Language of document : ECLI:EU:C:2019:106

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. vasario 7 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Griežtos biudžeto lėšų taupymo priemonės – Atlyginimų mažinimas nacionaliniame viešosios tarnybos sektoriuje – Būdas – Skirtingas poveikis – Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78/EB – 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 21 straipsnis – Teisėjų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa“

Byloje C‑49/18

dėl Tribunal Superior de Justicia de Catalunya (Katalonijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. sausio 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Carlos Escribano Vindel

prieš

Ministerio de Justicia

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev (pranešėjas), teisėjai E. Levits, M. Berger, C. Vajda ir P. G. Xuereb,

generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        C. Escribano Vindel, kuris atstovauja pats sau,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. J. García‑Valdecasas Dorrego ir A. Gavela Llopis,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Flynn, H. Krämer ir J. Baquero Cruz,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies b punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Carlos Escribano Vindel ginčą su Ministerio de Justicia (Teisingumo ministerija, Ispanija) dėl atlyginimo sumažinimo įgyvendinant Ispanijos valstybės biudžeto politikos gaires.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje nustatyta:

„Šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“

4        Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies b punkte numatyta:

„1.      Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje:

<…>

b)      netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent:

i)      tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis [tinkamomis] ir būtinomis priemonėmis <…>

<…>“

5        Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktas suformuluotas taip:

„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos [teisėtus] užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis [požiūris], be kitų daly[kų,] gali apimti:

<…>

b)      minimalaus [minimalių] amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo [reikalavimų] nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų.“

 Ispanijos teisė

6        1985 m. liepos 1 d. Ley Orgánica 6/1985 del Poder Judicial (Pagrindinis teismų įstatymas Nr. 6/1985) (BOE, Nr. 157, 1985 m. liepos 2 d., p. 20632) 299 straipsnyje numatyta, kad teisėjų korpusą sudaro trijų kategorijų teisėjai, t. y. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pirmos kategorijos teisėjai (magistrado), pirmos kategorijos teisėjai (magistrado) ir antros kategorijos teisėjai (juez).

7        2009 m. gruodžio 23 d. Ley 26/2009 de Presupuestos Generales del Estado para el año 2010 (2010 m. Valstybės biudžeto įstatymas Nr. 26/2009) (BOE, Nr. 309, 2009 m. gruodžio 23 d., p. 108804, toliau – 2010 m. valstybės biudžeto įstatymas) 32.1 straipsnio II.1 dalyje nustatyta, kad nuo 2010 m. birželio 1 d. iki tol numatytas skirtingų kategorijų teisėjų pagrindinis atlyginimas bus sumažintas 9,73 %.

8        2010 m. valstybės biudžeto įstatymo 32.1 straipsnio II.4 dalies antra pastraipa suformuluota taip:

„2010 m. gegužės 31 d. galiojęs teismų ir prokuratūros sistemos narių papildomas atlyginimas per metus bus sumažintas 6 % pirmos kategorijos teisėjams ir pirmos kategorijos prokurorams, o antros kategorijos teisėjams ir antros kategorijos prokurorams – 5 %.“

9        2010 m. gegužės 20 d. Real Decreto-Ley 8/2010 (Karaliaus dekretas įstatymas Nr. 8/2010) (BOE, Nr. 126, 2010 m. gegužės 24 d., p. 45070) 1 straipsniu buvo iš dalies pakeistas 2010 m. valstybės biudžeto įstatymo 32 straipsnis, kiek tai susiję su teisėjų atlyginimais už 2010 m. sausio 1 d.–gegužės 31 d. laikotarpį.

