TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. liepos 9 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Virtuali vaizdo įrašų platforma – Filmo įkėlimas į internetą be teisių turėtojo sutikimo – Ieškinys dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo – Direktyva 2004/48/EB – 8 straipsnis – Ieškovo teisė gauti informaciją – 8 straipsnio 2 dalies a punktas – Sąvoka „adresai“ – Elektroninio pašto adresas, IP adresas ir telefono numeris – Netaikymas“
Byloje C‑264/19
dėl Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) 2019 m. vasario 21 d. sprendimo, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. kovo 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Constantin Film Verleih GmbH
prieš
YouTube LLC,
Google Inc.
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai I. Jarukaitis, E. Juhász, M. Ilešič (pranešėjas) ir C. Lycourgos,
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
posėdžio sekretorė M. Krausenböck, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. vasario 12 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Constantin Film Verleih GmbH, atstovaujamos advokatų B. Frommer, R. Bisle ir M. Hügel,
– YouTube LLC ir Google Inc., atstovaujamų advokatų J. Wimmers ir M. Barudi,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, T. Scharf, S. L. Kalėdos ir H. Kranenborg,
susipažinęs su 2020 m. balandžio 2 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32) 8 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vokietijoje įsteigtos filmų platinimo bendrovės Constantin Film Verleih GmbH ginčą su Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigtomis bendrovėmis YouTube LLC ir Google Inc. dėl informacijos, kurios Constantin Film Verleih reikalavo iš šių dviejų bendrovių ir kuri susijusi su jos intelektinės nuosavybės teises pažeidusių naudotojų el. pašto adresais, IP adresais ir mobiliojo telefono numeriais.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2004/48
3 Direktyvos 2004/48 2, 10, 15 ir 32 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(2) <…> [intelektinės nuosavybės apsauga] neturėtų kliudyti žodžio laisvei, laisvam informacijos judėjimui ar asmens duomenų apsaugai, įskaitant internetą.
<…>
(10) Šios direktyvos tikslas – suderinti teisės sistemas, kad [v]idaus rinkoje būtų užtikrintas aukštas, vienodas ir vieningas apsaugos lygis.
<…>
(15) Ši direktyva nepažeidžia <…> 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo [(OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355)] <…>
<…>
(32) Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, kurie visų pirma yra pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma ši direktyva siekia užtikrinti visišką pagarbą intelektinei nuosavybei pagal tos Chartijos 17 straipsnio 2 dalį.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje „Objektas“ nurodyta, kad šioje direktyvoje „nustat[ytos] priemon[ės], procedūr[os] ir gynybos būd[ai] užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą“.
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje ir 3 dalies a punkte nustatyta:
„1. Nepažeidžiant priemonių, kurios yra ar gali būti numatytos Bendrijos [Sąjungos] ar nacionalinės teisės aktuose, jei tokios priemonės yra palankesnės teisių turėtojams, šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynybos būdai yra taikomi 3 straipsnio nustatyta tvarka visiems intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams, numatytiems Bendrijos [Sąjungos] ir (arba) atitinkamos valstybės narės nacionalin[ės] teisės aktuose.
<…>
3. Ši direktyva neturi poveikio:
a) Bendrijos [Sąjungos] nuostatoms, reglamentuojančioms materialinę intelektinės nuosavybės teisę [ir] Direktyvai 95/46 <…>“
6 Tos pačios direktyvos 8 straipsnyje „Teisė gauti informaciją“ nustatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad, vykstant procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ir gavus ieškovo pagrįstą ir proporcingą prašymą, kompetentingos teismo institucijos galėtų reikalauti pažeidėjo ar kito asmens [galėtų nurodyti, kad pažeidėjas ar kitas asmuo]:
a) kurio žinioje, kaip nustatyta, yra intelektinės nuosavybės teises komerciniu mastu pažeidžiančios prekės;
b) kuris, kaip nustatyta, naudojasi intelektinės nuosavybės teises komerciniu mastu pažeidžiančiomis paslaugomis;
c) kuris, kaip nustatyta, teikia neteisėtoje veikloje naudojamas paslaugas komerciniu mastu;
[arba]
d) kurį a, b ir c punktuose minėtas asmuo nurodė kaip dalyvaujantį prekių gamyboje ar platinime arba paslaugų teikime, pateikti [pateiktų] informaciją apie prekių ir paslaugų, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises, kilmę ir platinimo kanalus.
