Language of document : ECLI:EU:T:2013:404

Sujungtos bylos T‑289/11, T‑290/11 ir T‑521/11

Deutsche Bahn AG ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Teisė į gynybą – Proporcingumas – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Nurodyti pagrindai – Pagrindo arba kaltinimo priimtinumas ir nereikšmingumas – Skirtingas pobūdis – Nepriimtino ir nereikšmingo pagrindo sąvokos

2.      Teismo procesas – Ieškinių priimtinumas – Akto teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusią situaciją

3.      Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Apimtis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Bendro pobūdžio aktas, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas – Ginčijamo akto ir ginčijamo bendro pobūdžio akto teisinio ryšio būtinumas

(SESV 277 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Grėsmė privačiam gyvenimui – Leistinumas – Išankstinio teismo leidimo, be kurio administracinis kišimasis yra neteisėtas, neturėjimas – Leistinumas – Sąlygos – Tinkamos ir pakankamos garantijos, nustatytos Reglamentu Nr. 1/2003 sukurta sistema

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

5.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimas atlikti patikrinimą – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

6.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Įgaliojimai reikalauti pateikti advokato ir kliento susirašinėjimą – Ribos – Tokio susirašinėjimo konfidencialumo apsauga – Taikymo sritis – Susirašinėjimo su įmonėje dirbančiais advokatais neįtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

7.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimas dėl įmonei skirto prašymo pateikti informacijos – Teisė atsisakyti pateikti atsakymą, kuriuo būtų pripažintas pažeidimas

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

8.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Apimtis ir ribos

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

9.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Sprendimas atlikti patikrinimą – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalis)

10.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos tyrimo įgaliojimai – Per patikrinimą surinktos informacijos panaudojimas – Ribos

(Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

11.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimą – Įmonių, pateikiančių kaltinimus dėl patikrinimo eigos, pareigos

(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnis)

12.    Konkurencija – Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijos paskirstymas – Komisijos teisė nuspręsti pradėti patikrinimą byloje, kuri nagrinėjama nacionalinėje konkurencijos institucijoje, ir nurodyti atlikti papildomų patikrinimų

(SESV 101  ir 102 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

13.    Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas duoti institucijai nurodymų – Prašymas priimti deklaratyvų sprendimą – Nepriimtinumas

(SESV 263 straipsnis)

1.      Pagrindo arba kaltinimo pripažinimas nereikšmingu reiškia, nenagrinėjant jo pagrįstumo, kad jis negali turėti įtakos bylos baigčiai. Atvirkščiai, nepriimtinas pagrindas arba kaltinimas, nors ir būtų galėjęs turėti įtakos bylos baigčiai, nebuvo pateiktas sąlygomis, kuriomis teismas būtų galėjęs įvertinti jo pagrįstumą. Todėl argumento nereikšmingumas, kad ir kaip būtų, negali lemti jo nepriimtinumo.

(žr. 47, 107 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 49 punktą)

3.      Kadangi SESV 277 straipsniu nesiekiama leisti šaliai ginčyti tam tikro bendro pobūdžio akto taikymą grindžiant ieškinį, neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina išspręsti ginčą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikytinas atvejui, dėl kurio pareikštas ieškinys, ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp ginčijamo individualaus sprendimo bei atitinkamo bendro pobūdžio akto.

(žr. 56–58 punktus)

4.      Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalimi Komisijai suteiktų įgaliojimų atlikti įmonės patikrinimą įgyvendinimas yra akivaizdus kišimasis į šios teisę į privataus gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors išankstinio teismo leidimo nebuvimas savaime negali lemti įsikišimo neteisėtumo, Reglamentu Nr. 1/2003, visų pirma šio reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinta sistema ir tuo, kaip ji įgyvendinta, suteikiama pakankamai tinkamų garantijų, atitinkančių pakankamai griežtą Komisijos įgaliojimų apribojimą penkiomis garantijų kategorijomis. Jos yra susijusios su, pirma, sprendimų atlikti patikrinimą motyvavimu, antra, Komisijos vykstant patikrinimui nustatytais apribojimais, trečia, Komisijos negalėjimu atlikti patikrinimą jėga, ketvirta, nacionalinių institucijų įsikišimu ir, penkta, teisių gynimo būdų a posteriori buvimu. Visapusiška teismo kontrolė a posteriori ypač svarbi, nes gali kompensuoti išankstinio teismo leidimo nebuvimą.