10      2010 m. gruodžio 22 d. Ley 39/2010 de Presupuestos Generales del Estado para el año 2011 (2011 m. Valstybės biudžeto įstatymas Nr. 39/2010) (BOE, Nr. 311, 2010 m. gruodžio 23 d., p. 105744) (toliau – 2011 m. valstybės biudžeto įstatymas) 31.1 straipsnyje numatyta, kad, pirma, skirtingų kategorijų teisėjų atlyginimų dydžiai bus tokie patys, kaip įtvirtinti 2010 m. valstybės biudžeto įstatymo 32.1 straipsnio II.1 dalyje, iš dalies pakeistoje 2010 m. gegužės 20 d. Karaliaus dekretu įstatymu Nr. 8/2010, ir, antra, papildomas atlyginimas, koks galiojo 2010 m. gruodžio 31 d., nebus didinamas.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

11      C. Escribano Vindel, bylas vienasmeniškai nagrinėjantis Juzgado de lo Social n° 26 de Barcelona (Barselonos darbo teismas Nr. 26, Ispanija) pirmos kategorijos teisėjas, kreipėsi į Tribunal Superior de Justicia de Catalunya (Katalonijos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija); jis ginčija savo 2011 m. atlyginimo lapelius, teigdamas, kad, pirma, jie yra administraciniai aktai, priimti remiantis 2011 m. valstybės biudžeto įstatymo 31.1 straipsniu, ir, antra, juose, pažeidžiant Ispanijos Konstituciją, „reikšmingai sumažintos sumos, palyginti su analogiškais ankstesnių metų laikotarpiais“.

12      2015 m. kovo 30 d. nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipėsi į Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas, Ispanija) su klausimu dėl 2011 m. valstybės biudžeto įstatymo 31.1 straipsnio atitikties Ispanijos Konstitucijai; pateikdamas šį klausimą jis nurodė, kad iš Teisingumo ministerijos ataskaitos matyti, kad mažiausią atlyginimą gaunančių antros kategorijos teisėjų, priskirtų prie 5 atlyginimų grupės, atlyginimas sumažintas 7,16 %, bylas vienasmeniškai nagrinėjančių pirmos kategorijos teisėjų, priskirtų prie 4 atlyginimų grupės, kuriai priklauso ir C. Escribano Vindel, atlyginimas sumažintas 6,64 %, o didžiausią atlyginimą gaunančių pirmos kategorijos teisėjų, priskirtų prie 1 atlyginimų grupės, atlyginimas sumažintas 5,90 %.

13      2015 m. gruodžio 15 d. Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas) plenarinėje sesijoje priimta nutartimi šį klausimą pripažino nepriimtinu ir nusprendė, kad nagrinėjama nuostata nepažeidė, be kita ko, Ispanijos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinto lygybės principo. Šis teismas konstatavo, kad atitinkami Ispanijos teismų sistemos nariai nėra objektyviai panašioje padėtyje, nes priklauso skirtingoms kategorijoms ir užima skirtingas pareigas.

14      2016 m. vasario 24 d. nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė šalių pateikti pastabas dėl to, ar priimtos atlyginimų mažinimo priemonės yra diskriminacinės atsižvelgiant į Chartiją. Atsakydamas C. Escribano Vindel nurodė, kad šios priemonės lemia netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus ar darbo stažo, nes prie 5 atlyginimų grupės priskirtų antros kategorijos teisėjų, t. y. pradinės teisėjų kategorijos, prie kurios priskiriami jauniausi ir mažiausią darbo stažo turintys teisėjai, atlyginimai buvo sumažinti didesniu mastu. Taigi dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos atsiranda proporcingai didesnis neigiamas poveikis, atsižvelgiant į amžių ar darbo stažą.

15      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, pirma, ar nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytą tikslą sumažinti valdžios sektoriaus deficitą, nereiškia pagal Chartiją ir Direktyvą 2000/78 draudžiamos diskriminacijos dėl amžiaus. Šiuo klausimu jis pažymi, kad pagal tą nuostatą antros kategorijos teisėjų, priskirtų prie 5 atlyginimų grupės, ir bylas vienasmeniškai nagrinėjančių pirmos kategorijos teisėjų, priskirtų prie 4 atlyginimų grupės, atlyginimai sumažinti didesniu mastu nei kitų kategorijų teisėjų atlyginimai. Jo teigimu, jauniausi ir mažiausią darbo stažą turintys teisėjai šitaip didesniu mastu prisideda prie valdžios sektoriaus deficito mažinimo, tačiau ši konkreti jiems nustatyta pareiga nepateisinama jokia reikšminga objektyvia priežastimi.

