TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. birželio 26 d.

Byla F‑54/07

Anne Joseph

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Pavėluotas ieškinio pareiškimas – Nenumatytos aplinkybės – Įdarbinimas – KTĮS 3a , 3b ir 85 straipsniai – Darbo sutarties trukmė – 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas dėl maksimalaus nenuolatinių darbuotojų įdarbinimo Komisijos tarnybose laikotarpio – Sutartininkų įdarbinimo ir darbo Komisijoje tvarkos BĮN 12 straipsnis – Vienodas požiūris“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo A. Joseph, be kita ko, iš esmės prašo panaikinti sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą, kuriame nustatytas 15 mėnesių, o ne 3 metų 2006 m. liepos 20 d. sudarytos ir įsigaliojusios tų pačių metų spalio 16 d. sutartininko darbo sutarties terminas, ir tiek, kiek būtina, panaikinti 2007 m. vasario 13 d. eksplicitinį sprendimą atmesti jos skundą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnis ir 85 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnis, 82 straipsnio 6 dalis ir 85 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Sutartininkai – Vienodas požiūris

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnis, 82 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 85 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Sutartininkai – Priskyrimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnis)

1.      Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 85 straipsnio 1 dalyje nustatydamas maksimalų 5 metų terminą tiek sudarant, tiek pratęsiant sutartininkų darbo sutartis teisės aktų leidėjas vis dėlto neuždraudė šioms institucijoms pagal šių sąlygų 3a straipsnį sudaryti ar pratęsti šias sutartis trumpesniam terminui su sąlyga, kad laikomasi šių sąlygų 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto minimalaus termino. Tačiau institucija, nepažeisdama šios nuostatos, negali bendrai ir visiems asmenims nagrinėjamu atveju bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis ar visuotinai taikomu vidaus sprendimu apriboti galimo maksimalaus sutartininkų įdarbinimo termino, kurį nustatė pats teisės aktų leidėjas.

(žr. 68, 69, 91 ir 92 punktus)

2.      Nustatydama bendrą maksimalų sudaromų ar pratęsiamų sutartininkų darbo sutarčių 3 metų terminą, kaip tai suprantama pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnį, tik tuo atveju, kai sutartininkas nebuvo laikęs atrankos egzaminų, numatytų Sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnyje, Komisija nepažeidė minėtų sąlygų 85 straipsnio 1 dalyje nustatyto trumpiausio ir ilgiausio termino. Iš tiesų pasinaudodama minėtų sąlygų 82 straipsnio 6 dalyje institucijoms suteiktais įgaliojimais priimti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kuriose būtų įtvirtinta sutartininkų įdarbinimo procedūrų reguliavimo tvarka, Komisija šių bendrųjų nuostatų 11 ir 12 straipsniuose numatė galimybę įdarbinti pagal minėtų sąlygų 3a ir 3b straipsnius pereinamuoju laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. sutartininkus, nedalyvavusius šių bendrųjų nuostatų 5 ar 8 straipsniuose numatytose atrankos procedūrose. Komisija, nepažeisdama savo kompetencijos pagal minėto 82 straipsnio 6 dalį, gali teisėtai atsižvelgti į trumpo pereinamojo laikotarpio tvarką, kad, be kita ko, nustatytų galimą maksimalų sutartininkų darbo sutarčių, sudarytų pagal Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 12 straipsnio 1 dalį, terminą, kaip tai suprantama pagal minėtų sąlygų 3a straipsnį.

(žr. 74, 75 ir 94 punktus)

3.      Nors pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 85 straipsnio 1 dalį sutartininkų, numatytų šių sąlygų 3a straipsnyje, darbo sutartys gali būti sudarytos terminuotam laikotarpiui, ne trumpesniam kaip 3 mėnesiai ir ne ilgesniam kaip 5 metai, o Sutartininkų įdarbinimo ir darbo Komisijoje tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 12 straipsnio 1 dalyje apribojamas sutartininkų, kurie nedalyvavo atrankos procedūrose, numatytose šių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 ar 8 straipsniuose, darbo sutarčių terminas, šis nevienodas požiūris gali būti pateisintas institucijos ketinimu leisti jau joje įdarbintiems sutartininkams, kuriems iš pradžių nebuvo taikoma „6 metų taisyklė“ ir kurių sutartis buvo pratęsta, veiksmingai dalyvauti Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuojamose atrankos procedūrose, atsižvelgiant į tai, kad bendras pirminės sutarties ir pratęstos sutarties terminas bet kokiu atveju negali viršyti 3 metų. Taigi sutartininkų, kuriems siūloma pirma sutartis, ir tų, kurių sutartis pratęsiama, padėtis nėra panaši, todėl, kalbant apie darbo sutarčių terminą, jų atžvilgiu gali būti laikomasi skirtingo požiūrio.

Be to, tai, kad Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 85 straipsnio 1 dalyje neįtvirtintas joks sutarčių termino nustatymo skirtumas pagal tai, ar suinteresuotasis asmuo išlaikė atrankos egzaminus, surengtus siekiant įdarbinti sutartininkus, neturi poveikio šių bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 12 straipsnio 1 dalies galiojimui. Iš tiesų, kadangi pačių Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė organizuoti tokias atrankos procedūras, asmenų, kurie išlaikė atrankos egzaminus, padėtis nėra panaši į asmenų, kurie nedalyvavo tokiose procedūrose, padėtį. Be to, pagal minėtų sąlygų 82 straipsnio 6 dalį Komisija turi didelę diskreciją nustatyti bendrąsias sutartininkų įdarbinimo tvarkos nuostatas ir, įgyvendindama būtent šių sąlygų 85 straipsnio 1 dalį, nustatyti sutartininkų darbo sutarčių terminą laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų ribų.

(žr. 79–81 punktus)

4.      Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnio 1 dalį „institucijoje“ įdarbintas sutartininkas turi atlikti „fizinio darbo ar pagalbinio administracinio darbo užduotis“ (šios nuostatos a punktas), nors sutartininkui, įdarbintam „Bendrijos institucijų atstovybėse ir delegacijose“ (šios nuostatos d punktas), šio apribojimo nėra. Taigi pagrindinių užduočių priskyrimas sutartininkui, kuris įdarbintas pagal minėtų sąlygų 3a straipsnį ir kuris turi atlikti savo pareigas institucijos delegacijoje, ypač jei suinteresuotasis asmuo buvo priskirtas prie aukštesnės pareigų grupės, turi būti ne toks ypatingas nei pačioje institucijoje įdarbinto sutartininko atveju. Vis dėlto vien to, kad atitinkamas sutartininkas buvo priskirtas prie IV pareigų grupės, neužtenka, kad būtų prieita prie išvados, jog jo atliekamos užduotys yra pagrindinės. Nesant jokios kitos informacijos, šis klausimas turi būti nagrinėjamas in concreto.

(žr. 87 ir 88 punktus)