TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 15 d.

Byla F‑62/10

Jürgen Esders

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – 2010 m. rotacijos procedūra – Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 4 dalys – Sprendimas C/(2008) 3983 – Prašymas nevykdyti rotacijos dėl su sveikata susijusių priežasčių – Rūpestingumo pareiga – Sprendimas C/(2004) 1318 – Tinkamos sąlygos – Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris – Negalia“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo J. Esders prašo panaikinti 2010 m. liepos 27 d. Komisijos generalinio direktorato „Komunikacija“ generalinio direktoriaus sprendimą, kuriuo jis perkeliamas į Briuselį.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su 2011 m. birželio 16 d. teismo posėdžiu. Ieškovas padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su 2011 m. birželio 16 d. teismo posėdžiu.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Pareigūnų, paskirtų į Komisijos atstovybes, rotacijos sistema

2.      Pareigūnai – Vienodas požiūris – Diskriminacija – Komisijos priimtos Bendrosios įgyvendinimo nuostatos – Negalia – Pareiga sudaryti tinkamas sąlygas darbo vietoje – Apimtis

(Tarybos direktyvos 2000/78 20 konstatuojamoji dalis ir 5 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 4 dalis)

3.      Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Apimtis – Didesnė pareiga pareigūno sveikatos sutrikimų atveju – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Paskyrimas į kitas pareigas vykdant privalomos darbuotojų rotacijos procedūrą

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindas, susijęs su asmens nenaudai priimto sprendimo neteisėtumu – Galimybė remtis tarnybiniu pažeidimu – Sąlyga

1.      Kadangi Komisijos sprendime dėl pareigūnų, paskirtų į atstovybes, rotacijos įtvirtinta taisyklė, kurioje numatytas paskyrimo į kitas pareigas pasiūlymo pateikimas likus aštuoniems mėnesiams iki rotacijos procedūros, yra suformuluota tariamąja nuosaka, ji yra ne griežtai privaloma, o rekomendacinė, todėl šios taisyklės nesilaikymas pats savaime nelemia sprendimo dėl paskyrimo į kitas pareigas panaikinimo.

Be kita ko, šioje taisyklėje numatyta, kad pareigūnams, kuriems rotacija privaloma, suteikiamas jų kvalifikaciją atitinkantis darbas; ši itin plati sąvoka tikrai apima ne tik jau įgytą pareigūnų kompetenciją, bet ir kompetenciją, kuria jie galėtų naudotis remdamiesi savo išsilavinimu ir ankstesne profesine patirtimi.

(žr. 60 ir 61 punktus)

2.      Iš Komisijos sprendimo dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 4 dalies, susijusios su diskriminacijos draudimu, taikymo matyti, kad administracija privalo sudaryti tinkamas sąlygas, kad neįgalus darbuotojas galėtų vykdyti pagrindines su jo pareigomis susijusias funkcijas. Nors šiame sprendime tarp galimų tinkamų sąlygų numatyta galimybė pakeisti taisykles arba praktiką, šią nuostatą reikia suprasti kaip nurodančią taisykles ir praktiką dėl darbo sąlygų ir personalo valdymo, taikomas konkrečioms pareigoms, su kuriomis susijusias pagrindines funkcijas neįgalus pareigūnas tikrai galėtų įvykdyti sudarius numatytas sąlygas. Todėl pareigūno atleidimas nuo rotacijos pareigos, konkrečiai neišnagrinėjus su atitinkamomis pareigomis susijusių poreikių ir tinkamų priemonių, užuot sudarius tinkamas sąlygas, reikštų Komisijos sprendime numatytų reikalavimų nesilaikymą.

Be to, toks aiškinimas patvirtinamas Direktyva 2000/78, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, į kurią negalima neatsižvelgti taikant ir aiškinant Komisijos sprendimą, nes šiuo sprendimu įgyvendinama Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 4 dalis, kurioje tinkamų sąlygų sąvoka apibrėžiama taip pat kaip ir minėtos direktyvos 5 straipsnyje.

(žr. 68, 70 ir 71 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, F‑65/07, 121 punktas; 2009 m. birželio 4 d. Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, F‑134/07 ir F‑8/08, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑325/09 P, 115 punktas.

3.      Iš rūpestingumo pareigos kylančios administracijos pareigos iš esmės padidėja tuo atveju, kai nagrinėjama fizinės arba psichinės sveikatos sutrikimų turinčio pareigūno situacija. Tokiu atveju jo prašymus administracija privalo nagrinėti vadovaudamasi itin atviru požiūriu. Be to, institucijos medicinos tarnyba turi, ypač kai pats susijęs pareigūnas arba administracija atkreipia jos dėmesį į tai, kad administracinis sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių asmens, kuriam jis yra skirtas, sveikatai, patikrinti, ar nurodyta grėsmė iš tiesų egzistuoja, taip pat jos apimtį, o apie savo tyrimo rezultatus informuoti Paskyrimų tarnybą.

Žinoma, pareigūnų teisės ir interesai turi būti saugomi laikantis galiojančių teisės normų, todėl įgyvendindama rūpestingumo pareigą administracija negali jų pažeisti. Vis dėlto institucija neturėtų išvengti iš rūpestingumo pareigos kylančių ir jai tenkančių pareigų, kai priima bendrai taikomą vidinį sprendimą, kuriuo ribojamas jos diskrecijos įgyvendinimas Pareigūnų tarnybos nuostatų taikymu.

(žr. 80–82 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 1993 m. kovo 16 d. Sprendimo Blackman prieš Parlamentą, T‑33/89 ir T‑74/89, 96 punktas; 1997 m. liepos 10 d. Sprendimo Apostolidis ir kt. prieš Komisiją, T‑81/96, 90 ir 91 punktai; 2001 m. vasario 23 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, 309 ir 310 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo U prieš Parlamentą, F‑92/09, 67 punktas; 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Strack prieš Komisiją, F‑119/07, 85 punktas.

4.      Kalbant apie tariamą grėsmę pareigūno, kuris privalomai paskiriamas į kitas pareigas ir kuriam taikomas terapinis gydymas jo darbo vietos šalyje, sveikatai, reikia pažymėti, kad gydytojo pažymėjime nurodyta diagnozė laikoma tikslia, tačiau taip nėra tuo atveju, kai gydytojas pateikia nuomonę dėl to, ar toks gydymas gali būti tęsiamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje, jeigu net neįrodyta, kad minėtas gydytojas atliko atitinkamą tyrimą.

(žr. 87 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, 58 punktas.

5.      Jeigu argumentai, grindžiami pozityviais institucijos veiksmais arba neveikimu, kaip antai netinkamu pareigūno bylos tvarkymu arba klaidingos administracinės informacijos pateikimu, gali būti veiksmingi, kad kiltų deliktinė institucijos atsakomybė dėl tarnybinio pažeidimo, jie nėra svarbūs ginčų dėl akto teisėtumo atveju, nes dėl paties tarnybinio pažeidimo sprendimas savaime netampa neteisėtas, nebent šis pažeidimas turėjo įtakos minėto sprendimo teisėtumui.

(žr. 92 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Ezerniece Liljeberg ir kt. prieš Komisiją, F‑83/05, 105 punktas.