16      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, antra, ar nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata tiek, kiek joje nustatytas atlyginimų sumažinimas pagal kriterijus, neatsižvelgiant nei į vykdomas funkcijas, nei į darbo stažą, ir numatytas proporcingai didesnis mažesnius atlyginimus gaunančių teisėjų atlyginimų sumažinimas, nepažeidžia bendrojo teismų nepriklausomumo principo.

17      Šiuo klausimu jis remiasi pirmiausia 1998 m. liepos 8–10 d. Europos Tarybos priimtos Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6 straipsniu, taip pat 2010 m. lapkričio 17 d. priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12 „Dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“ ir galiausiai generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvados byloje Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:395) 74–79 punktais.

18      Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Catalunya (Katalonijos aukštesnysis teisingumo teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar bet kokią diskriminaciją draudžiantį bendrąjį Sąjungos teisės principą reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai [2011 m. valstybės biudžeto įstatymo] 31.1 straipsnis, kurioje įtvirtinti skirtingi mažinimo procentiniai dydžiai, nepalankesni mažesnį atlyginimą gaunančiai teisėjų daliai ir lemiantys tai, kad jie turi daugiau prisidėti prie viešųjų išlaidų finansavimo (nediskriminavimo principas)?

2.      Ar bendrąjį teismų nepriklausomumo apsaugos Sąjungos teisės principą, pagrįstą teisingu, stabiliu ir proporcingu teisėjų atliekamoms pareigoms atlyginimu, reikia aiškinti kaip draudžiantį nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai [2011 m. valstybės biudžeto įstatymo] 31.1 straipsnį, kurioje neatsižvelgiama į teisėjų vykdomų funkcijų pobūdį, darbo stažą, užduočių svarbą ir kuri lemia mažiau uždirbančių teisėjų didesnę naštą prisidedant prie viešųjų išlaidų finansavimo (teismų nepriklausomumo principas)?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

19      Ispanijos vyriausybė mano, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes Teisingumo Teismas negavo sprendimui dėl pateiktų klausimų priimti būtinos informacijos. Šiame prašyme nėra pateikta pakankamai informacijos nei apie pagrindinės bylos faktines aplinkybes, nei apie reikšmingus nacionalinės teisės aktus, nei apie prašomą išaiškinti Sąjungos teisę.

20      Konkrečiai kalbant, nenurodytas C. Escribano Vindel amžius, darbo stažas ir atlyginimo sistema. Be to, Teisingumo ministerijos ataskaita apima ne 1 atlyginimų grupę, kuriai priklauso C. Escribano Vindel, o 4 ir 5 atlyginimų grupes.

21      Dėl nacionalinio teisinio pagrindo nurodymo pažymėtina, kad nuorodų tik į 2011 m. valstybės biudžeto įstatymo 31.1 straipsnį ir Pagrindinio teismų įstatymo Nr. 6/1985 301 straipsnį nepakanka, kad būtų galima suprasti Ispanijos teismų valdžios narių atlyginimų sistemą ir tai, kaip visų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio mažinimas buvo taikomas šiems nariams.

22      Europos Komisija, nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, pažymi, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios informacijos apie atlyginimų sumažinimo realų ekonominį poveikį C. Escribano Vindel arba kitiems pirmos ar antros kategorijos teisėjams, o tik nurodomi procentiniai dydžiai, nepatikslinant, kokioms sumoms jie taikomi.

23      Taip pat nepateikta jokios informacijos apie atlyginimų sumažinimo poveikį Audiencia Provincial (Provincijos teismas, Ispanija) ar Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) pirmos kategorijos teisėjams arba Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) pirmos kategorijos teisėjams. Be to, Teisingumo ministerijos ataskaitoje lyginamos tik trijų rūšių pareigybės, pasirinktos „kaip pavyzdys“, siekiant „parodyti“, kaip bendras sumažinimo procentas skiriasi atsižvelgiant į tai, kokią, didesnę ar mažesnę, bendro atlyginimo dalį sudaro papildomas atlyginimas.

