GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2019 m. sausio 24 d.(1)
Byla C‑458/15
Staatsanwaltschaft Saarbrücken
prieš
K. P.
(Landgericht Saarbrücken (Sarbriukeno apygardos teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Bendroji pozicija 2001/931/BUSP – 1 straipsnio 4 ir 6 dalys – Asmenų, grupių ir subjektų palikimas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytame sąraše – Galiojimas“
1. Lėšų tariamai teroristinei organizacijai rinkėjui Europos Sąjungos valstybėje narėje potencialiai gresia laisvės atėmimo bausmė. Jis ginčija nacionalinių teisės aktų, kurių pažeidimu yra kaltinamas, teisėtumą, nes, kaip jis pats teigia, ES priemonės, kurios yra įgyvendinamos šiais aktais, buvo priimtos nenurodžius pakankamų motyvų. Tai ne pirmas kartas, kai motyvų dėl tariamos teroristinės grupės „įtraukimo“ į sąrašą nurodymas yra dedamas po mikroskopu. Šis prašymas dar kartą atkreipia padidinamąjį stiklą į šį klausimą.
2. Landgericht Saarbrücken (Sarbriukeno apygardos teismas, Vokietija) prašo Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl kai kurių ES teisės aktų, kuriais organizacija, žinoma kaip Liberation Tigers of Tamil Eelam (toliau – LTTE), yra paliekama įrašyta į asmenų, grupių ir organizacijų sąrašą, kuris nurodytas 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, teisėtumo(2). Prašymas pateiktas baudžiamojoje byloje prieš K. P. (toliau – atsakovas). Vykstant procesui Teisingumo Teisme, K. P. iškėlė dar vieną klausimą: būtent dėl pirminio Tarybos sprendimo, kuriuo LTTE buvo įtraukta į uždraustų organizacijų sąrašą, motyvų tinkamumo ir dėl to, ar tai turi kokios nors įtakos paskesniems ES teisės aktams, kuriuos nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų atakų Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje 2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, veikdama pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių, priėmė Rezoliuciją 1373 (2001)(3) (toliau – Rezoliucija 1373 (2001)). Šios rezoliucijos preambulėje dar kartą patvirtinama „būtinybė visomis priemonėmis, remiantis Jungtinių Tautų Chartija, kovoti su teroristinių veiksmų grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui“. 5 dalyje numatyta: „teroro aktai, metodai ir praktika prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos siekiams ir principams, ir <…> sąmoningas teroro aktų finansavimas, planavimas ir kurstymas taip pat prieštarauja Jungtinių Tautų siekiams ir principams“.
4. Rezoliucijoje 1373 (2001) nenustatytas subjektų ar asmenų, kuriems turėtų būti taikomos kovos su terorizmu priemonės, sąrašas.
Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP ir 2006/380/BUSP
5. 2001 m. gruodžio 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu(4).
6. Bendrosios pozicijos 2001/931 konstatuojamosiose dalyse nurodyta: Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad terorizmas yra realus iššūkis pasauliui ir Europai ir kad kova su terorizmu bus prioritetinis Europos Sąjungos tikslas; Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1373 (2001), nustatančią plataus diapazono kovos su terorizmu, ypač kovos su terorizmo finansavimu, strategijas; Europos Sąjunga turėtų imtis papildomų priemonių įgyvendindama šią rezoliuciją(5).
7. Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad priemonės taikomos priede išvardytiems su teroro aktais susijusiems asmenims, grupėms ir organizacijoms. 1 straipsnio 2 dalyje „su teroro aktais susiję asmenys, grupės ir organizacijos“ apibrėžti kaip:
– asmenys, kurie daro ar kėsinasi padaryti teroro aktus arba dalyvauja ar padeda darant teroro aktus,
– tokių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos ar kontroliuojamos grupės ir organizacijos; taip pat tokių asmenų, grupių ar organizacijų vardu arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys, grupės ir organizacijos, įskaitant lėšas, gautas ar sukuriamas iš tokių asmenų bei su jais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo arba kontroliuojamo turto.
8. 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „teroro aktai“ – „tai viena iš toliau išvardytų tyčinių veikų, kurios, atsižvelgiant į jų pobūdį ir kontekstą, gali padaryti didelę žalą valstybei ar tarptautinei organizacijai, kurios apibrėžiamos kaip nusikaltimas pagal nacionalinę teisę, kai padaromos siekiant <…>
(iii) rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines valstybės ar tarptautinės organizacijos politines, konstitucines, ekonomines ar socialines struktūras <…> k) dalyvavimas teroristinės grupės veikloje, įskaitant informacijos ar materialinių išteklių tiekimą arba jos veiklos bet kokį finansavimą, žinant, kad tokiu dalyvavimu prisidedama prie grupės nusikalstamos veiklos.“
9. 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta: „Priede pateiktas sąrašas yra sudaromas remiantis tikslia informacija ar atitinkamos bylos medžiaga, kurios rodo, kad kompetentinga institucija dėl atitinkamų asmenų, grupių ir organizacijų yra priėmusi sprendimą, nepaisant to, ar jis susijęs su pavedimu, remiantis rimtais ir patikimais įrodymais ar įkalčiais, pradėti tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą dėl teroristinio akto, pasikėsinimo padaryti, dalyvauti ar padėti darant tokią veiką, ar su nuteisimu už tokius veiksmus. <…> Šioje straipsnio dalyje „kompetentinga institucija“ – tai teisminė institucija arba, jei teisminės institucijos neturi kompetencijos toje srityje, kuriai taikoma ši straipsnio dalis, lygiavertę kompetenciją šioje srityje turinti institucija.“
10. 1 straipsnio 6 dalyje numatyta: „Priede pateiktas asmenų ir organizacijų sąrašas yra reguliariai ir bent kartą kas šeši mėnesiai atnaujinamas siekiant užtikrinti, kad yra pagrindo palikti juos sąraše“.
11. Pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 3 straipsnį Europos Sąjunga, „neviršydama Europos bendrijos steigimo sutarties jai suteiktų įgaliojimų, užtikrina, kad priede išvardytų asmenų, grupių ir organizacijų naudai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų teikiamos lėšos, finansinis turtas ar ekonominiai ištekliai arba finansinės ar kitos gretutinės paslaugos“.
