2018 m. lapkričio 5 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje OC ir kt. / Banca d’Italia ir kt.
(Byla C-686/18)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: OC ir kt., Adusbef, Federconsumatori, PB ir kt., QA ir kt.
Atsakovai: Banca d’Italia, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’economia e delle finanze
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 [dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms]1 29 straipsniu, Deleguotojo reglamento Nr. 241/20142 10 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į 2013 m. spalio 15 d. Reglamentą (ES) Nr. 1024/20133 , draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai kaip Decreto-legge n. 3/2015 (Dekretas įstatymas Nr. 3/2015), iš dalies pakeitus pertvarkytas į Legge n. 33/2015 (Įstatymas Nr. 33/2015), (o šiuo metu ir Decreto legislativo n. 72/2015 (Įstatyminis dekretas Nr. 72/2015) 1 straipsnio 15 dalis, kuria buvo pakeista [Bankininkystės teisės aktų suvestinio teksto] 28 straipsnio 2-ter dalis ir iš esmės atkartotas, su šiuo atveju nereikšmingais daliniais pakeitimais, Dekreto įstatymo Nr. 3/2015 1 straipsnio 1 dalies a punkto tekstas), kuriuo nustatoma kapitalo riba, kurią viršijus kooperatinis bankas privalo persitvarkyti į akcinę bendrovę, ir ši riba yra 8 mlrd. EUR suma? Be to, ar pirmiau minėtomis ES teisės aktų nuostatomis draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tuo atveju, kai kooperatinis bankas pertvarkomas į akcinę bendrovę, šiam subjektui leidžiama atidėti arba apriboti, net neribotą laiką, iš pasitraukusio nario akcijų išpirkimą?
2. Ar SESV 3, 63 ir paskesnių straipsnių nuostatomis dėl konkurencijos vidaus rinkoje ir laisvo kapitalo judėjimo draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kokios yra išdėstytos Dekreto įstatymo Nr. 3/2015, iš dalies pakeitus pertvarkyto į Įstatymą Nr. 33/2015, 1 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kooperatiniai bankai gali veiklą vykdyti iki tam tikros kapitalo sumos, o ją viršiję privalo persitvarkyti į akcinę bendrovę?
3. Ar SESV 107 ir paskesnių straipsnių nuostatomis dėl valstybės pagalbos draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kokios yra išdėstytos Dekreto įstatymo Nr. 3/2015, iš dalies pakeitus pertvarkyto į Įstatymą Nr. 33/2015, 1 straipsnyje (o šiuo metu ir Decreto legislativo n. 72/2015 (Įstatyminis dekretas Nr. 72/2015) 1 straipsnio 15 dalis, kuria buvo pakeista [Bankininkystės teisės aktų suvestinio teksto] 28 straipsnio 2-ter dalis ir iš esmės atkartotas, su šiuo atveju nereikšmingais daliniais pakeitimais, Dekreto įstatymo Nr. 3/2015 1 straipsnio 1 dalies a punkto tekstas), kurioje reikalaujama, kad tuo atveju, jei viršijama tam tikra kapitalo riba (8 mlrd. EUR) kooperatinis bankas būtų pertvarkytas į akcinę bendrovę, apriboti iš bendrovės pasitraukusiam nariui išperkamą sumą, siekiant išvengti galimo pertvarkyto banko likvidavimo?
4. Ar bendrai taikomomis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 29 straipsnio nuostatomis ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 10 straipsnio nuostatomis draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kokios yra nustatytos Dekreto įstatymo Nr. 3/2015, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 33/2015, 1 straipsniu, pagal kurį, kaip Corte costituzionale (Konstitucinis teismas), išaiškino savo sprendime Nr. 99/2018, kooperatiniam bankui leidžiama atidėti išpirkimą neribotam laikui ir visiškai arba iš dalies jį apriboti?
5. Jeigu Teisingumo Teismas išaiškintų, kad ES teisės nuostatos neprieštarauja priešingos šalies pasiūlytam išaiškinimui, prašoma, kad Teisingumo Teismas įvertintų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 10 straipsnio teisėtumą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsnius (kuriuose nurodyta, kad: „kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus“), papildytą Chartijos 52 straipsnio 3 dalies nuostata (pagal kurią: „Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą“) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai dėl EŽTK 1-ojo protokolo 1 straipsnio.
____________
1 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 2013, 176, p. 1).
2 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL L 2014, 74, p. 8).
3 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 2013, 287, p. 63)