24      Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant pagal SESV 267 straipsnį, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, jei pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25      Vadinasi, klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumas Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, siekiant pateikti nacionaliniam teismui naudingą Sąjungos teisės išaiškinimą, būtina, kad tas teismas aprašytų faktinį ir teisinį pagrindą, su kuriuo susiję jo pateikiami klausimai, arba bent paaiškintų faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami tie klausimai (2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27      Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai nurodė, priešingai, nei tvirtina Ispanijos vyriausybė, Sąjungos teisės principus, dėl kurių pateikti prejudiciniai klausimai.

28      Be to, Ispanijos vyriausybė teisingai pažymi, kad nacionalinis teisinis pagrindas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytas fragmentiškai. Vis dėlto, atsižvelgiant visų pirma į šios vyriausybės ir Komisijos pateiktas rašytines pastabas, kurios patvirtina ir patikslina šį teisinį pagrindą, iš visos Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra nurodytos esminės teisės nuostatos, su kuriomis susiję prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai.

29      Galiausiai dėl faktinio pagrindo aprašymo pasakytina, kad Ispanijos vyriausybė ir Komisija teisingai pažymi, kad pateikta ne visa informacija. Vis dėlto nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos pakanka tam, kad būtų galima suprasti prejudicinius klausimus ir jų apimtį.

30      Taigi darytina išvada, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, leidžiančios Teisingumo Teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą.

31      Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

 Dėl esmės

 Pirminės pastabos

32      Primintina, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismo bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Tai, kad nacionalinis teismas formaliai pateikė prejudicinį klausimą, nurodydamas tam tikras Sąjungos teisės nuostatas, netrukdo Teisingumo Teismui pateikti šiam teismui visų aiškinimo aspektų, kurie gali būti naudingi sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar tas teismas juos nurodė savo pateiktuose klausimuose. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos ir, be kita ko, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti Sąjungos teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į bylos dalyką (2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33      Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant visų pirma į visą iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo gautą informaciją, taip pat į Ispanijos vyriausybės ir Komisijos pateiktas pastabas, siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą išaiškinimą, reikia performuluoti pateiktus klausimus.

34      Pirma, kiek pirmasis klausimas susijęs su „bet kokią diskriminaciją draudžiančio bendrojo Sąjungos teisės principo“ išaiškinimu, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 21 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.

35      Antra, kiek tas pats klausimas konkrečiai susijęs su „mažesnį atlyginimą gaunančių teisėjų“ atlyginimų sumažinimu, iš šios nutarties matyti, kad, viena vertus, šią grupę sudaro antros kategorijos teisėjai, priskiriami prie 5 atlyginimų grupės, ir, kita vertus, C. Escribano Vindel nepriklauso tai asmenų grupei. Iš tiesų, nors Ispanijos vyriausybė ir Komisija mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad šis asmuo priklauso 1 atlyginimų grupei, atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog jis priklauso 4 atlyginimų grupei.

36      Trečia, nors antrasis klausimas, remiantis jo formuluote, susijęs su „bendrojo teismų nepriklausomumo apsaugos Sąjungos teisės principo, pagrįsto teisingu, stabiliu ir proporcingu teisėjų atliekamoms pareigoms atlyginimu“, išaiškinimu, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teisėjų nepriklausomumo principas draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.

37      Ketvirta, kadangi C. Escribano Vindel veikia tik savo vardu, atsakant į šį klausimą turi būti atsižvelgta tik į jo padėtį (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 28 punktą).

 Dėl pirmojo klausimo, susijusio su diskriminacija dėl amžiaus ar darbo stažo

38      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 21 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą, dažniausiai yra jaunesni ir paprastai turi mažesnį darbo stažą nei antrieji.