12. Bendrosios pozicijos 2001/931 priede pateikiamas sąrašas pavadinimu „Pirmasis 1 straipsnyje nurodytų asmenų, grupių ir organizacijų sąrašas <…>“. LTTE nėra šiame sąraše. Tas priedas buvo kelis kartus peržiūrėtas. Vėliau jis buvo pakeistas 2006 m. gegužės 29 d. Tarybos bendrąja pozicija 2006/380/BUSP, atnaujinančia Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinančia Bendrąją poziciją 2006/231/BUSP(6). LTTE buvo pirmą kartą įtraukta į sąrašą Bendrosios pozicijos 2006/380 priede(7).
Reglamentas Nr. 2580/2001
13. Reglamento Nr. 2580/2001 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
– Europos Vadovų Taryba paskelbė, kad kova su terorizmo finansavimu yra lemiamas kovos su terorizmu aspektas, ir paragino Tarybą imtis būtinų priemonių kovoti su bet kuria teroristinės veiklos finansavimo apraiška,
– Jungtinių Tautų Saugumo Taryba 2001 m. rugsėjo 28 d. Rezoliucijoje 1373 (2001) nusprendė, kad visos valstybės asmenims, kurie padaro ar kėsinasi padaryti teroro aktus arba dalyvauja tokiuose aktuose ar padeda juos įvykdyti, turėtų taikyti lėšų ir kito finansinio turto arba ekonominių išteklių įšaldymą,
– be to, Saugumo Taryba nusprendė, kad turi būti imtasi priemonių neleisti, kad tokie asmenys naudotųsi lėšomis ir kitu finansiniu turtu arba ekonominiais ištekliais, ir neleisti, kad tokiems asmenims būtų teikiamos finansinės ar kitos panašios paslaugos,
– Europos Sąjungai reikia imtis veiksmų siekiant įgyvendinti BUSP aspektus, nustatytus Bendrojoje pozicijoje 2001/931,
– valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikytinų už Reglamento Nr. 2580/2001 nuostatų pažeidimus, taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų taikomos,
– į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą gali būti įtraukti asmenys ir susivienijimai, turintys ryšių arba susiję su trečiosiomis valstybėmis, taip pat tie, kurie kitaip patenka į BUSP aspektų, nustatytų Bendrojoje pozicijoje 2001/931, sritį(8).
14. Reglamento Nr. 2580/2001 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyta: „Lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai“ – bet kuris turtas, materialinis arba nematerialinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, kad ir kaip įgytas <…>“ 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „teroro aktas“ yra apibrėžiamas taip pat kaip ir Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalyje.
15. 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Išskyrus atvejus, kai leidžiama pagal 5 ir 6 straipsnius:
a) visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, priklausantys į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui, arba jų valdomi ar disponuojami, yra įšaldomi;
b) į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis arba savo naudai disponuoti jokiomis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais.
2. Išskyrus atvejus, kai leidžiama pagal 5 ir 6 straipsnius, į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktam fiziniam ar juridiniam asmeniui, grupei ar susivienijimui arba jų naudai draudžiama teikti finansines paslaugas.
3. Taryba, veikdama vienbalsiai, nustato, peržiūri ir keičia asmenų, grupių ir susivienijimų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą vadovaudamasi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse išdėstytomis nuostatomis; į tą sąrašą [(toliau – 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąrašas)] įtraukiami:
i) fiziniai asmenys, kurie padaro arba kėsinasi padaryti bet kurį teroro aktą, jame dalyvauja arba padeda jį padaryti;
ii) juridiniai asmenys, grupės ar susivienijimai, kur[i]e padaro arba kėsinasi padaryti bet kurį teroro aktą, jame dalyvauja arba padeda jį padaryti;
iii) juridiniai asmenys, grupės ar susivienijimai, valdomi arba kontroliuojami vieno ar daugiau iš i ir ii punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar susivienijimų; arba
iv) fiziniai ir juridiniai asmenys, grupės ar susivienijimai, veikiantys vieno ar daugiau iš i ir ii punktuose nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar susivienijimų vardu arba nurodymu.“
LTTE įrašymas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą
16. LTTE buvo įtraukta į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą Tarybos sprendimo 2006/379/EB(9) (toliau – pirminis sprendimas dėl įtraukimo į sąrašą) 1 straipsniu(10).
17. Tas sąrašas buvo paliktas galioti Tarybos sprendimu 2007/445/EB(11). Šio sprendimo konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad visiems asmenims, grupėms ir subjektams Taryba pateikė motyvų pareiškimus, paaiškinančius priežastis, kodėl jie buvo įtraukti į, be kita ko, Sprendime 2006/379 pateiktą sąrašą(12). Pranešimas, kuriuo susiję asmenys buvo informuoti, kad Taryba ketina juos palikti 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše, buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šie asmenys taip pat buvo informuoti, kad gali prašyti Tarybos pateikti motyvus, dėl kurie jie buvo įtraukti į sąrašą(13). Taryba išsiuntė LTTE 2007 m. birželio 29 d. laišką, prie kurio pridėjo motyvų pareiškimą, paaiškinantį priežastis, kodėl ši organizacija buvo palikta 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše.
18. LTTE įtraukimas į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą buvo paliktas galioti šiais vėlesniais teisės aktais(14): Tarybos sprendimu 2007/868/EB(15); Tarybos sprendimu 2008/583/EB(16); Tarybos sprendimu 2009/62/EB(17) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 501/2009(18).
19. Dėl kiekvieno iš šių aktų Taryba laikėsi tokio paties modelio kaip ir nuspręsdama palikti LTTE sąraše Sprendimu 2007/445. Taigi, prieš priimdama aktą, Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbdavo pranešimą apie savo ketinimą palikti sąraše ir išsiųsdavo komunikatą, kuriame išdėstytos priežastys, dėl kurių įtraukimas į sąrašą yra atnaujinamas priimant atitinkamą aktą.