2. Į šio straipsnio pirmoje [1] dalyje minėtą informaciją įeina:
a) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų prekių bei paslaugų ankstesnių valdytojų [turėtojų], taip pat planuojamų [prekes ir paslaugas gavusių] didmenininkų ir mažmenininkų pavadinimai ir adresai;
b) informacija apie pagamintus, pristatytus, gautus ar užsakytus kiekius, taip pat apie gautas už atitinkamas prekes ir paslaugas kainas [informacija apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį].
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos, nepažeidžiant kitų įstatymų [ir teisės aktų] nuostatų, kurios:
a) suteikia teisių turėtojui teises gauti išsamesnę informaciją;
b) reglamentuoja pagal šį straipsnį suteiktos informacijos naudojimą civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose;
c) reglamentuoja atsakomybę už teisės gauti informaciją neteisingą naudojimą; arba
d) numato galimybę atsisakyti suteikti informaciją, kuri priverstų 1 dalyje minėtą asmenį prisipažinti jam pačiam ar jo artimam giminaičiui dalyvavus intelektinės nuosavybės teisių pažeidime;
arba
e) reglamentuojama [reglamentuoja] informacijos šaltinių arba asmens duomenų apdorojimo slaptumo [tvarkymo konfidencialumo] apsaugą.“
Vokietijos teisė
7 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos 1965 m. rugsėjo 9 d. Gesetz über Urheberrecht und verwandte Schutzrechte – Urheberrechtsgesetz (Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas, toliau – UrhG) (BGBl. 1965 I, p. 1273) redakcijos 101 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatyta, kad nukentėjęs asmuo gali iš kiekvieno asmens, kuris komerciniu mastu pažeidžia autorių teises ar kitas šiuo įstatymu saugomas teises, reikalauti nedelsiant pateikti informaciją apie jo teises pažeidžiančių kopijų ar kitų prekių kilmę ir platinimo kanalą.
8 Jeigu pažeidimas yra akivaizdus, nedarant poveikio UrhG 101 straipsnio 1 daliai, pagal UrhG 101 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio 3 punktą šis reikalavimas pateikti informaciją taip pat gali būti pareikštas asmeniui, komerciniu mastu teikusiam paslaugas, kurios buvo naudojamos teises pažeidžiančiai veiklai vykdyti.
9 Asmuo, privalantis pateikti informaciją, pagal UrhG 101 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi nurodyti kopijų ar kitų prekių gamintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių jų turėtojų, paslaugų naudotojų, taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovų, kuriems buvo skirtos šios kopijos ar kitos prekės, pavadinimus ir adresus.
10 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos 2004 m. birželio 22 d. Telekommunikationsgesetz (Telekomunikacijų įstatymas, toliau – TKG) (BGBl. 2004 I, p. 1190) redakcijos 111 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 2 ir 3 punktuose numatyta, kad, skiriant telefono numerius, surenkami ir išsaugomi telefono ryšio abonento pavadinimas ir adresas, o fizinio asmens atveju – taip pat jo gimimo data.
11 Pagal TKG 111 straipsnio 1 dalies trečią sakinį, kiek tai susiję su išankstinio mokėjimo paslaugomis, ši informacija, be kita ko, turi būti patikrinta.
12 TKG 111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant el. pašto adresą toks tikrinimas ir saugojimas nėra privalomi.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 Constantin Film Verleih Vokietijoje turi išimtines teises platinti kinematografijos kūrinius „Parker“ ir „Scary Movie 5“.
14 2013–2014 m. šie kūriniai buvo įkelti į YouTube valdomą interneto svetainę www.youtube.com – platformą, leidžiančią naudotojams skelbti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis (toliau – YouTube platforma). Taigi minėti kūriniai buvo peržiūrėti keliasdešimt tūkstančių kartų.
15 Constantin Film Verleih reikalauja, kad YouTube ir Google, kuri yra pirmosios patronuojančioji bendrovė, pateiktų jai visą informaciją apie kiekvieną naudotoją, įkėlusį minėtus kūrinius (toliau – atitinkami naudotojai).