39      Šiuo klausimu primintina, pirma, kad bet kokios diskriminacijos, be kita ko, dėl amžiaus, draudimas įtrauktas į Chartijos, kuri nuo 2009 m. gruodžio 1 d. turi tokią pačią teisinę galią kaip Sutartys, 21 straipsnį, o šį draudimą užimtumo ir profesinėje srityje sukonkretino Direktyva 2000/78 (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Hennigs ir Mai, C‑297/10 ir C‑298/10, EU:C:2011:560, 47 punktą).

40      Antra, pagal suformuotą jurisprudenciją tarnautojų, taip pat teisėjų, atlyginimų mokėjimo sąlygos patenka į šios direktyvos taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Specht ir kt., C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 37 punktą ir 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Unland, C‑20/13, EU:C:2015:561, 29 punktą).

41      Trečia, reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies b punktą draudžiama netiesioginė diskriminacija dėl „religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje“.

42      Ketvirta, kiek tai susiję su prielaida, kad netiesiogiai diskriminuojama dėl amžiaus, primintina, kad pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar praktikos tam tikro amžiaus asmenys gali patekti į blogesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent tas sąlygas, kriterijus ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (2018 m. kovo 14 d. Sprendimo Stollwitzer, C‑482/16, EU:C:2018:180, 22 punktas).

43      Taigi reikia patikrinti, ar su darbuotoju, kaip antai C. Escribano Vindel, dėl jo amžiaus elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje elgiamasi su kitu asmeniu, o gal dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos tam tikro amžiaus asmenų grupė, kuriai priklauso C. Escribano Vindel, gali patekti į blogesnę padėtį, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punktą (pagal analogiją žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo John, C‑46/17, EU:C:2018:131, 22 punktą).

44      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė C. Escribano Vindel amžiaus ir neįvardijo kito asmens, kurio padėtis panaši į C. Escribano Vindel padėtį, o tik pažymėjo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės nuostata yra mažiau palanki 4 ir 5 atlyginimų grupėms priklausantiems teisėjams nei tiems, kurie priklauso 1 atlyginimų grupei.

45      Be to, iš to matyti, kad jei C. Escribano Vindel priklauso, kaip mano Ispanijos vyriausybė ir Komisija, 1 atlyginimų grupei, negalima teigti, kad jis diskriminuojamas dėl amžiaus, nes yra vienas iš teisėjų, kurių padėtis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinės teisės nuostatą yra palankesnė, palyginti su kitais.

46      Galiausiai, jei C. Escribano Vindel priklauso, kaip, atrodo, mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, 4 atlyginimų grupei, reikia nustatyti, ar į šią atlyginimų grupę patenka tam tikros amžiaus grupės teisėjai, t. y. kitos amžiaus grupės nei ta, į kurią patenka 1 atlyginimų grupei priklausantys teisėjai.

47      Šiuo klausimu, viena vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neįvardijo jokios konkrečios mažiau palankiai vertinamos amžiaus grupės, o tik iš esmės nurodė, kad prie 5 atlyginimų grupės priskirti teisėjai vidutiniškai yra jaunesni nei prie 4 ir 1 atlyginimų grupių priskirti teisėjai. Konkrečiai iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas būtų įvardijęs konkretų amžiaus skirtumą tarp 4 ir 1 atlyginimų grupių.

48      Kita vertus, Ispanijos vyriausybė teigia, kad šios atlyginimų grupės nėra sudarytos iš tam tikros amžiaus grupės teisėjų, nes vienintelis amžiaus į teisėjo pareigas apribojimas yra reikalavimas prieš pradedant eiti pareigas nebūti sulaukus teisėjo pensinio amžiaus, taip pat teisėjai neturi pareigos eiti aukštesnių kategorijų ar grupių pareigas, o toliau gali būti priskirti prie antros teisėjų kategorijos, neatsižvelgiant į jų amžių.

49      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis tiesiogiai susipažinęs su jo nagrinėjamu ginču, turi atlikti būtinus patikrinimus, kad nustatytų, ar į šias grupes patenka tam tikros amžiaus grupės teisėjai.