Vokietijos teisė
20. Außenwirtschaftsgesetz (Užsienio prekybos ir mokėjimo įstatymas, toliau – AWG), galiojusiame nuo 2006 iki 2009 m., draudžiama perduoti paramą uždraustoms organizacijoms, kaip antai LTTE. Iš esmės, pažeidus draudimą eksportuoti, parduoti, tiekti, teikti ir perduoti, taip pat teikti paslaugas, investicijas ir paramą, kuris nustatytas „Europos Bendrijų“ teisės aktu, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje nustatytą ekonominę sankciją, gali būti taikoma laisvės atėmimo bausmė(19).
Faktinės aplinkybės, procesas ir pateiktas prejudicinis klausimas
21. 2015 m. kovo 12 d. Staatsanwaltschaft Saarbrücken (Sarbriukeno prokuratūra) pareikštu baudžiamuoju kaltinimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme buvo pradėta K. P. byla. Šiame procese prokuroras teigia, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d., teikdamas lėšas LTTE, K. P. pažeidė tiesiogiai taikomą draudimą, nustatytą Europos Sąjungos teisės aktu, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje nustatytą ekonominę sankciją. Taip pat įtariama, kad K. P. nuo 2007 iki 2009 m. buvo Saro Tamil Coordination Committee (Tamilų koordinavimo komitetas, toliau – TCC) regioninis organizatorius, kuris LTTE vardu rinkdavo aukas iš Vokietijoje gyvenančių tamilų ir siųsdavo jas į Šri Lanką, kur LTTE jas panaudodavo kariniams veiksmams prieš šalies vyriausybę finansuoti. Prokuroras tvirtina, kad K. P. priklausė organizacijos vadovybei, atsakingai už pavaldžių vietos rajonų organizatorių ir kitų asmenų, veikiančių kaip vietinių lėšų rinkėjų, priežiūrą, ir buvo tiesiogiai atskaitingas TCC nacionaliniams organizatoriams Vokietijoje.
22. Įtariama, kad K. P. bent kartą per mėnesį pagal atitinkamus kvitus rinkdavo jam pavaldžių asmenų jo kontroliuojamoje apygardoje surinktas lėšas ir persiųsdavo jas TCC, o šis jas persiųsdavo LTTE į Šri Lanką. Konkrečiai kalbant, įtariama, kad nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. (toliau – reikšmingas laikotarpis) K. P. iš viso 43 kartus gavo aukų, kurių bendra vertė 69 385 EUR, ir persiuntė jas TCC, žinodamas ir planuodamas, kad pinigai bus persiųsti į Šri Lanką ir ten panaudoti LTTE tikslams finansuoti. Įtariama, jog jis žinojo, kad Europos Sąjungos Taryba LTTE įtraukė į organizacijų, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 2580/2001, sąrašą, kad galiojo atitinkamas embargas ir kad todėl aukų rinkimas ir siuntimas į Šri Lanką, kaip ir bet kokia kita finansinė ir materialinė parama LTTE, laikomas nusikalstama veika.
23. 2015 m. liepos 1 d. teismo posėdyje K. P. advokatas ginčijo nagrinėjamų ES teisės aktų, kuriuose nuo 2007 m. birželio 28 d. LTTE įtraukta į uždraustų organizacijų sąrašą taikant Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį, teisėtumą. Šis prieštaravimas buvo grindžiamas dviem pagrindais.
24. Pirma, K. P. advokatas pateikė analogiją su Sprendimu E ir F(20). Šioje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad Devrimci Halk Kurtulus Partisi-Cephesi (DHKP-C) įtraukimas į Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą buvo neteisėtas ir juo negalėjo būti grindžiamas baudžiamasis nuosprendis dėl tariamo šio reglamento pažeidimo. Tai buvo susiję su aplinkybe, kad Taryba nepateikė pirminio sprendimo, kad DHKP-C būtų įtraukta į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, ir vėlesnių atnaujinimo sprendimų motyvų. Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nors Sprendimas 2007/445 (kuriuo buvo dar kartą pratęstas DHKP-C įtraukimas į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą) buvo priimtas nurodant motyvus, visos prieš tai buvusios priemonės, įskaitant pirminį įtraukimą į sąrašą, negalioja, nes dėl jų nebuvo pateikti motyvai. Be to, kad DHKP-C nebuvo pateikta „informacija, reikalinga patikrinti DHKP-C įrašymo į sąrašą laikotarpiu iki 2007 m. birželio 29 d. pagrįstumą <…>“, „įrašymo motyvų nebuvimas <…> daro įrašymą ydingą“, nes tai „neleidžia atlikti tinkamos jo teisėtumo teisminės kontrolės“(21).
25. Antra, byloje LTTE / Taryba(22) Bendrasis Teismas panaikino tam tikrus ES teisės aktus, apimančius laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. spalio mėn.(23), kiek jie susiję su LTTE. K. P. advokatas tvirtino, kad, remiantis to sprendimo motyvais, šioje byloje nagrinėjami ES teisės aktai taip pat turi būti laikomi negaliojančiais tiek, kiek jie susiję su LTTE.
26. Kadangi baudžiamosios bylos prieš K. P. baigtis gali būti sėkminga tik tada, jei nagrinėjami ES teisės aktai galioja, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia:
„Ar Liberation Tigers of Tamil Eelam (LTTE) įrašymas į sąrašą, numatytą pagal [Reglamento Nr. 2580/2001] 2 straipsnio 3 dalį, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. imtinai, visų pirma remiantis Tarybos sprendimais: 2007 m. birželio 28 d. Sprendimu 2007/445/EB, 2007 m. gruodžio 20 d. Sprendimu 2007/868/EB (tą pačią dieną pataisyta versija), 2008 m. liepos 15 d. Sprendimu 2008/583/EB, 2009 m. sausio 26 d. Sprendimu 2009/62/EB ir 2009 m. birželio 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 501/2009, neteisėtas?“
27. Taryba ir Komisija pateikė pastabas raštu. K. P. vėliau pateikė prašymą dėl žodinio nagrinėjimo, kuriame pateiktos rašytinės pastabos dėl prejudicinio klausimo ir taip pat aiškiai iškeltas klausimas dėl pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą galiojimo. Dėl šios priežasties pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 62 straipsnio 2 dalį vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui šalių paprašyta išdėstyti poziciją dėl dviejų klausimų. Šie klausimai yra: i) ar Teisingumo Teismas taip pat turėtų nagrinėti tariamą pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą negaliojimą; ii) atsakius teigiamai, jeigu pirminė priemonė būtų pripažinta negaliojančia, kokį poveikį (jei toks būtų) tai turėtų paskesnių priemonių galiojimui (konkrečiai nagrinėjamiems ES teisės aktams).
