsnį pareiškė Europos centrinio banko tarnautojai, turi būti analogiškai taikoma teismų praktika, susijusi su Pareigūnų tarnybos nuostatais, pagal kurią ieškinius dėl panaikinimo galima pareikšti tik dėl asmens nenaudai priimto akto, sukeliančio privalomų teisinių pasekmių, kurios pakeisdamos suinteresuotojo asmens teisinę padėtį gali tiesiogiai ir iškart daryti poveikį jo interesams.

Šio požymio negalima pripažinti sprendimui paskirti ad interim, kai suinteresuotasis asmuo nėra to paties hierarchinio lygio tarnautojo, kurio atžvilgiu priimtas minėtas sprendimas, tiesioginis bendradarbis.

(žr. 34, 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1971 m. kovo 16 d. Sprendimo Bernardi prieš Parlamentą, 48/70, Rink. p. 175, 27 punktas; 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi prieš Komisiją, 346/87, Rink. p. 303, 23 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gegužės 18 d. Nutarties Corvoisier ir kt. prieš ECB, F‑13/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑19 ir II‑A‑1‑65, 40 punktas; 2010 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G prieš Komisiją, F‑124/05 ir F‑96/06, 229 punktas.

2.      Pareikšdamas ieškinį, ieškovas turi turėti atsiradusį, esantį bei pakankamai akivaizdų suinteresuotumą, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, ir šis suinteresuotumas reiškia, jog dėl savo rezultato ieškinys gali jam suteikti naudos.

Šiuo požiūriu aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo buvo laikinojo nedarbingumo atostogose, kai buvo priimtas sprendimas paskirti ad interim vieną iš jo kolegų, iš esmės iš jo neatima suinteresuotumo reikalauti panaikinti šį sprendimą.

Tačiau kitaip yra tuomet, kai nėra aišku dėl suinteresuotojo asmens sugrįžimo į darbo vietą. Tokiu atveju, net jei suinteresuotasis asmuo kada nors galėtų sugrįžti į savo darbo vietą, šio sprendimo panaikinimas jam nesuteiktų jokios pakankamai apibrėžtos naudos.

(žr. 39–41 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. gegužės 31 d. Sprendimo Rousseau prieš Audito Rūmus, 167/86, Rink. p. 2705, 7 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo MCI prieš Komisiją, T‑310/00, Rink. p. II‑3253, 44 punktas.

3.      Kai pareigūnas gali būti perkeltas ar paaukštintas į laisvą darbo vietą, apie kurią paskelbtas pranešimas, šis pranešimas yra šio pareigūno nenaudai priimtas aktas, jei dėl jame nustatytų reikalavimų jo kandidatūra turėtų būti atmesta.

(žr. 47 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. birželio 19 d. Sprendimo Küster prieš Parlamentą, 79/74, Rink. p. 725, 6 punktas; 1978 m. gegužės 11 d. Sprendimo De Roubaix prieš Komisiją, 25/77, Rink. p. 1081, 8 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Corvoisier ir kt. prieš ECB 42 punktas; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Torijano Montero prieš Tarybą, F‑91/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑253 ir II‑A‑1‑1367, 27 punktas.

4.      Remiantis ikiteisminės procedūros, numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, sistemos logika, pareigūnas šioje stadijoje neturi būti atstovaujamas, o ši situacija kompensuojama tuo, kad administracija turi ne siaurai aiškinti skundus, o, priešingai, išsamiai juos ištirti. Todėl bylose dėl išlaidų nustatymo, išskyrus ypatingus atvejus, atlyginimas už advokato suteiktas paslaugas vykstant ikiteisminei procedūrai nėra atlygintinas.

(žr. 63 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. gegužės 6 d. Nutarties Hecq prieš Komisiją, T‑34/03, Rink. VT p. I‑A‑143 ir II‑639, 21 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.