Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2010 m. liepos 9 d.

Byla F‑91/09

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Protingas terminas prašymui dėl žalos atlyginimo pateikti — Vėlavimas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo L. Marcuccio prašo, be kita ko, pirma, pripažinti niekiniu ir, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti implicitinį Komisijos sprendimą atmesti jo 2008 m. rugsėjo 9 d. prašymą atlyginti žalą, patirtą dėl 2003 m. gruodžio 9 d. Komisijos Medicinos tarnybos rašto dėl jo sveikatos patikrinimo; antra, panaikinti ir pripažinti niekiniu 2009 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą atmesti jo 2009 m. kovo 16 d. skundą dėl šio implicitinio sprendimo; trečia, priteisti iš Komisijos 300 000 eurų tariamai žalai atlyginti ar bet kokią kitą sumą, kurią Tarnautojų teismas laikys teisinga ir tinkama šiuo atžvilgiu, ir kartu sumokėti 10 % metinių palūkanų, taikant metinę kapitalizaciją ir palūkanas skaičiuojant nuo dienos, kai Komisija gavo 2008 m. rugsėjo 9 d. prašymą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai — Ieškinys — Terminai — Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą — Protingo termino laikymasis — Vertinimo kriterijai

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

Visus prašymus, kuriais siekiama iš Sąjungos gauti atlyginimą už institucijos padarytą žalą, pareigūnas ar tarnautojas privalo pateikti institucijai per protingą terminą, skaičiuojamą nuo tada, kai jis sužinojo apie situaciją, dėl kurios skundžiasi. Termino protingumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, ypač į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir jos šalių veiksmus.

Taip pat reikia atsižvelgti į penkerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje ieškinių dėl deliktinės atsakomybės atveju, nors šis terminas netaikomas sprendžiant ginčus tarp Sąjungos ir jos tarnautojų. Suinteresuotieji asmenys nuo tada, kai manė esą neteisėto diskriminacinio elgesio objektas, privalėjo per protingą terminą, kuris neturėtų viršyti penkerių metų, skaičiuojant nuo to momento, kai jie sužinojo apie skundžiamą padėtį, kreiptis su prašymu į instituciją, kad būtų imtasi priemonių šiai padėčiai ištaisyti ir panaikinti.

Vis dėlto penkerių metų terminas negali būti griežtas ir nekeičiamas, kuriam nesuėjus bet koks prašymas būtų priimtinas, neatsižvelgiant į terminą, per kurį ieškovas pateikė prašymą administracijai, ir konkrečias aplinkybes.

(žr. 32–35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Meyer‑Burckhardt prieš Komisiją, 9/75, Rink. p. 1171, 7, 10 ir 11 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. prieš Komisiją, T‑45/01, Rink. p. II‑3315, 62 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, Rink. p. II‑3381, 60, 65 ir 66 punktai ir nurodyta teismų praktika, taip pat 71 punktas; 2009 m. birželio 26 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑114/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑53 ir II‑B‑1‑313, 28 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, F‑125/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑43 ir II‑A‑1‑231, 71, 76 ir 77 punktai.