50      Penkta, dėl reikalavimo, jog situacijos turi būti panašios, reikia patikslinti, kad, pirma, reikalaujama ne to, kad situacijos būtų identiškos, o tik to, kad jos būtų panašios, ir, antra, šis panašumas turi būti vertinamas į atitinkamą išmoką atsižvelgiant ne bendrai ir abstrakčiai, bet specialiai ir konkrečiai (2017 m. liepos 19 d. Sprendimo Abercrombie & Fitch Italia, C‑143/16, EU:C:2017:566, 25 punktas).

51      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis kompetentingas įvertinti faktines aplinkybes, turi nustatyti, ar 4 atlyginimų grupei priklausančių teisėjų padėtis yra panaši į 1 atlyginimų grupei priklausančių teisėjų padėtį (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 49 punktą).

52      Taigi iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, jog neginčijama, kad skirtingų kategorijų teisėjų pagrindinis atlyginimas buvo sumažintas vienodu 9,73 % dydžiu ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjamą tariamą skirtingą požiūrį lemia, viena vertus, teisėjų papildomo atlyginimo sumažinimas mažesniu mastu ir, kita vertus, tai, kad bendrą atlyginimą sudaro pagal atlyginimų grupes skirtingos pagrindinio ir papildomo atlyginimų procentinės dalys.

53      Šiame kontekste Ispanijos vyriausybė ir Komisija patikslina, kad papildomą atlyginimą sudaro darbo stažo priedas, paskyrimo į pareigas išmoka, mokama atsižvelgiant, be kita ko, į paskyrimo vietą ir objektyvias atstovavimo sąlygas, susijusias su einamomis pareigomis, taip pat speciali išmoka, kuria atlyginama už labai atsakingas pareigas, mokymąsi ir dėl to kylančius didelius sunkumus. Ši vyriausybė ir Komisija mano, kad papildomas atlyginimas yra skirtingas, atsižvelgiant į objektyvius skirtingas teisėjų kategorijas diferencijuojančius veiksnius, todėl šių kategorijų teisėjų padėtis nėra panaši.

54      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pats pažymėjo, jog Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas) plenarinėje sesijoje priimtoje 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje pripažino, kad atitinkami asmenys nėra objektyviai panašioje padėtyje, nes teismų sistemos nariai priklauso skirtingoms kategorijoms ir užima skirtingas pareigas.

55      Taigi neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas skirtingas požiūris susijęs su panašiomis situacijomis arba netiesiogiai susijęs su amžiumi, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

56      Darytina išvada, jog iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aplinkybių nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nacionalinės teisės nuostatoje įtvirtinta diskriminacija dėl amžiaus.

57      Šešta, kiek tai susiję su prielaida, kad diskriminuojama dėl darbo stažo, viena vertus, konstatuotina, kad šio kriterijaus nėra tarp kriterijų, išvardytų Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies b punkte numatytame draudime. Atvirkščiai, tas kriterijus yra vienas iš šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų kriterijų, galinčių pateisinti skirtingą požiūrį dėl amžiaus.

58      Kita vertus, net jeigu nagrinėjamu atveju Chartijos 21 straipsnis galėtų būti taikomas, nors minėta direktyva netaikoma, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė C. Escribano Vindel darbo stažo ir neįvardijo kito asmens, kurio padėtis yra panaši į C. Escribano Vindel padėtį, arba konkrečios mažiau palankiai vertinamos darbo stažo kategorijos. Konkrečiai kalbant, atsižvelgiant į Ispanijos vyriausybės pastabas, apibendrintas šio sprendimo 48 punkte, negalima daryti prielaidos, kad skirtingos atlyginimų kategorijos atitinka konkrečias darbo stažo kategorijas.

59      Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aplinkybių nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nacionalinės teisės nuostatoje įtvirtintas skirtingas požiūris dėl darbo stažo, kuris galėtų būti draudžiamas pagal Chartijos 21 straipsnį arba Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies b punktą.

60      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Chartijos 21 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą, dažniausiai yra jaunesni ir paprastai turi mažesnį darbo stažą nei antrieji, tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar turi atlikti reikiamus patikrinimus.