16 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, norėdami įkelti vaizdo įrašus į YouTube platformą, naudotojai pirmiausia turi užsiregistruoti Google per naudotojo paskyrą, o norėdami atidaryti šią paskyrą – nurodyti tik pavadinimą, el. pašto adresą ir gimimo datą. Paprastai šie duomenys netikrinami, taip pat nereikalaujama nurodyti naudotojo pašto adreso. Vis dėlto tam, kad būtų galima YouTube platformoje paskelbti daugiau nei 15 minučių trukmės vaizdo įrašus, naudotojas turi nurodyti mobiliojo telefono numerį, suteikiantį galimybę gauti tokiam paskelbimui reikalingą aktyvavimo kodą. Be to, pagal YouTube ir Google bendrąsias naudojimo ir duomenų apsaugos sąlygas YouTube platformos naudotojai sutinka, kad būtų išsaugoti serverio protokolai, įskaitant IP adresą, naudojimo data ir valanda bei įvairios užklausos, taip pat, kad būtų naudojamasi šiais duomenimis visoje bendrovių grupėje.
17 Pagrindinės bylos šalims vienbalsiai paskelbus, kad ginčas pirmojoje instancijoje dėl nagrinėjamų naudotojų pavadinimų ir pašto adresų yra formaliai išspręstas, Constantin Film Verleih, gavusi tik fiktyvius naudotojų pavadinimus, paprašė įpareigoti YouTube ir Google pateikti jai papildomos informacijos.
18 Ši papildoma informacija susijusi, pirma, su el. pašto adresais ir mobiliojo telefono numeriais, taip pat su IP adresais, kuriuos atitinkami naudotojai naudojo įkeldami rinkmenas, tiksliu šio įkėlimo momentu – data ir valanda, įskaitant minutes, sekundes ir laiko juostą, t. y. įkėlimo momentą, ir, antra, su IP adresu, kuriuo šie naudotojai paskutinį kartą naudojosi, jungdamiesi prie savo Google paskyros ir YouTube platformos, ir tiksliu prieigos momentu – data ir valanda, įskaitant minutes, sekundes ir laiko juostą, t. y. prieigos momentą.
19 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) atmetė Constantin Film Verleih ieškinį. Tačiau gavęs apeliacinį skundą Oberlandesgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu iš dalies patenkino Constantin Film Verleih reikalavimą ir įpareigojo YouTube ir Google pateikti jai atitinkamų naudotojų el. pašto adresus; likusią šio apeliacinio skundo dalį teismas atmetė.
20 Kasaciniu skundu, pateiktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), Constantin Film Verleih tebereikalauja įpareigoti YouTube ir Google pateikti jai atitinkamų naudotojų mobiliojo telefono numerius ir jų IP adresus. Be to, savo kasaciniame skunde YouTube ir Google prašo atmesti visus Constantin Film Verleih reikalavimus, taip pat – kiek jie susiję su atitinkamų naudotojų el. pašto adresais.
21 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad abiejų šių kasacinių skundų baigtis priklauso nuo Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punkto išaiškinimo, visų pirma nuo atsakymo į klausimą, ar Constantin Film Verleih prašoma papildoma informacija patenka į sąvoką „adresai“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
22 Šiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos [2004/48] 8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų prekių bei paslaugų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenininkų ir mažmenininkų adresai, kurie, kai tinkama, priskirtini prie informacijos, nurodytos Direktyvos [2004/48] 8 straipsnio 1 dalyje, taip pat apima:
a) paslaugų naudotojų el. pašto adresus ir (arba)
b) paslaugų naudotojų telefono numerius ir (arba)
c) neteisėtai įkeliant rinkmenas paslaugų naudotojų naudotus IP adresus ir tikslų įkėlimo laiką?
2. Jeigu atsakymas į pirmojo klausimo c punktą būtų teigiamas:
Ar informacija, kuri turi būti suteikiama pagal Direktyvos [2004/48] 8 straipsnio 2 dalies a punktą, taip pat apima IP adresą, kuriuo naudotojas, pirma neteisėtai įkėlęs rinkmenas, paskutinį kartą naudojosi, jungdamasis prie savo Google ir (arba) YouTube paskyros, taip pat tikslų prieigos momentą, neatsižvelgiant į tai, ar paskutinį kartą prisijungus buvo atlikti neteisėti [intelektinės nuosavybės teises pažeidžiantys] veiksmai?“
Dėl prejudicinių klausimų
23 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „adresai“, kiek tai susiję su intelektinės nuosavybės teisę pažeidžiančias rinkmenas įkėlusiu naudotoju, apima šio naudotojo el. pašto adresą, telefono numerį ir IP adresą, kuris buvo naudojamas įkeliant šias rinkmenas, ar IP adresą, kuris buvo naudojamas paskutinį kartą jam prisijungus prie naudotojo paskyros.
