EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 11 d.

Byla F‑52/11

Carlo De Nicola

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Psichologinis priekabiavimas – Tyrimo procedūra – Tyrimo komiteto ataskaita – Klaidinga psichologinio priekabiavimo apibrėžtis – EIB pirmininko sprendimas nenagrinėti skundo – Panaikinimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. De Nicola iš esmės prašė, pirma, panaikinti 2010 m. rugsėjo 1 d. Europos investicijų banko (toliau – EIB arba Bankas) pirmininko sprendimą atmesti jo skundą dėl psichologinio ir „organizacinio“ priekabiavimo ir, antra, nurodyti EIB atlyginti žalą, kurią jis mano patyręs dėl šio priekabiavimo.

Sprendimas:      Panaikinti 2010 m. rugsėjo 1 d. Europos investicijų banko pirmininko sprendimą atmesti C. De Nicola skundą dėl psichologinio priekabiavimo. Priteisti iš Europos investicijų banko sumokėti C. De Nicola 3 000 eurų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos investicijų bankas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos C. De Nicola patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Priekabiavimą tiriančio komiteto nuomonė

(Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6 straipsnis; Europos investicijų banko orumo darbe politikos 5.5 punktas)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Kenkimas asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi – Reikalavimo, kad priekabiautojo ketinimas būtų piktavališkas, nebuvimas

(Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnis; Europos investicijų banko orumo darbe politikos 2.1 straipsnis)

3.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, aiškus ir tikslus nurodymas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

1.      Asmens nenaudai priimtos yra tik priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, kurios gali tiesiogiai ir iš karto turėti įtakos ieškovo interesams, konkrečiai pakeisdamos jo teisinę padėtį. Kalbant apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima keletą etapų, visų pirma priimtus baigiantis vidaus procedūrai, reikia nurodyti, jog tik priemonės, išreiškiančios galutinę institucijos poziciją šios procedūros pabaigoje, o ne tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui priimti, laikytinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį. Sprendimo parengiamieji dokumentai nėra asmens nenaudai priimti aktai; tik pareikšdamas ieškinį dėl pasibaigus procedūrai priimto sprendimo ieškovas gali ginčyti su šiuo sprendimu glaudžiai susijusių ankstesnių aktų teisėtumą.

Europos investicijų banko tyrimų komiteto, turinčio kompetenciją remiantis Orumo darbe politika, nuomonė yra Europos investicijų banko pirmininko galutinio sprendimo parengiamasis aktas. Todėl kadangi šio Tyrimų komiteto nuomonė nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, reikalavimai ją panaikinti atmestini kaip nepriimtini.

Tačiau minėto Tyrimų komiteto nuomonės neteisėtumu galima remtis grindžiant reikalavimus dėl Europos investicijų banko pirmininko galutinio sprendimo panaikinimo. Iš tiesų, iš Europos investicijų banko priimto vidaus teisės akto, pavadinto „Asmens orumo darbe gerbimo politika“ ir numatyto Banko personalo etikos kodekso 3.6 straipsnyje, matyti, kad Tyrimų komiteto nuomonė yra esminis formalumas, kurio nesilaikius dėl materialinių ar procedūrinių pažeidimų Banko pirmininko sprendimas, priimtas remiantis minėta nuomone, tampa neteisėtas.

(žr. 142, 144 ir 145 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo D / EIB, T‑275/02, EU:T:2005:81, 43–46 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Donati / ECB, F‑63/09, EU:F:2012:193, 139 punktas.

2.      Europos investicijų banko personalo etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje psichologinis priekabiavimas apibrėžtas kaip gana ilgą laiką kartojami priešiški arba netinkami žodžiai, gestai arba veiksmai, kuriuos vienas arba keli personalo nariai sako, rodo arba atlieka kitam personalo nariui. Banko orumo darbe politikoje patikslinta, kad nesvarbu, ar nagrinėjamas elgesys yra tyčinis. Lemiamas principas yra tai, kad priekabiavimas ir bauginimas yra nepageidautinas ir nepriimtinas elgesys, kenkiantis jį patiriančio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi.

Vadinasi, remiantis Banko vidaus teisės aktais, psichologinis priekabiavimas, sukeliantis Banko pareigą padėti, konstatuotinas, kai priekabiautojo žodžiai, gestai arba veiksmai objektyviai, t. y. dėl savo turinio, pakenkė asmens, kuris Banke tapo jų auka, savigarbai arba pasitikėjimui savimi.

Šių privalomų vidaus teisės aktų neatitinka psichologinį priekabiavimą tiriančio komiteto nuomonė, kurioje reikalaujama, jog tam, kad būtų pripažintas psichologiniu priekabiavimu, elgesys turi būti tyčinis.

(žr. 143, 149, 150 ir 154 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo CG / EIB, F‑103/11, EU:F:2014:185, 69 punktas.

3.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – nagrinėti ieškinį prireikus be jokios kitos papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto.

Svarbu pridurti, kad advokato, kaip teisinės profesijos atstovo, pagrindinis vaidmuo yra būtent pagrįsti ieškinio reikalavimus pakankamai suprantamais ir nuosekliais teisiniais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad Tarnautojų teisme rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas pareiškimais.

(žr. 161 ir 162 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo AH /Komisija, F‑76/09, EU:F:2011:12, 29 ir 31 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.