Language of document : ECLI:EU:C:2018:248

Byla C550/16

A
ir
S

prieš

Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie

(rechtbank Den Haag prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86/EB – 2 straipsnio pradžia ir f punktas – Sąvoka „nelydimas nepilnametis“ – 10 straipsnio 3 dalies a punktas – Pabėgėlio teisė į susijungimą su tėvais – Pabėgėlis, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo padavimo momentu neturi 18 metų, bet kuris yra pilnametis sprendimo suteikti jam prieglobstį priėmimo ir jo prašymo dėl šeimos susijungimo momentu – Lemiama data nustatant, ar suinteresuotasis asmuo turi „nepilnamečio“ statusą“

Santrauka – 2018 m. balandžio 12 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Nuostata, kurioje nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę – Savarankiškas ir vienodas aiškinimas – Taikytinumas nustatant datą, pagal kurią galima įvertinti nustatyti, ar pabėgėlis yra „nelydimas nepilnametis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/86

(Tarybos direktyvos 2003/86 2 straipsnio f punktas)

2.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86 – Pabėgėlių šeimos susijungimas – Sąvoka „nelydimas nepilnametis“ – Pabėgėlis, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo padavimo šioje valstybėje momentu neturi 18 metų, bet kuris vykstant prieglobsčio procedūrai sulaukia pilnametystės – Įtraukimas

(Tarybos direktyvos 2003/86 2 straipsnio f punktas ir 10 straipsnio 3 dalies a punktas)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 39–45 punktus)

2.      2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 2 straipsnio pradžia ir jo f punktas, siejami su šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktu, turi būti aiškinami taip, kad „nepilnamečiu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti laikomas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo šioje valstybėje narėje pateikimo momentu neturi 18 metų, bet vykstant prieglobsčio procedūrai sulaukia pilnametystės ir vėliau jam suteikiamas pabėgėlio statusas.

Nors prieglobsčio prašytojo galimybei pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo pagal Direktyvą 2003/86 taip pat taikoma sąlyga, kad dėl jo prašymo suteikti prieglobstį jau būtų priimtas galutinis jam palankus sprendimas, svarbu pažymėti, kad ši sąlyga paaiškintina tuo, kad prieš priimant tokį sprendimą neįmanoma tiksliai žinoti, ar prašymą pateikęs asmuo tenkina pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas, o tai savo ruožtu lemia, ar bus suteikta teisė į susijungimą. Taigi, kai pateikia tarptautinės apsaugos prašymą pagal Direktyvos 2011/95 II skyrių, kiekvienas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atitinka šios direktyvos III skyriuje numatytas materialines sąlygas, turi subjektinę teisę reikalauti, kad jam būtų pripažintas pabėgėlio statusas net prieš priimant oficialų sprendimą šiuo klausimu.

Šiomis aplinkybėmis, jeigu teisė į šeimos susijungimą pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą būtų siejama su momentu, kai kompetentinga nacionalinė institucija oficialiai priima sprendimą, kuriuo asmeniui pripažįstamas pabėgėlio statusas, ir dėl to priklausytų nuo to, kaip operatyviai ši institucija išnagrinėja tarptautinės apsaugos prašymą, tai paveiktų šios nuostatos veiksmingumą ir prieštarautų ne tik šios direktyvos tikslui sudaryti palankesnes sąlygas šeimos susijungimui ir tuo tikslu užtikrinti ypatingą apsaugą pabėgėliams, visų pirma nelydimiems nepilnamečiams, bet taip pat vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principams. Priešingai, jeigu į tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datą būtų atsižvelgiama kaip į datą, kuria reikia remtis vertinant pabėgėlio amžių Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo tikslais, tai leistų užtikrinti vienodą ir numatomą visų prašymus pateikusių asmenų, kurie chronologiškai yra tokioje pačioje situacijoje, vertinimą ir garantuotų, kad tai, ar prašymas bus patenkintas, iš esmės priklausys nuo aplinkybių, kurios priklauso nuo prašymą pateikusio asmens, o ne nuo administracijos, pavyzdžiui, kiek ji užtruks nagrinėdama tarptautinės apsaugos prašymą ar prašymą dėl šeimos susijungimo (pagal analogiją žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Noorzia, C‑338/13, EU:C:2014:2092, 17 punktą).

Žinoma, kadangi, kaip teigia Nyderlandų vyriausybė ir Komisija, su Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto tikslu būtų nesuderinama, kad savo prašymo pateikimo momentu nelydimo nepilnamečio statusą turintis pabėgėlis, kuris tapo pilnametis vykstant prašymo nagrinėjimo procedūrai, galėtų remtis šia nuostata be jokių apribojimų laiko atžvilgiu tam, kad pasinaudotų šeimos susijungimu, tokio pobūdžio prašymas turi būti pateiktas per pagrįstą laikotarpį. Siekiant nustatyti tokį pagrįstą laikotarpį, Sąjungos teisės aktų leidėjo panašiomis aplinkybėmis pasirinktas sprendimas šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje yra orientacinis, todėl reikia konstatuoti, kad prašymas dėl šeimos susijungimo pagal minėtos direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktą tokiu atveju iš esmės turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo datos, kai atitinkamas „nepilnametis“ buvo pripažintas pabėgėliu.

(žr. 51, 54, 55, 60, 61, 64 punktus ir rezoliucinę dalį)