 Dėl antrojo klausimo, susijusio su teisėjų nepriklausomumu

61      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teisėjų nepriklausomumo principas draudžia taikyti ieškovui pagrindinėje byloje tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, neatsižvelgiant į vykdomų funkcijų pobūdį, darbo stažą ar atliekamų užduočių svarbą, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą nei antrieji.

62      Šiuo klausimu primintina, jog ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės nustato teisių gynimo priemones, kad užtikrintų teisės subjektams jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą laikymąsi Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Taigi valstybės narės turi nustatyti teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, pagal kurią šiose srityse būtų užtikrinta veiksminga teisminė kontrolė (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 34 punktas).

63      Vadinasi, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos, kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 37 punktas).

64      Prie aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, ar institucija yra „teismas“, priskiriamos šios: institucija yra įsteigta pagal įstatymus, ji nuolatinė, jos jurisdikcija yra privaloma, procesas joje yra grindžiamas rungimosi principu, ji taiko teisės normas ir yra nepriklausoma (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 38 punktas).

65      Nepriklausomumo garantija, kuri yra neatsiejama nuo teismo paskirties, būtina ne tik Sąjungos lygmeniu, būtent Sąjungos teisėjams ir Teisingumo Teismo generaliniams advokatams, kaip numatyta ESS 19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, bet ir valstybių narių lygmeniu nacionaliniams teismams (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 42 punktas).

66      Nepriklausomumo sąvoka, be kita ko, suponuoja, kad atitinkama institucija savo jurisdikcinę veiklą vykdo visiškai autonomiškai, jos nesaisto jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negauna jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi yra apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams. Kaip ir atitinkamos institucijos narių įgaliojimų pastovumas, tokio dydžio atlyginimo, kuris atitiktų teisėjų vykdomų funkcijų svarbą, mokėjimas yra būtina jų nepriklausomumo garantija (2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 44 ir 45 punktai).

67      Nagrinėjamu atveju pirmiausia iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos informacijos matyti, kad, kaip ir faktinių aplinkybių, dėl kurių priimtas 2018 m. vasario 27 d. Sprendimas Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117, 46–49 punktai), atveju, pagrindinėje byloje nagrinėjamų atlyginimų mažinimo priemonių buvo imtasi vykdant reikalavimus pašalinti atitinkamos valstybės narės biudžeto deficito perviršį ir pagal šias priemones numatytas ribotas atlyginimų dydžio mažinimas taikant įvairius pagal atlyginimo dydį nustatytus procentinius dydžius. Šios priemonės taikytos ne tik Ispanijos teismų nariams, bet ir daug plačiau – įvairių kategorijų valstybės tarnautojams ir viešojo valdymo funkcijas vykdantiems asmenims, įskaitant įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atstovus. Taigi jos prilygintinos bendroms priemonėms, kuriomis siekiama, kad visi nacionalinės viešosios tarnybos sektoriuje dirbantys asmenys prisidėtų prie griežto lėšų taupymo, kurį lėmė reikalavimai sumažinti Ispanijos valstybės biudžeto deficito perviršį.

68      Be to, kadangi, kaip buvo priminta šio sprendimo 37 punkte, turi būti atsižvelgta tik į C. Escribano Vindel padėtį, nagrinėjamu atveju pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą reikia tik patikrinti, ar, pritaikius pagrindinėje byloje nagrinėjamą atlyginimų sumažinimą, suinteresuotasis asmuo gauna tokio dydžio atlyginimą, kuris atitiktų jo vykdomų funkcijų svarbą.

69      Kaip teisingai nurodė Komisija, neatrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nagrinėjamu atveju atliekant vertinimą būtų svarbus pagrindinėje byloje nagrinėjamo atlyginimų mažinimo būdas, kurį taikant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nebuvo atsižvelgta į vykdomų funkcijų pobūdį, darbo stažą ar atliekamų užduočių svarbą arba į tai, kad, šio teismo nuomone, pritaikius šį būdą, žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai.

