2019 m. spalio 4 d. Tribunalul Bucureşti (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ITH Comercial Timişoara SRL / Agenţia Naţională de Administrare Fiscală - Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti, Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti – Administraţia Sector 1 a Finanţelor Publice
(Byla C-734/19)
Proceso kalba: rumunų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunalul Bucureşti
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: ITH Comercial Timişoara SRL
Atsakovai: genţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti, Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Bucureşti – Administraţia Sector 1 a Finanţelor
Prejudiciniai klausimai
1.1. Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos1 nuostatas, visų pirma 167 straipsnį ir 168 straipsnį, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nediskriminavimo principą ir mokesčių neutralumo principą leidžiama ar draudžiama nuostata, pagal kurią apmokestinamasis asmuo netenka teisės į PVM, susijusio su tam tikromis investicinėmis išlaidomis, kurias jis patiria, ketindamas įvykdyti apmokestinamąjį sandorį, atskaitą tuo atveju, kai toks apmokestinamasis asmuo vėliau neįgyvendina numatytų investicijų?
1.2. Ar pagal tas pačias nuostatas ir pagal tuos pačius principus leidžiama ar draudžiama nuostata, pagal kurią investicijų nutraukimo atveju teisė į atskaitą yra ginčijama netgi kitomis aplinkybėmis nei apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas ar mokesčių vengimas?
1.3. Ar pagal tas pačias nuostatas ir pagal tuos pačius principus leidžiama ar draudžiama aiškinti nuostatas taip, kad aplinkybės, kuriomis gali būti ginčijama teisė į atskaitą, nutraukus investicijas, apima:
1.3.1. pasireiškusią neįgyvendintų investicijų riziką, apie kurią apmokestinamasis asmuo žinojo investicinių išlaidų patyrimo momentu, t. y. faktą, kad viešojo sektoriaus institucija nepatvirtino miesto plėtros plano, kuris yra būtinas nagrinėjamai investicijai atlikti;
1.3.2. ilgainiui vykstantį ekonominių aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio planuojama investicija prarado pelningumą, kurį turėjo tuo metu, kai buvo pradėta įgyvendinti?
1.4. Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos ir bendrieji Europos teisės principai turi būti aiškinami taip, kad investicijų nutraukimo atveju:
1.4.1. piktnaudžiavimas arba mokesčių vengimas, kuriais pagrindžiama galimybė ginčyti teisę į atskaitą, yra preziumuojami, ar mokesčių administratoriai turi įrodyti piktnaudžiavimą arba vengimą;
1.4.2. piktnaudžiavimo arba mokesčių vengimo įrodymai gali būti pateikiami remiantis paprasta prielaida, ar yra būtini objektyvūs įrodymai?
1.5. Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas ir bendruosius Europos teisės principus leidžiama, ar draudžiama nuostata, pagal kurią investicijų nutraukimo atveju atsižvelgiama į piktnaudžiavimą arba mokesčių vengimą, kuriais grindžiama galimybė ginčyti teisę į atskaitą, kai apmokestinamasis asmuo negali naudotis prekėmis ir paslaugomis, kurioms jis atskaitė PVM, jokiais tikslais, įskaitant ir griežtai asmeninius tikslus?
1.6. Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos ir bendrieji Europos teisės principai turi būti aiškinami taip, kad, nutraukus investicijas, aplinkybės, susiklosčiusios po to, kai apmokestinamasis asmuo patyrė išlaidų, pavyzdžiui: i) įvykusi ekonomikos krizė arba ii) pasireiškusi neįgyvendintų investicijų rizika, egzistavusi tuo metu, kai buvo patirtos investicijų išlaidos (pavyzdžiui, faktas, kad viešojo sektoriaus institucija nepatvirtino miesto plėtros plano, kuris yra būtinas nagrinėjamai investicijai atlikti) arba iii) prognozių dėl investicijų pelningumo pasikeitimas, yra su apmokestinamojo asmens ketinimais nesusijusios aplinkybės, į kurias gali būti atsižvelgta nustatant jo bona fides (sąžiningumą)?
1.7. Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, visų pirma jos 184 straipsnio ir 185 straipsnio, nuostatos, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, nediskriminavimo ir mokesčių neutralumo principai turi būti aiškinami taip, kad nutraukus investicijas pridėtinės vertės mokestis turi būti tikslinamas?