24 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad bendrovės YouTube ir Google komerciniu mastu teikia paslaugas, kurias atitinkami naudotojai naudoja neteisėtai veiklai, t. y. rinkmenoms su saugomais kūriniais įkelti į YouTube platformą, taip padarydami žalos Constantin Film Verleih. Ginčas pagrindinėje byloje, kurį nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, susijęs su šių bendrovių atsisakymu pateikti tam tikrą Constantin Film Verleih reikalaujamą informaciją apie minėtus naudotojus, visų pirma jų el. pašto adresus, telefono numerius ir IP adresus, kuriuos jie naudojo tiek atitinkamų rinkmenų įkėlimo momentu, tiek paskutinį kartą prisijungus prie savo Google ir (arba) YouTube paskyros. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, be to, šioje byloje neginčijama, kad pagrindinės bylos baigtis priklauso nuo to, ar tokią informaciją apima sąvoka „adresai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punktą.
25 Šiuo klausimu primintina, kad, pirma, iš Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotės matyti, jog valstybės narės užtikrina, kad, vykstant teismo procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ir gavus ieškovo pagrįstą ir proporcingą prašymą, kompetentingos teisminės institucijos galėtų nurodyti, kad informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus pateiktų pažeidėjas ir (arba) bet kuris kitas asmuo, kuris, kaip nustatyta, komerciniu mastu teikia neteisėtoje veikloje naudojamas paslaugas.
26 Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punkte patikslinama, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, atsižvelgiant į konkretų atvejį, apima gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų prekių ar paslaugų ankstesnių turėtojų, taip pat prekes ir paslaugas gavusių didmenininkų ir mažmenininkų pavadinimus ir adresus.
27 Iš to matyti, kad pagal Direktyvos 2004/48 8 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kompetentingi teismai galėtų nurodyti internetinės platformos operatoriui, kad šis pateiktų šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų asmenų, kurie į šią platformą įkėlė filmą be autorių teisių turėtojo sutikimo, pavadinimus ir adresus.
28 Dėl klausimo, ar sąvoka „adresai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punktą, taip pat apima šių asmenų el. pašto adresus, telefono numerius ir IP adresus, reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog šioje nuostatoje nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, Sąjungos teisės sąvoka „adresai“ visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai (pagal analogiją žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Spiegel Online, C‑516/17, EU:C:2019:625, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Be to, kadangi Direktyvoje 2004/48 ši sąvoka neapibrėžta, jos reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jos įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant ji vartojama, ir teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, tikslus ir prireikus į jos genezę (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Spiegel Online, C‑516/17, EU:C:2019:625, 65 punktą ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nederlands Uitgeversverbond ir Groep Algemene Uitgevers, C‑263/18, EU:C:2019:1111, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
30 Pirma, dėl sąvokos „adresas“ įprastos reikšmės reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 30 ir 33 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, bendrinėje kalboje adresas reiškia tik pašto adresą, t. y. konkretaus asmens nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą. Darytina išvada, kad, kai šis žodis vartojamas be kitų patikslinimų, kaip nurodytas Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punkte, jis neapima el. pašto adreso, telefono numerio ar IP adreso.
31 Antra, parengiamieji darbai, kuriais remiantis buvo priimta Direktyva 2004/48, visų pirma 2003 m. sausio 30 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių ir procedūrų, kuriomis siekiama užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi (COM(2003) 46 galutinis), 2003 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė (OL C 32, 2004, p. 15) ir 2003 m. gruodžio 5 d. Europos Parlamento pranešimas (A5-0468/2003) dėl minėto pasiūlymo, atitinka šią išvadą. Kaip savo išvados 37 punkte pažymėjo generalinis advokatas ir Teisingumo Teisme teigė Europos Komisija, parengiamuosiuose darbuose nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, jog šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punkte vartojama sąvoka „adresai“ turi būti suprantama kaip apimanti ne tik joje nurodomų asmenų pašto adresą, bet ir jų el. pašto adresą, telefono numerį ar IP adresą.