28. K. P., Taryba ir Komisija pateikė pastabas žodžiu ir atsakė į klausimus per 2018 m. rugsėjo 12 d. posėdį.
Vertinimas
Priimtinumas
29. Jeigu prašymu priimti prejudicinį sprendimą iškeliamas klausimas dėl ES priemonės galiojimo, reikia patikrinti, ar šalis, iškėlusi šį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme būtų turėjusi teisę „be jokių abejonių“ ginčyti šios priemonės teisėtumą tiesiogiai pagal SESV 263 straipsnį. Jeigu taip, ji negalėtų ginčyti tos pačios priemonės galiojimo pasinaudodama prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį galimybe(24).
30. Šiuo atveju akivaizdu, kad K. P., „be jokių abejonių“, negalėjo patenkinti dvigubo reikalavimo dėl konkrečios ir tiesioginės sąsajos. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą K. P. vaidmuo apibūdinamas kaip „organizatoriaus regione“, įtraukto į „griežtą hierarchinę organizacijos struktūrą, kontroliavusio sau pavaldžius tam tikrose vietovėse atsakinguosius asmenis ir aukų rinkėjus, kuris pats buvo tiesiogiai pavaldaus <…> atsakingiesiems asmenims Vokietijoje“. Šie faktai aiškiai parodo, kad, kiek tai susiję su K. P., nebūtų buvę galima nustatyti pakankamos konkrečios sąsajos, kad būtų galima įveikti tuo metu taikytiną labai aukštą ribą(25). Be to, nėra nieko, kas leistų manyti, kad K. P. turėjo galimybę (bet ja nepasinaudojo) ginčyti priemones tiesiogiai kaip LTTE atstovas(26).
31. Todėl prašymas yra priimtinas.
Pirminio sprendimo įtraukti LTTE į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą galiojimas
32. Savo vieninteliu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi dėl nagrinėjamų ES teisės aktų galiojimo. Kiekvienas iš šių aktų yra susijęs su LTTE įtraukimo į sąrašą atnaujinimu.
33. Savo rašytinėse pastabose K. P. advokatas pakartoja argumentus, kurie nurodyti nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kaip jo kliento vardu pateiktus argumentus baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Jis tvirtina, kad i) pirminis sprendimas dėl įtraukimo į sąrašą negalioja, nes nebuvo pateikti motyvai, ir kad ii) iš Sprendimo E ir F(27) matyti, kad bet koks sprendimas, kuriuo atnaujinamas įtraukimas į sąrašą, priimtas po pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą nenurodant motyvų, yra irgi negaliojantis (tariamas domino efektas). Šio argumento esmė yra, kad atnaujinimo sprendimai, kaip ir nagrinėjami ES teisės aktai, iš esmės reiškia „pirminio įtraukimo pratęsimą“(28). K. P. taip pat tvirtino, kad jis negalėjo ginčyti pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą reikiamu metu (kas tikriausiai yra tiesa, kaip pažymėjau 30 punkte) ir kad šis prašymas dabar jam suteikia tokią galimybę.
34. Dėl toliau nurodytų keturių priežasčių nemanau, kad Teisingumo Teismas turėtų nagrinėti pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą galiojimo klausimą.
35. Visų pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neįtraukė šio sprendimo į Teisingumo Teismui pateiktą klausimą. Jis taip pat nepateikė detalių argumentų ar atitinkamos susijusios informacijos, kuri padėtų Teisingumo Teismui šiuo klausimu. Vadinasi, Teisingumo Teismas neturi medžiagos, kad būtų tinkamai įvertintas Reglamento Nr. 2580/2001 galiojimo klausimas procedūriniu aspektu ar iš esmės.
36. Antra, jeigu Teisingumo Teismas ex officio nuspręstų atlikti tokį vertinimą, būtų nepaisoma valstybių narių ir atitinkamų institucijų, kurios pagal Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnio antrą dalį gali teikti pastabas dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, teisių. Nors nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą iš tiesų užfiksuoti K. P. advokato teismo posėdyje pateikti argumentai, joje nepateiktas nei tiesioginis klausimas dėl pirminio sprendimo įtraukti į sąrašą galiojimo, nei būtina medžiaga, kad Teisingumo Teismas galėtų nagrinėti šį klausimą. Per posėdį Taryba ir Komisija patvirtino, kad jos neaptarė šio klausimo savo pastabose, nes nemanė, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą būtų iškeltas šis klausimas. Taigi, nors vykstant prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrai pagal SESV 267 straipsnį numatyta galimybė šalims, pavyzdžiui, K. P., iškelti tokį klausimą praėjus daug laiko po fakto, jeigu nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nieko nenurodyta arba jeigu ji yra dviprasmiška šiuo klausimu, Teisingumo Teismas negali pradėti spręsti tokio klausimo ex officio. Kitu atveju būtų pažeista kitų šalių teisė į gynybą.