70      Galiausiai dėl to, ar, pritaikius pagrindinėje byloje nagrinėjamą atlyginimų sumažinimą, C. Escribano Vindel gauna tokio dydžio atlyginimą, kuris atitiktų jo vykdomų funkcijų svarbą, reikia pažymėti, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios konkrečios informacijos apie C. Escribano Vindel atlyginimo dydį. Savo pastabose Komisija iš esmės teigia, kad atlyginimo, kurį, kaip nurodyta Teisingumo ministerijos ataskaitoje, pritaikius šį atlyginimų sumažinimą, gauna Barselonoje bylas vienasmeniškai nagrinėjantis teisėjas, kaip antai C. Escribano Vindel, priskirtas prie 4 atlyginimų grupės, dydis, atsižvelgiant į taip pat toje ataskaitoje nurodytas šio miesto socialines ir ekonomines aplinkybes ir vidutinį Ispanijos tarnautojų atlyginimą, yra pakankamas, kad šis teisėjas būtų apsaugotas nuo pavojaus, kad jo priimamų sprendimų nešališkumui pakenks galimas kišimasis ar spaudimas iš išorės.

71      Reikia pridurti, kad net jeigu C. Escribano Vindel priklauso 1 atlyginimų grupei, kaip teigia Ispanijos vyriausybė ir Komisija, juo labiau turėtų būti taikomi Komisijos argumentai, nes, kaip priminta šio sprendimo 12 punkte, šios grupės narių atlyginimai yra didesni nei 4 atlyginimų grupės narių atlyginimai.

72      Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis tiesiogiai susipažinęs su nagrinėjamu ginču, turi atlikti būtinus patikrinimus, kad nustatytų, ar atlyginimas, kurį, pritaikius pagrindinėje byloje nagrinėjamą atlyginimų sumažinimą, gauna C. Escribano Vindel, yra tokio dydžio, kad atitiktų jo vykdomų funkcijų svarbą, taigi ir užtikrintų nepriklausomą jo sprendimų priėmimą.

73      Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aplinkybių nematyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata pažeidžia teisėjų nepriklausomumo principą, užtikrinamą pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

74      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teisėjų nepriklausomumo principas nedraudžia taikyti ieškovui pagrindinėje byloje tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, neatsižvelgiant į vykdomų funkcijų pobūdį, darbo stažą ar atliekamų užduočių svarbą, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą nei antrieji, su sąlyga, kad atlyginimas, kurį, pritaikius pagrindinėje byloje nagrinėjamą atlyginimų sumažinimą, gauna ieškovas pagrindinėje byloje, yra tokio dydžio, kad atitiktų jo vykdomų funkcijų svarbą, taigi ir užtikrintų nepriklausomą jo sprendimų priėmimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

75      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies b punktas turi būti aiškinami kaip nedraudžiantys tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą, dažniausiai yra jaunesni ir paprastai turi mažesnį darbo stažą nei antrieji, tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar turi atlikti reikiamus patikrinimus.

2.      ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teisėjų nepriklausomumo principas nedraudžia taikyti ieškovui pagrindinėje byloje tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje, įgyvendinant bendras atlyginimų mažinimo priemones, susijusias su reikalavimais pašalinti biudžeto deficito perviršį, nustatyti skirtingi teisėjų pagrindinio ir papildomo atlyginimų mažinimo procentiniai dydžiai, neatsižvelgiant į vykdomų funkcijų pobūdį, darbo stažą ar atliekamų užduočių svarbą, o tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, lėmė, kad žemesnių kategorijų teisėjų, priklausančių dviem atlyginimų grupėms, atlyginimai buvo sumažinti didesniu procentiniu dydžiu nei aukštesnės kategorijos teisėjų, priklausančių vienai atlyginimų grupei, atlyginimai, nors pirmieji gauna mažesnį atlyginimą nei antrieji, su sąlyga, kad atlyginimas, kurį, pritaikius pagrindinėje byloje nagrinėjamą atlyginimų sumažinimą, gauna ieškovas pagrindinėje byloje, yra tokio dydžio, kad atitiktų jo vykdomų funkcijų svarbą, taigi ir užtikrintų nepriklausomą jo sprendimų priėmimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Parašai.


*      Proceso kalba: ispanų.