Kitaip tariant, ar teisės į PVM, susijusio su tam tikromis investicinėmis išlaidomis, kurias patiria apmokestinamasis asmuo, ketinantis įvykdyti apmokestinamąjį sandorį, atskaitą ginčijimas, kai vėliau investicijų atsisakyta, vykdomas taikant PVM tikslinimo mechanizmą?
1.8. Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas leidžiama, ar draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria numatyta, kad teisė į PVM, susijusio su investicijomis, kurios buvo nutrauktos, gali būti išsaugota tik dviem konkrečiais atvejais, kurie apibendrintai nurodyti dviejuose Teisingumo Teismo sprendimuose: i) kai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo apmokestinamojo asmens valios, jis niekada nenaudoja šių prekių ir (arba) paslaugų savo ekonominei veiklai, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime C-37/95, Belgijos valstybė / Ghent Coal Terminal NV, taip pat ii) kitais atvejais, kai prekių ir (arba) paslaugų, kurių atžvilgiu pasinaudota teise į atskaitą, įsigijimas nenaudojamas apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime C-110/94, Intercommunale voor zeewaterontzilting (INZO) / Belgijos valstybė?
1.9. Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus leidžiama, ar draudžiama nuostata, pagal kurią mokesčių administratoriai panaikina teisę į atskaitą, pripažintą ankstesnių mokestinių patikrinimų ataskaitose arba ankstesniuose sprendimuose, susijusiuose su administraciniais apeliaciniais skundais, kai:
1.9.1. asmuo įsigijo prekes ir paslaugas, ketindamas įvykdyti apmokestinamąjį sandorį;
1.9.2. investicinio projekto sustabdymas arba nutraukimas įvyko dėl konkrečios aplinkybės, nepriklausančios nuo apmokestinamojo asmens valios?
2.1. Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, visų pirma jos 28 straipsnio, nuostatas leidžiama, ar draudžiama nuostata, pagal kurią komisionieriaus mechanizmas taip pat taikomas netgi nesudarius įgaliojimo sutarties, kai nėra atstovavimo santykių?
2.2 Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, visų pirma jos 28 straipsnio, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad komisionieriaus mechanizmas yra taikomas ir tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo pastato nekilnojamojo turto objektą kito juridinio asmens prašymu ir sąlygomis, tačiau siekia išsaugoti nuosavybę į šį pastatą ir leidžia juo naudotis tokiam kitam juridiniam asmeniui tik nuomos pagrindu, kai baigiama minėto nekilnojamojo turto objekto statyba?
2.3. Ar minėtos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pirmiau apibūdintu atveju gamintojas turi teisę pareikalauti juridinio asmens, kuriam šis pastatas bus išnuomotas baigus minėto pastato statybą, apmokėti investicines išlaidas, susijusias su pastato statyba, ir surinkti atitinkamą PVM iš minėto juridinio asmens?
2.4. Ar minėtos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pirmiau apibūdintu atveju gamintojas privalo išrašyti sąskaitą faktūrą už investicines išlaidas ir surinkti atitinkamą PVM, kai jis galutinai nutraukia statybos darbus dėl to, kad drastiškai sumažėjo juridinio asmens, kuriam minėtas pastatas turėjo būti išnuomotas, ekonominės veiklos apimtys, ir šis sumažėjimas atsirado dėl gresiančio minėto juridinio asmens nemokumo?
2.5. Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas ir bendruosius Europos teisės principus reikia aiškinti taip, kad mokesčių administratoriai gali perkvalifikuoti apmokestinamojo asmens įvykdytus sandorius, neatsižvelgdami į pastarojo sudarytų sutarčių sąlygas, net jei nagrinėjamos sutartys nėra suklastotos?
2.6. Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, visų pirma teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus leidžiama, ar draudžiama mokesčių administratoriams panaikinti apmokestinamojo asmens teisę į PVM atskaitą, pripažintą ankstesnių mokestinių patikrinimų ataskaitose arba ankstesniuose sprendimuose, susijusiuose su administraciniais apeliaciniais skundais?
____________
1 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).