Language of document :

2019 m. rugsėjo 20 d. Silver Plastics GmbH & Co. KG ir Johannes Reifenhäuser Holding GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-582/15 Silver Plastics GmbH & Co. KG ir Johannes Reifenhäuser Holding GmbH & Co. KG / Europos Komisija

(Byla C-702/19 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: Silver Plastics GmbH & Co. KG, atstovaujama advokatų M. Wirtz ir S. Möller, ir Johannes Reifenhäuser Holding GmbH & Co. KG, atstovaujama advokato C. Karbaum

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti skundžiamą sprendimą ir panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su antrąja apeliante, bei sumažinti skirtą baudą, kiek jis susijęs su pirmąja apeliante,

nepatenkinus ankstesnių reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir sumažinti abiems apeliantėms skirtą solidariai mokėtiną baudą,

priteisti iš Komisijos apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė ESS 6 straipsnio 3 dalį, EŽTK 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalį, siejamus su betarpiškumo principu.

Apeliantės teigia, kad neatsižvelgęs į daugybę apeliančių prašymų, taip pat kaip liudininko nepašaukęs ir asmeniškai neapklausęs W., kuris yra pagrindinis apeliantėms nenaudingos informacijos šaltinis, nurodytas konkurento L. prašyme atleisti nuo baudos, Bendrasis Teismas padarė procesinę klaidą. Be to, Bendrasis Teismas manė, kad W. parodymai, kuriuos apeliantės pateikė raštu ir kurie paneigia prašyme atleisti nuo baudos pateiktą informaciją, apskritai nėra patikimi, nors neapklausė W. šiuo klausimu. Remiantis betarpiško įrodymų surinkimo principu, Bendrasis Teismas turėjo pašaukti W. ir apklausti jį šiuo klausimu asmeniškai (betarpiškai).

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje (siejamoje su to paties straipsnio 3 dalies d punktu) įtvirtintą teisę į rungimosi principu pagrįstą procesą.

Nepaisant daugybės apeliančių prašymų, Bendrasis Teismas atsisakė surengti rungimosi principu grindžiamą W., kaip svarbaus prašyme atleisti nuo baudos nurodytos joms nenaudingos informacijos šaltinio, apklausą. Jis padarė procesinę klaidą, kai nesuteikęs galimybės rungtis pripažino W. parodymus, pateiktus prašyme atleisti nuo baudos, patikimais ir taip iš esmės nubaudė apeliantes remdamasis šiais parodymais, nors nenurodė jokių pagrindų, pateisinančių teisės į rungimosi principu pagrįstą procesą apribojimą.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės teigia, kad pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas, įtvirtintas EŽTK 6 straipsnio 3 dalies d punkte.

Bendrasis Teismas padarė procesinę klaidą, kai, nepaisant daugybės apeliančių prašymų, atsisakė apklausti W. kaip gynybos liudininką, nors per ankstesnę baudos skyrimo procedūrą Komisija buvo susitikusi su W., kaip su prašyme atleisti nuo baudos nurodytu svarbiu informacijos šaltiniu, nepranešusi apeliantėms, joms nedalyvaujant ir be jokio protokolo. Dėl atsisakymo asmeniškai apklausti kitus apeliančių nurodytus gynybos liudininkus taip pat pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės nurodo, kad pažeista Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnyje, siejamame su šio statuto 53 straipsnio 1 dalimi, numatyta pareiga motyvuoti, nes apeliantės nesupranta (i) kuo remdamasis Bendrasis Teismas daro (teigiamą) išvadą apie tariamai antikonkurencinius kontaktus, (ii) kodėl Bendrasis Teismas mano, kad W. rašytiniai parodymai (paneigiantys kaltę) yra nepatikimi ir (iii) dėl kokių konkrečių priežasčių Bendrasis Teismas neleidžia pasinaudoti teise į rungimosi principu pagrįstą procesą.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas Reglamento (EB) Nr. 1/20031 23 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes Bendrasis Teismas per plačiai nusprendė, jog padarytas vienas ir tęstinis pažeidimas.

Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantės ne visą numanomą pažeidimo laikotarpį dalyvavo vykdant antikonkurencinius veiksmus visose produktų srityse. Vis dėlto Bendrojo Teismo patvirtintas baudos dydis buvo apskaičiuotas remiantis apyvartą visose produktų srityse už visą nurodomą pažeidimo laikotarpį.

Šeštajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės tvirtina, kad pažeisti Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakiniai.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi tuo, kad apeliantės sudaro vieną ekonominį vienetą ir dėl šios priežasties pirmosios apeliantės apyvartą neteisingai įtraukė į baudos dydžio apskaičiavimą, nors apeliantės paaiškino, kodėl antroji apeliantė neturėjo lemiamos įtakos pirmajai apeliantei ir taip paneigė Bendrojo Teismo darytą prielaidą dėl vieno ekonominio vieneto.

Septintajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantės nurodo, kad atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą baudos dydis apskaičiuotas neteisingai, nes Teismas į apskaičiavimą nepagrįstai įtraukė antrosios apeliantės buvusios dukterinės bendrovės apyvartą. Dėl šios priežasties bauda viršija įstatyme numatytą 10 % nubaustos bendrovės apyvartos ribą.

____________

1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).