37. Trečia, bet kokios ES priemonės galiojimo peržiūros pradžia yra jos pačios apsvarstymas. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad pirminis sprendimas dėl įtraukimo į sąrašą ir nagrinėjami ES teisės aktai yra atskiros teisinės priemonės, priimtos remiantis skirtingais teisiniais pagrindais (atitinkamai pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 ir 6 dalis), taikant skirtingus teisinius kriterijus. Be to, nors Teisingumo Teismas nusprendė LTTE byloje, kad atnaujinimo sprendimas iš esmės reiškia pirminio įtraukimo pratęsimą, tačiau jie nėra taip teisiškai susiję, kad pirmojo negaliojimas automatiškai reikštų ir kito sprendimo negaliojimą. Priešingai, man atrodo, kad esama priemonių hierarchijos. Pirmas (ir pats svarbiausias) etapas priimant pirminį sprendimą dėl įtraukimo į sąrašą yra patikrinti, ar egzistuoja tinkamas ir susijęs kompetentingos institucijos sprendimas, kaip tai suprantama pagal Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalį(29). Priešingai, priimant sprendimą atnaujinti pirminį įtraukimą į sąrašą, nereikia dar kartą patikrinti tokio sprendimo(30). Atnaujinant Taryba turi parodyti tik tai, kad keliama rizika yra „ta pati“, kaip ir sudarant pirminį sąrašą(31). Mano nuomone, pirminis sprendimas dėl įtraukimo į sąrašą ir nagrinėjami ES teisės aktai yra aiškiai atskiri ir nepriklausomi teisės aktai. Darytina išvada, kad Teisingumo Teismas nėra automatiškai įpareigotas peržiūrėti pirminį sprendimą dėl asmens ar grupės įtraukimo į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą kiekvieną kartą, kai atnaujinimo sprendimas apskundžiamas.
38. Be to, neatmetu galimybės, jog gali būti tikslinga, kad Teisingumo Teismas išnagrinėtų klausimą, ar pirminis įtraukimas į sąrašą iš esmės buvo negaliojantis ir turėjo atitinkamą poveikį atnaujinimo sprendimams, priimtiems vėliau, bet tik tuo atveju, jeigu jo yra aiškiai to prašoma. Per posėdį Taryba pripažino, kad (pavyzdžiui) jeigu kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimas būtų priimtas dėl to, kad LTTE priklausantis automobilis nepraėjo transporto priemonės saugumo bandymo, tai negalėtų pateisinti Tarybos priimto pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą. Teisinė pasekmė būtų tai, kad būtų pakenkta ir vėlesnėms atnaujinimo priemonėms. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusi tokia situacija.
Analogija su byla „E ir F“
39. Vykstant nacionaliniam procesui ir Teisingumo Teisme K. P. advokatas rėmėsi Teisingumo Teismo sprendimu byloje E ir F, pagal analogiją teigdamas, kad pirminio sprendimo (Sprendimas 2006/379), įtraukiančio LTTE į sąrašą, trūkumai sukėlė domino efektą ir kad visi vėlesni sprendimai palikti LTTE 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Vis dėlto akivaizdu, kad bylos E ir F faktinės aplinkybės labai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių(32).
40. Reikia priminti, kad byloje E ir F motyvų pareiškimai dėl DHKP-C įtraukimo į sąrašą nebuvo pateikti nei dėl pirminio įtraukimo į sąrašą, nei priimant vėlesnius atnaujinimo sprendimus. Motyvų pareiškimas pirmą kartą buvo pateiktas dėl Sprendimo 2007/445, bet tai buvo padaryta per vėlai, kad nuo pripažinimo negaliojančia būtų išgelbėta ES priemonių grandinė tiek, kiek jomis minėta organizacija buvo įtraukta arba palikta sąraše(33).
41. Šioje byloje, priešingai, motyvai buvo pateikti tiek dėl LTTE pirminio įtraukimo į sąrašą, tiek dėl kiekvieno vėlesnio sprendimo palikti LTTE 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše. Kaip jau paaiškinau, buvo laikomasi tokios tvarkos: nusiunčiamas suinteresuotiesiems asmenims (jeigu įmanoma) motyvų pareiškimas, jame paaiškinta, kodėl jie buvo įrašyti į sąrašą, ir vėliau paskelbiamas pranešimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamiems asmenims pranešant, kad Taryba ketina palikti juos 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše, ir juos informuojant apie tai, kad jie gali prašyti Tarybos pateikti motyvų pareiškimo projektą. Po pakartotinio įtraukimo į sąrašą Taryba nusiųsdavo atitinkamiems asmenims galutinį motyvų pareiškimą, kuriame paaiškinta, kodėl jie buvo iš naujo įtraukti į sąrašą(34).
42. Tiesa, kad Taryba pirmojo motyvų pareiškimo dėl LTTE įtraukimo į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą remiantis 2006 m. gegužės 29 d. Sprendimu 2006/379 nepateikė LTTE iki 2007 m. balandžio 23 d.(35), t. y. beveik vienuolika mėnesių po pirminio įtraukimo į sąrašą. Vis dėlto toks motyvų pareiškimas buvo pateiktas prieš tai, kai 2007 m. birželio 28 d. Sprendimu 2007/445 buvo pakeistas ir panaikintas Sprendimas 2006/379, taigi kol pirmasis sprendimas buvo teisiškai galiojantis(36). Kitą dieną po to, kai buvo priimtas šis sprendimas, t. y. 2007 m. birželio 29 d., Taryba išsiuntė LTTE motyvus dėl jos tolesnio įtraukimo į sąrašą. Vėliau motyvai dėl pakartotinio įtraukimo į sąrašą buvo pateikiami laikantis mano ką tik aprašytos tvarkos.
43. Akivaizdu, kad toks pavėluotas motyvų pareiškimo pateikimas po pirminio sąrašo sudarymo neatitinka Teisingumo Teismo reikalavimo, kad Taryba „iš karto“ po pirminio sąrašo sudarymo pateiktų tokį pareiškimą(37). Vis dėlto faktas yra tai, kad LTTE nereagavo į pirminį įtraukimą į sąrašą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nors ji akivaizdžiai turėjo teisę tai padaryti per nustatytą terminą pateikdama ieškinį pagal EB 230 straipsnį (dabar –SESV 263 straipsnis). Prieš priimant keičiančią priemonę (Sprendimas 2007/445), Tarybos aplaidumas buvo pašalintas(38). Priduriu, kad Taryba turi plačią diskreciją dėl procedūrinių klaidų, susijusių su jos teisės aktais, ištaisymo. Jeigu ji būtų nusprendusi (pavyzdžiui) pateikti motyvus sąrašą atnaujinimo akto konstatuojamosiose dalyse, tai, mano manymu, trūkumas irgi būtų ištaisytas.
