Byla C-149/17

Bastei Lübbe GmbH & Co. KG

prieš

Michael Strotzer

(Landgericht München I prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – Teisių į intelektinę nuosavybę užtikrinimas – Direktyva 2004/48/EB – Žalos atlyginimas dėl dalijimosi rinkmenomis pažeidžiant autorių teises – Interneto ryšys, kuriuo gali naudotis kiti abonento šeimos nariai – Abonento atleidimas nuo atsakomybės nesant būtinybės nurodyti, kokiu būdu šeimos narys naudojasi ryšiu – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7 straipsnis“

Santrauka – 2018 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.        Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Direktyvų dėl intelektinės nuosavybės aiškinimas atsižvelgiant į jose nustatytas bendrąsias taisykles ir principus

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 ir 2004/48)

2.        Teisės aktų derinimas – Intelektinės nuosavybės teisių gynimas – Direktyva 2004/48 – Valstybių narių pareiga į nacionalinę teisę perkeliant direktyvas užtikrinti teisingą skirtingų Sąjungos teisės sistemos saugomų pagrindinių teisių pusiausvyrą – Nacionalinių institucijų pareiga nesivadovauti šių direktyvų aiškinimu, prieštaraujančiu minėtoms pagrindinėms teisėms arba kitiems bendriesiems Sąjungos teisės principams

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48)

3.        Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Intelektinės nuosavybės teisių gynimas – Direktyva 2004/48 – Priemonės, procedūros ir gynimo būdai – Žalos atlyginimo ieškinys dėl dalijimosi rinkmenomis pažeidžiant autorių teises – Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią interneto ryšio abonentas atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą, jeigu nurodo bent vieną šeimos narį, kuris turėjo galimybę prisijungti prie šio abonento interneto ryšio – Abonento pareigos nurodyti, kokiu būdu šeimos narys naudojasi ryšiu, nebuvimas – Nepriimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direktyvos 2004/48 3 straipsnio 2 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(Žr. 27 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 44, 45 punktus)

3.      2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalimi, ir, antra, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje ir aiškinama kompetentingo nacionalinio teismo, pagal kurią interneto ryšio abonentas negali atsakyti už žalą, patirtą dėl autorių teisių pažeidimų dalijantis rinkmenomis per abonento prieigą, jeigu nurodo bent vieną šeimos narį, kuris turėjo galimybę prisijungti prie šio abonento interneto ryšio, ir nepateikia jokios išsamesnės informacijos apie tai, kokiu momentu ir kokiais būdais nurodytas jos šeimos narys naudojosi interneto ryšiu.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad, jeigu tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nacionalinės teisės nuostata, kaip ją aiškina kompetentingi nacionaliniai teismai, sudaro kliūčių nacionalinio teismo, kuriame pateiktas ieškinys dėl atsakomybės, galimybei ieškovo prašymu reikalauti pateikti ir gauti su priešingos šalies šeimos nariais susijusius įrodymus, neįmanoma nustatyti tariamo autorių teisių pažeidimo ir šio pažeidimo vykdytojo, o dėl to šiurkščiai pažeidžiama pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir pagrindinės teisės į intelektinę nuosavybę, kuriomis naudojasi autorių teisių turėtojas, taigi nesilaikoma reikalavimo užtikrinti tinkamą nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyrą (žr. pagal analogiją 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 41 punktas). Taigi, suteikiant beveik visišką apsaugą interneto ryšio, prie kurio prisijungus buvo padaryta autorių teisių pažeidimų dalijantis rinkmenomis, abonento šeimos nariams, pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata negali, priešingai, nei reikalaujama pagal Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 1 dalį, būti laikoma pakankamai veiksminga ir lemiančia tai, kad veiksminga atgrasomoji sankcija galiausiai būtų paskirta minėto pažeidimo vykdytojui. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galiausiai turi patikrinti, ar prireikus atitinkamoje nacionalinėje teisėje yra nustatytos kitos teisinės gynybos priemonės, procedūros ir gynimo būdai, kuriais naudodamosi kompetentingos teisminės institucijos galėtų nurodyti pateikti informaciją, būtiną tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, autorių teisių pažeidimui ir šio pažeidimo vykdytojui nustatyti (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Coty Germany, C‑580/13, EU:C:2015:485, 42 punktą).

(žr. 51, 52, 54, 55 punktus ir rezoliucinę dalį)