EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2012 m. gruodžio 3 d.

Byla F‑45/12

BT

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkė – Sutarties nepratęsimas – Nepakankamai motyvuotas ieškinys – Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo BT prašo panaikinti Komisijos sprendimą nepratęsti su ja sudarytos sutartininkės sutarties (toliau – ginčijamas sprendimas).

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovė padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Aiškumo nebuvimas – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

Reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtinus ieškinio reikalavimus, neatitinkančius Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimų tiek, kiek iš jų pakankamai aiškiai neišplaukia teisės pagrindas, kurį atsakovė ir bylą nagrinėjantis teismas galėtų lengvai ir tiksliai nustatyti. Remiantis minėto 35 straipsnio 1 dalies e punktu, ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai bei faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie pagrindai ir argumentai turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, atitinkamais atvejais be papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto. Nors reikia pripažinti, kad ieškinio pagrindų nurodymas nesusijęs su terminologija ir Procedūros reglamento nuostatų nurodymu ir kad pateiktų šių pagrindų gali pakakti veikiau dėl jų esmės, o ne dėl teisinės kvalifikacijos, vis dėlto tie pagrindai privalo pakankamai aiškiai išplaukti iš ieškinio.

Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečioje pastraipoje, kuri procesui Tarnautojų teisme taikoma pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, numatyta, jog kitoms šalims nei valstybės narės, Sąjungos institucijos, valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodyta Europos laisvosios prekybos asociacijos priežiūros institucija, turi atstovauti advokatas. Šio advokato, kaip teisingumo vykdymo padėjėjo, pagrindinis vaidmuo yra būtent ieškinio reikalavimus aiškiai pagrįsti pakankamai suprantamais ir nuosekliais teisiniais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad Tarnautojų teisme rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas rašytiniais pareiškimais.

(žr. 15–19 ir 21 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, 21 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo AH prieš Komisiją, F‑76/09, 29 ir 31 punktai.