44. Taigi siūlau Teisingumo Teismui nenagrinėti pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą negaliojimo procedūriniu aspektu ar iš esmės ir (arba) klausimo, ar tai turėtų įtakos nagrinėjamų ES teisės aktų galiojimui.
Nagrinėjamų ES teisės aktų, kuriais LTTE įtraukiama į 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (sprendimai 2007/445, 2007/868, 2008/583 ir 2009/62 bei Reglamentas Nr. 501/2009), galiojimas
45. Ar motyvų pareiškimai, pateikti kartu su kiekvienu nagrinėjamu ES teisės aktu, buvo tinkami visų pirma atsižvelgiant į LTTE sprendimą(39)?
46. Pačioje Bendrojoje pozicijoje 2001/931 nėra aiškaus reikalavimo pateikti motyvus. Taigi šio reikalavimo pagrindas yra SESV 296 straipsnis, kuriame numatyta, kad teisės aktuose nurodomi juos priimti paskatinę motyvai. Pagal suformuotą jurisprudenciją motyvai turi „aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti šį aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuoti asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę“(40). Ši pareiga atspindi teisės į gynybą principą ir atitinkamą pagrindinę teisę pagal Chartijos 47 straipsnį(41).
47. Motyvų pareiškime nurodytuose pagrinduose turi būti pateikiamos realios ir konkrečios priežastys, kodėl yra manoma, kad atitinkamos taisyklės yra taikytinos konkrečiai šaliai(42), ir jame turi būti „išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, turintys esminę reikšmę šio akto sistemai“(43). Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktų ir teisinių aspektų, nes motyvai vertinami atsižvelgiant į faktinį bei reguliavimo kontekstą(44).
48. Taigi, kiek tai susiję su atnaujinimo sprendimais, kaip antai nagrinėjamais ES teisės aktais, reguliavimo kontekstas yra teisinis reikalavimas, kad Taryba peržiūrėtų 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą „bent kartą kas šeši mėnesiai“ (Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis). Jeigu per šiuos 6 mėnesius faktinė situacija nepasikeitė, „nebereik[ia] nurodyti išsamesnių priežasčių, dėl kurių Taryba“ yra „įsitikinusi, kad motyvai, pateisinę [asmenų] įtraukimą į ginčijamą sąrašą, tebeegzistuoja“(45). Be to, pakanka, kad nurodytos priežastys būtų susijusios su aktu, priimtu suinteresuotajam asmeniui „žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės esmę“(46).
49. Faktinis atnaujinimo sprendimų kontekstas gali būti ir tai, ar atsižvelgiant į praėjusį laiką ir dėl pasikeitusių aplinkybių Taryba privalo pagrįsti tokio asmens ar grupės palikimą 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše, „pateikdama naują situacijos įvertinimą, kuriame atsižvelgiama į naujausius faktus, patvirtinančius, kad minėtas pavojus tebeegzistuoja“(47). Vis dėlto Taryba, norėdama pateisinti atnaujinimo sprendimą, neturi pateikti „naujo aspekto“, kuriuo remdamasi „kompetentinga institucija būtų priėmusi nacionalinį sprendimą“(48).
50. Motyvų pareiškimai dėl nagrinėjamų ES teisės aktų yra vienodi, išskyrus nesvarbius skirtumus, pavyzdžiui, datas. Išnagrinėsiu motyvus, pateiktus dėl Sprendimo 2007/445, kaip tipinį pavyzdį. Kad būtų aiškiau, mano vertinimas šioje išvados dalyje nėra susijęs su Tarybos reglamento Nr. 501/2009 motyvais, kuriuos aptariu atskirai 63 ir paskesniuose punktuose.
51. Priežastys, pagrindžiančios LTTE įtraukimo į sąrašą atnaujinimą Sprendimu 2007/445, kyla iš trijų šaltinių: 2007 m. balandžio 25 d. pranešimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Sprendimo 2007/445 konstatuojamųjų dalių ir 2007 m. birželio 29 d. LTTE nusiųsto motyvų pareiškimo galutinės versijos. Kartu aiškinant šiuos tris šaltinius matyti, kad Taryba i) pateikė LTTE motyvų pareiškimo projektą; ii) informavo LTTE (ir visas kitas susijusias šalis) apie galimybę pateikti pastabas Komisijai, paaiškindama, kodėl nereikėjo atnaujinti; iii) pareiškime nurodė priežasčių, dėl kurių įtraukimo į sąrašą atnaujinimas buvo pagrįstas, santrauką ir iv) po to, kai buvo priimtas atnaujinimo sprendimas, išsiuntė LTTE galutinį motyvų pareiškimą su pagrindimu dėl įtraukimo į sąrašą atnaujinimo(49).
52. Šiame dokumente LTTE buvo apibūdinta kaip teroristinė grupė, įkurta 1976 m., ir buvo nurodyti 12 LTTE atliktų veiksmų, kurie, Tarybos nuomone, patenka į teroro aktų apibrėžtį, nurodytą Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 3 dalyje. Taip pat buvo nurodytas 2001 m. kovo 29 d. United Kingdom Secretary of State for the Home Department (Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras) sprendimas uždrausti LTTE pagal UK Terrorism Act 2000 (2000 m. JK aktas dėl terorizmo), 2001 m. gruodžio 6 d. United Kingdom Treasury (Jungtinės Karalystės iždo departamentas) sprendimas įšaldyti LTTE turtą ir 1992 m. Indijos valdžios institucijų sprendimas uždrausti LTTE (Tarybos nuomone, visi trys patenka į Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 4 dalyje pateiktą „sprendimo“ apibrėžtį ir visi trys buvo galiojantys).
53. Mano nuomone, šios išvados 51 punkte nurodytuose šaltiniuose buvo pateikta pakankamai informacijos, kad LTTE galėtų žinoti realias ir konkrečias priežastis, kodėl Taryba nusprendė, kad atitinkamos taisyklės buvo jai taikomos, taip pat faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kurie turėjo lemiamą svarbą atnaujinant įtraukimą į sąrašą. Kitaip tariant, buvo pakankamai elementų, kad LTTE galėtų suprasti, kuo yra kaltinama, ir priemonių, kurios jai buvo taikomos, apimtį. Taigi LTTE buvo sudaryta galimybė veiksmingai ginčyti atnaujinimo priemonės pagrįstumą. Jeigu būtų norėjusi, ji būtų galėjusi pasinaudoti savo teise į gynybą pateikdama komentarus prieš priimant atnaujinimo priemonę – ką ir buvo kviečiama daryti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime – ir (arba) ginčydama atnaujinimo priemonę pagal EB sutarties 230 straipsnį (dabar – SESV 263 straipsnis) Bendrajame Teisme per nustatytą laikotarpį po jos priėmimo.