(žr. 65, 73, 74, 97 punktus)

5.      Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžiami esminiai elementai, kurie turi būti išdėstyti sprendime atlikti patikrinimą, įpareigojant Komisiją nurodyti patikrinimo objektą ir tikslą, paskirti jo pradžios datą ir nurodyti nuobaudas, numatytas šio reglamento 23 ir 24 straipsniuose, taip pat galimybę skųsti tokį sprendimą Sąjungos teisme. Komisijai keliamas reikalavimas nurodyti patikrinimo objektą ir tikslą faktiškai sudaro pagrindinę atitinkamų įmonių teisės į gynybą garantiją, todėl pareigos motyvuoti sprendimus atlikti patikrinimą apimtis negali būti ribojama dėl tyrimo efektyvumo priežasčių. Šiuo atžvilgiu, nors tiesa, kad Komisija neprivalo pranešti tokio sprendimo adresatui visos informacijos, kurią turi apie preziumuojamus pažeidimus, tiksliai apibrėžti atitinkamos rinkos, pateikti tikslaus teisinio šių pažeidimų kvalifikavimo ar nurodyti laikotarpio, per kurį šie pažeidimai buvo padaryti, ji vis dėlto privalo kuo tiksliau įvardyti įtarimus, kuriuos ketina patikrinti, t. y. nurodyti, ko ieškoma, ir aplinkybes, su kuriomis turi būti susijęs patikrinimas.

Komisija sprendime atlikti patikrinimą taip pat privalo aprašyti esminius įtariamo pažeidimo požymius, nurodyti numanomą atitinkamą rinką ir įtariamų konkurencijos apribojimų pobūdį, pateikti paaiškinimus dėl to, kaip įmonė, kurioje numatomas patikrinimas, veikiausiai dalyvavo darant pažeidimą, ir dėl Sąjungos tyrėjams suteiktų įgaliojimų.

Siekdama įrodyti patikrinimo pagrįstumą, Komisija sprendime atlikti patikrinimą privalo detaliai nurodyti, kad disponuoja rimta dalykine informacija ir įrodymais, skatinančiais įtarti įmonę, kurioje numatomas patikrinimas, padarius pažeidimą.

(žr. 75–78, 87, 168–172, 174 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 81 punktą)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 82 punktą)

8.      Atlikdama patikrinimus Komisija gali labai nuodugniai tikrinti, kas yra tam tikruose kabinetuose arba segtuvuose, net jei nėra jokių konkrečių duomenų, kad juose yra su tyrimo objektu susijusios informacijos, kai to reikalauja aplinkybės. Iš tikrųjų, jei būtų tik patenkama į patalpas arba nagrinėjami vien segtuvai, aiškiai susiję su tyrimo objektu, ji galbūt nebūtų galėjusi surasti kai kurių svarbių įrodymų. Tokius įrodymus būtų galima, pavyzdžiui, nuslėpti arba neteisingai pateikti. Be to, ryšys su tyrimo objektu nebūtinai yra iš karto lengvai nustatomas ir gali būti, kad tik išsamus nagrinėjimas galėtų leisti jį nustatyti.

(žr. 86–90, 92–94, 139, 140 punktus)

9.      Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje numatyta visapusiška ex ante atliekama Sąjungos teismo kontrolė, be to, į ją daroma nuoroda sprendime leisti atlikti patikrinimą įmonės patalpose. Priimdamas sprendimą dėl pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio dėl sprendimo atlikti patikrinimą panaikinimo Sąjungos teismas vykdo ir faktinių, ir teisinių aplinkybių kontrolę ir turi teisę vertinti įrodymus ir panaikinti ginčijamą sprendimą. Vykdydamas sprendimų atlikti patikrinimą kontrolę Sąjungos teismas gali būti įpareigotas įsitikinti, kad yra pakankamai rimtų įrodymų įtarti, jog atitinkamos įmonės pažeidė konkurencijos taisykles.

(žr. 111, 112 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 124–128 punktus)

11.    Apie visas savo pretenzijas tikrinamų įmonių atstovai turi oficialiai pažymėti tuo metu, kai piktnaudžiaujama, ir turi imtis bet kokių turimų priemonių, kad išsaugotų svarbius įrodymus. Nesant oficialių įrodymų, įrodyti, jog buvo ieškoma sprendime atlikti patikrinimą nenurodytos informacijos, yra dar sunkiau.

(žr. 136 punktą)

12.    Siekdama atlikti Sutartimi jai skirtą vaidmenį Komisija negali būti saistoma nacionalinio teismo sprendimo, priimto taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį ir 102 straipsnį. Taigi Komisija bet kada gali priimti individualų sprendimą dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo, net jei nacionalinio teismo sprendime yra nuspręsta dėl susitarimo ar praktikos ir net kai Komisijos planuojamas priimti sprendimas prieštarauja minėtam teismo sprendimui. Be to, sektoriaus taisyklių buvimas neturi jokios įtakos vertinant Komisijos sprendimo konkurencijos srityje proporcingumą. Šis principas galioja tiek galutiniam sprendimui, tiek sprendimui atlikti patikrinimą, nors ankstesnių Komisijos ir ieškovių susitikimų turinys arba aplinkybė, jog nacionalinė valdžios institucija nagrinėja bylą, neturi įtakos tyrimo įgaliojimams, kuriuos Komisija turi pagal Reglamentą Nr. 1/2003.

(žr. 200–202, 216 punktus)

13.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 227 punktą)