Language of document :

2018 m. rugpjūčio 16 d. Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IL ir kt. / Land Nordrhein-Westfalen

(Byla C-535/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: IL, JK, KJ, LI, NG, MH, OF, PE, QD paveldėtojai (RC ir SB), TA, UZ, VY, WX

Atsakovė: Land Nordrhein-Westfalen

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo1 (toliau – PAV direktyva) 11 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad su juo suderinama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiškėjas, kuris nėra pripažinta aplinkos apsaugos asociacija, reikalauti panaikinti sprendimą dėl procedūrinės klaidos gali tik tada, jei procedūrinė klaida iš jo paties atėmė įstatyme numatytą galimybę dalyvauti priimant sprendimą?

2.    a) Ar 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus2 , paskutinį kartą pakeistos 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES3 (OL L 311, p. 32, toliau – Vandens pagrindų direktyva) 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius reikia aiškinti taip, kad juose nustatyti ne tik materialinės teisės vertinimo kriterijai, bet ir kriterijai, susiję su administracine leidimų išdavimo procedūra?

b)    Jeigu į antrojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai:

Ar PAV direktyvos 6 straipsnyje visuomenės dalyvavimas visada privalo būti susijęs su pirmiau minėto pagal vandens teisės aktus atliekamo vertinimo dokumentais, o galima daryti skirtumą priklausomai nuo dokumento parengimo laiko ir jo kompleksiškumo?

3.    Ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje vartojamą požeminio vandens telkinių būklės prastėjimo sąvoką reikia aiškinti taip, kad požeminio vandens telkinio cheminė būklė yra suprastėjusi, jei dėl projekto įtakos bent vienas aplinkos kokybės standarto parametras yra viršijamas, ir kad, nepriklausomai nuo to, ar tam tikram teršalui taikoma ribinė vertė jau yra viršyta, kiekvienas kitas (išmatuojamas) koncentracijos padidėjimas yra būklės prastėjimas?

4.    a) Ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnį – atsižvelgiant į jo privalomą poveikį (SESV 288 straipsnis) ir veiksmingos teisminės apsaugos garantiją (ESS 19 straipsnis) – reikia aiškinti taip, kad visi projektu suinteresuotos visuomenės nariai, teigiantys, kad leidimas vykdyti projektą pažeidžia jų teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad buvo pažeisti vandens teisės aktuose įtvirtinti prastėjimo draudimas ir pagerinimo reikalavimas?

b)    Jeigu į ketvirto klausimo a punktą būtų atsakyta neigiamai:

Ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnį – atsižvelgiant į jo tikslus – reikia aiškinti taip, kad bent jau tokie pareiškėjai, kurie netoli nuo planuojamo tiesti kelio turi šulinį, iš kurio privačiai apsirūpina vandeniu, turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad buvo pažeisti vandens teisės aktuose įtvirtinti prastėjimo draudimas ir pagerinimo reikalavimas?

____________

1 OL L 26, 2012, p. 1.

2 OL L 327, 2000, p. 1.

3 OL L 311, 2014, p. 32.