54. Tiesa, Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad motyvai turi būti pateikti prieš priimant atnaujinimo priemonę(50), o šiuo atveju galutiniai motyvų pareiškimai buvo datuoti ir išsiųsti priėmus kiekvieną ginčijamą aktą. Vis dėlto, mano manymu, Taryba įvykdė Teisingumo Teismo reikalavimų esmę. Visų pirma norėčiau pabrėžti aplinkybes, kurioms esant buvo priimtas Sprendimas 2007/445 (ir kitos atnaujinimo priemonės). Iš tiesų kiekvieną kartą prieš atnaujinimo priemonės priėmimą LTTE turėjo nepakitusį motyvų pareiškimą. Vadinasi, negali būti tvirtinama, kad LTTE kažkuriuo momentu nežinojo sprendimo palikti ją 2 straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše aplinkybių ir priežasčių.
55. Ar aplinkybės ir priežastys dėl kiekvienos atnaujinimo priemonės galėjo būti tiesiog kartojamos kas šešis mėnesius, ar jos turėjo būti atnaujintos, nes buvo pasenusios dėl pasikeitusių aplinkybių ir (ar) praėjusio laiko?
56. Teisingumo Teismo dėmesys buvo atkreiptas tik į esminę aplinkybę: LTTE karinį pralaimėjimą 2009 m. gegužės mėnesį. Šis pasikeitimas įvyko po sprendimų 2007/445, 2007/868, 2008/583 ir 2009/62 priėmimo. Taigi Taryba negali būti kaltinama tuo, kad neatsižvelgė į šį pasikeitimą priimdama šiuos sprendimus.
57. K. P. kritika dėl motyvų susijusi, pirma, su tuo, kad Taryba neatsižvelgė į tariamas paliaubas tarp LTTE ir Šri Lankos vyriausybės, kurios prasidėjo 2002 m., ir, antra, su tuo, kad vienas iš teroro aktų, nurodytų Tarybos motyvų pareiškime (Šri Lankos vyriausybės ministro nužudymas), jo teigimu, buvo įvykdytas ne LTTE. Mano nuomone, nė vienas iš šių pateiktų faktų nėra aplinkybių pasikeitimas nuo pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą iki bet kurio iš keturių sprendimų priėmimo, kad jų autorius turėtų pakeisti motyvus. Priešingai, remiantis kitais 11 teroro aktų, kuriais vadovavosi Taryba, galima padaryti išvadą, kad tariamomis paliaubomis LTTE teroristinė veikla nebuvo pabaigta.
58. Taigi darau išvadą, kad Teisingumo Teismas nebuvo informuotas apie esminius aplinkybių pasikeitimus, dėl kurių Taryba būtų turėjusi pateikti kitokius sprendimų 2007/445, 2007/868, 2008/583 ir 2009/62 motyvus, nei buvo pateikti dėl pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą.
59. Ar reikėjo pakeisti motyvus vien dėl to, kad praėjo tam tikras laiko tarpas?
60. Sprendimuose Taryba / Hamas(51) ir Kadi II(52) Teisingumo Teismas nurodė, kad atitinkamai 9 ir 13 metų bei 16 metų laikotarpiai reiškė, kad nebebuvo galima remtis „senais“ motyvais. Todėl turime pažvelgti į laikotarpius šioje byloje. Mano manymu, 2006 m. spalio 16 d. – paskutinio teroro akto, kuriuo rėmėsi Taryba motyvų pareiškimuose dėl nagrinėjamų ES teisės aktų, data – yra atskaitos taškas. Pirmas atnaujinimo sprendimas (būtent 2007 m. birželio 28 d. Sprendimas 2007/445) buvo priimtas aštuoni su puse mėnesio po pirminio sprendimo dėl įtraukimo į sąrašą. 2009 m. sausio 26 d. Sprendimas 2009/62 buvo priimtas po 27 mėnesių. (2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2007/868 ir 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimas 2008/583 buvo priimti tarp šių dviejų datų.) Mano nuomone, negalima teigti, kad 2005–2006 m. teroro aktai kartu su kompetentingos institucijos 2001 m. sprendimais buvo pasenę atskaitos taškai bet kurio iš keturių ES teisės aktų atžvilgiu.
61. Svarbu priminti aplinkybes, kurioms esant buvo priimtos atnaujinimo priemonės. Šeši mėnesiai yra pernelyg trumpas laikotarpis privalomai peržiūrai atlikti. Tai, kad jokia teroristinė veikla nebuvo vykdoma per tam tikrą šešių mėnesių laikotarpį, gali reikšti, kad nustatytos ribojamosios priemonės iš tiesų turi norimą poveikį. Kita vertus, tai gali reikšti, kad atitinkami asmenys tikisi sudaryti įspūdį, kad veikla nutrūko, kai iš tikrųjų teroro aktai yra toliau planuojami ir ruošiami. Atnaujinimas vienam ar keliems tolesniems šešių mėnesių laikotarpiams gali būti atsargumo priemonė, net jei nėra naujų teroro aktų, ypač atsižvelgiant į Tarybos plačią diskreciją šiuo klausimu(53) ir viešąjį interesą, kad būtų imtasi prevencinių priemonių siekiant užkirsti kelią teroristinei veiklai(54).
62. Taigi, mano nuomone, pranešimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Sprendimo 2007/445 konstatuojamosios dalys ir galutiniai motyvų pareiškimai kartu pateikė pakankamai informacijos, kad būtų patenkinti SESV 296 straipsnio reikalavimai, pagrindžiant Tarybos sprendimą, kad LTTE kėlė „nuolatinę riziką“. Mano išvada tokia pati ir dėl sprendimų 2007/868, 2008/583 ir 2009/62. Atsižvelgiant į tai, kad faktai ir aplinkybės, susijusios su LTTE, per šių sprendimų galiojimo laikotarpį nelabai pasikeitė, iš tikrųjų atrodytų prieštaringa, jei Tarybos pareiškimai būtų iš esmės arba visiškai skirtingi.