32 Trečia, kontekstas, kuriam esant vartojama nagrinėjama sąvoka, patvirtina tokį aiškinimą.
33 Kaip savo išvados 35 punkte pažymėjo generalinis advokatas, išnagrinėjus kitus Sąjungos teisės aktus, susijusius su el. pašto adresu ar IP adresu, matyti, kad nė viename iš jų sąvoka „adresas“ – be jokio kito patikslinimo – nevartojama siekiant apibrėžti telefono numerį, IP adresą arba el. pašto adresą.
34 Ketvirta, šio sprendimo 31–33 punktuose pateiktas aiškinimas taip pat atitinka Direktyvos 2004/48 8 straipsniu siekiamą tikslą, atsižvelgiant į bendrą šios direktyvos tikslą.
35 Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėtame 8 straipsnyje numatyta teise gauti informaciją siekiama taikyti ir sukonkretinti Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir užtikrinti veiksmingą naudojimąsi pagrindine teise į nuosavybę, kurios dalis yra pagal minėtos Chartijos 17 straipsnio 2 dalį saugoma teisė į intelektinę nuosavybę (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 29 punktas), taip pat leisti intelektinės nuosavybės teisės turėtojui nustatyti, kas pažeidžia šią teisę, ir imtis priemonių, būtinų šiai teisei apsaugoti (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 18 d. Sprendimo NEW WAVE CZ, C‑427/15, EU:C:2017:18, 25 punktą).
36 Vis dėlto priimdamas Direktyvą 2004/48 Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė apskritai minimaliai suderinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Hansson, C‑481/14, EU:C:2016:419, 36 punktą). Taigi šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje šis suderinimas apima tik aiškiai apibrėžtą informaciją.
37 Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2004/48 tikslas – nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp, viena vertus, teisių turėtojų intereso apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teisę, įtvirtinto Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalyje, ir, kita vertus, saugomų objektų naudotojų pagrindinių interesų ir teisių bei bendrojo intereso apsaugos (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Funke Medien NRW, C‑469/17, EU:C:2019:623, 57 punktą; 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Pelham ir kt., C‑476/17, EU:C:2019:624, 32 punktą ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Spiegel Online, C‑516/17, EU:C:2019:625, 42 punktą).
38 Kalbant konkrečiau, dėl Direktyvos 2004/48 8 straipsnio Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę nuspręsti, kad šia nuostata siekiama nepažeisti skirtingų teisių, būtent teisių turėtojų teisės gauti informaciją ir naudotojų teisės į asmens duomenų apsaugą (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 28 punktą).
39 Galiausiai reikia patikslinti, kad, nors iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pagal Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punktą vykstant teismo procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo valstybės narės neprivalo kompetentingoms teisminėms institucijoms nurodyti pateikti šioje nuostatoje nurodytų asmenų el. pašto adresą, telefono numerį ar IP adresą, jos gali numatyti tokią galimybę. Kaip matyti iš pačios šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies a punkto formuluotės, Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai numatė galimybę valstybėms narėms suteikti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams teisę gauti platesnę informaciją, tačiau su sąlyga, kad bus užtikrinta teisinga įvairių esamų pagrindinių teisių pusiausvyra ir laikomasi kitų bendrųjų Sąjungos teisės principų, kaip antai proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2009 m. vasario 19 d. Nutartį LSG-Gesellschaft zur Wahrnehmung von Leistungsschutzrechten, C‑557/07, EU:C:2009:107, 29 punktą ir 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Bonnier Audio ir kt., C‑461/10, EU:C:2012:219, 55 punktą).
40 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/48 8 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „adresai“, kiek ji susijusi su intelektinės nuosavybės teisę pažeidžiančias rinkmenas įkėlusiu naudotoju, neapima šio naudotojo el. pašto adreso, telefono numerio ir IP adreso, kuris buvo naudojamas įkeliant šias rinkmenas, ar IP adreso, kuris buvo naudojamas paskutinį kartą jam prisijungus prie naudotojo paskyros.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 8 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „adresai“, kiek ji susijusi su intelektinės nuosavybės teisę pažeidžiančias rinkmenas įkėlusiu naudotoju, neapima šio naudotojo el. pašto adreso, telefono numerio ir IP adreso, kuris buvo naudojamas įkeliant šias rinkmenas, ar IP adreso, kuris buvo naudojamas paskutinį kartą jam prisijungus prie naudotojo paskyros.
Parašai.