63. Vis dėlto mano nuomonė kitokia dėl Reglamento Nr. 501/2009, kuris buvo priimtas 2009 m. birželio 15 d., kad būtų pakeistas ir panaikintas Sprendimas 2009/62. Šis reglamentas panašus į priemones, kurias Teisingumo Teismas panaikino Sprendimu LTTE(55).
64. Atkreipiu dėmesį, kad iki Reglamento Nr. 501/2009 priėmimo dienos buvo įvykęs toks pats reikšmingas ir esminis aplinkybių pasikeitimas, kaip Teisingumo Teismas nurodė Sprendime LTTE, t. y. 2009 m. gegužės mėn. LTTE patirtas karinis pralaimėjimas(56). Šis pralaimėjimas įvyko prieš 2009 m. birželio 15 d. priimant Reglamentą Nr. 501/2009. Šios priemonės, kaip ir jos pirmtakių, motyvuose pateikiamas sąrašas teroro aktų, kurie visi įvyko iki šio karinio pralaimėjimo. Taip pat atkreipiu dėmesį į tai, kad praėjo daugiau kaip 31 mėnuo nuo paskutinio teroro akto, kuriuo rėmėsi Taryba (2006 m. spalio mėn.), įvykdymo iki Reglamento Nr. 501/2009 priėmimo. Šis tarpas yra ilgesnis nei vienos iš priemonių, panaikintos Teisingumo Teismo sprendimu LTTE, atveju (Reglamentas Nr. 83/2011)(57).
65. Taryba teisingai pažymėjo per posėdį, kad ji būtų turėjusi tik mažiau nei kalendorinį mėnesį (nuo 2009 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. birželio 15 d.) Reglamento Nr. 501/2009 projektui pakeisti. Vis dėlto tokios yra aplinkybės, kurioms esant turi būti atliekamos privalomos peržiūros kas 6 mėnesiai. Jei karinis pralaimėjimas būtų buvęs paskelbtas tik kelios dienos prieš tai, kai turėjo būti priimtas Reglamentas Nr. 501/2009, aš iš tiesų sutikčiau, kad būtų nepagrįsta tikėtis, jog Taryba atsižvelgs į šį faktą. Vis dėlto šiuo atveju Taryba turėjo pakankamai laiko persvarstyti atnaujinimą; tačiau iš jos pateiktų motyvų nematyti, kad ji būtų tai padariusi.
66. Taryba siekė įrodyti, kad neturėjo reikšmės tai, kad motyvuose nėra jokių argumentų dėl šio svarbaus naujo aspekto. Jeigu nurodytuose motyvuose būtų įtrauktas sakinys, kad Taryba žinojo apie karinį pralaimėjimą, bet manė, jog būtų per anksti pašalinti LTTE iš 2 straipsnio 3 dalyje nurodyto sąrašo, rezultatas būtų iš esmės tas pats – sprendimas atnaujinti būtų vis tiek priimtas. Galbūt taip galėjo būti ir tuo atveju; tačiau Tarybos argumentai yra nepakankami. Tai, kad nebuvo nuorodos į aplinkybių pasikeitimą, nesant paaiškinimo, kodėl vis dėlto įtraukimas į sąrašą buvo atnaujintas, reiškia, kad Taryba neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 296 straipsnį, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas, atsižvelgiant į atnaujinimo priemones, susijusias su teroristų įtraukimu į sąrašą(58).
67. Be to, Taryba per posėdį teigė, kad LTTE turėjo imtis būtinų veiksmų, kad Taryba būtų informuota apie karinį pralaimėjimą, o ne pati Taryba aktyviai ieškoti šios informacijos. Šis teiginys nesuderinamas su faktu (prieinamu viešai), kad Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdis vyko 2009 m. gegužės 18 ir 19 d. ir buvo skirtas būtent „naujausiems įvykiams“ Šri Lankoje aptarti; 9 pastraipos Tarybos išvadoje skiriamos situacijai, apibūdinamai kaip „baigiantis kovoms“(59). Be to, Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad Taryba gali remtis naujausia informacija spaudoje ar internete, norėdama pateisinti įtraukimo į sąrašą atnaujinimą(60). Reikia daryti išvadą, kad Taryba taip pat gali remtis šiais šaltiniais norėdama įvertinti galimą išbraukimą iš sąrašo. Norėčiau pridurti, kad skubi teisinio pobūdžio komunikacija su administracinėmis institucijomis kitame žemyne gali būti neįmanoma arba bent jau nėra pirmenybė grupei, kuri ką tik patyrė karinį pralaimėjimą, kai jos lyderis buvo nužudytas(61).
68. Todėl manau, kad Reglamentas Nr. 501/2009 turi būti pripažintas negaliojančiu iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kurias Teisingumo Teismas nurodė Sprendime LTTE. Pridursiu, kad, nepaisant to, ar trūkumas gali būti ištaisytas, ar ne, bet kokia priemonė negali būti taikoma atgaline data baudžiamojoje byloje prieš K. P.(62)
Išvada
69. Todėl siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landgericht Saarbrücken (Sarbriukeno apygardos teismas, Vokietija) pateiktą prejudicinį klausimą:
2009 m. birželio 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 501/2009, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantis Sprendimą 2009/62/EB, yra negaliojantis tiek, kiek jis taikytinas Liberation Tigers of Tamil Eelam.
Išnagrinėjus Teisingumo Teismui pateiktą medžiagą, nenustatytas joks veiksnys, turintis įtakos toliau išvardytų sprendimų galiojimui: 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 2007/445/EB, įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio sprendimus 2006/379/EB ir 2006/1008/EB; 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimo 2007/868/EB, įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2007/445/EB; 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimo 2008/583/EB, įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2007/868/EB, ir 2009 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimo 2009/62/EB, įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinančio Sprendimą 2008/583/EB.