Language of document : ECLI:EU:F:2011:64

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gegužės 25 d.

Byla F‑22/10

Luis María Bombín Bombín

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Atostogos dėl asmeninių priežasčių – Kasmetinės atostogos – Atostogų perkėlimas – Tarnybą nutraukęs pareigūnas – Piniginė kompensacija“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu, pareikštas ieškinys, kuriuo L. M. Bombín Bombín prašo panaikinti Komisijos sprendimą jam išeinant į pensiją skirti piniginę kompensaciją už 29 nepanaudotų atostogų dienų likutį.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Atostogos – Kasmetinės atostogos – Visų nepanaudotų atostogų dienų perkėlimas į kitus metus – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1e straipsnio 2 dalis; V priedo 4 straipsnio pirma pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Atostogos – Kasmetinės atostogos – Galutinis tarnybos nutraukimas pasibaigus atostogoms dėl asmeninių priežasčių – Kompensacija už nepanaudotas atostogas – Skyrimo sąlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Nepasirašytas individualus atostogų lapas – Dokumentas, dėl kurio neatsiranda teisėtų lūkesčių

1.      Nors remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnio pirma pastraipa teise į atostogas už kalendorinius metus iš principo turi būti pasinaudota per šiuos metus, iš šios nuostatos taip pat matyti, kad pareigūnas turi teisę į visų per kalendorinius metus nepanaudotų atostogų perkėlimą į kitus kalendorinius metus tuo atveju, kai jis negalėjo išnaudoti visų savo kasmetinių atostogų dėl tarnybiniu būtinumu grindžiamų priežasčių.

Be to, kitomis nei tarnybiniu būtinumu grindžiamomis priežastimis taip pat galima pateisinti visų nepanaudotų atostogų dienų perkėlimą, atsižvelgiant į teisės į kasmetines atostogas tikslą. Taip visų pirma yra tuomet, kai iš pareigūno, esančio nedarbingumo atostogose visus kalendorinius metus arba jų dalį, dėl šio motyvo buvo atimta teisė į atostogas. Direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalį, kuri pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1e straipsnio 2 dalį taikoma pareigūnams, reikia aiškinti kaip užtikrinančią pareigūnui, kuris per kalendorinius metus dėl nedarbingumo atostogų negalėjo pasinaudoti teise į kasmetines atostogas, galimybę veiksmingai pasinaudoti šiomis kasmetinėmis atostogomis praėjus šiems kalendoriniams metams.

Priešingai, pareigūnui dėl pirma nenurodytų ir tarnybiniu būtinumu grindžiamų arba negrindžiamų priežasčių neišnaudojus kasmetinių atostogų iki einamųjų metų pabaigos, į kitus metus galima perkelti ne daugiau kaip dvylika atostogų dienų.

(žr. 27–29 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. sausio 20 d. Sprendimo Schultz-Hoff, C‑350/06 ir C‑520/06, 43 ir 55 punktai; 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Vicente Pereda, C‑277/08, 22–25 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. kovo 15 d. Sprendimo Strack prieš Komisiją, F‑120/07, 55–58 punktai.

2.      Pareigūnas, esantis atostogose dėl asmeninių priežasčių iki pat išėjimo į pensiją, turi teisę į piniginę kompensaciją už daugiau kaip dvylika nepanaudotų atostogų dienų tik tuomet, kai nustatyta, kad prieš jam išeinant atostogų dėl asmeninių priežasčių jis negalėjo išnaudoti savo atostogų dėl tarnybiniu būtinumu grindžiamų priežasčių.

Šiuo aspektu aplinkybė, kad pareigūnas buvo išleistas atostogų dėl asmeninių priežasčių, negali būti visų jo iki tos datos nepanaudotų atostogų perkėlimo motyvas, nes atostogos dėl asmeninių priežasčių jam suteiktos jo paties prašymu. Šiomis aplinkybėmis nepanaudotos atostogų dienos, kurias suinteresuotasis asmuo turėjo prieš išvykdamas, perkeltos į vėlesnius metus, laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų V priedo 4 straipsnyje nustatytos dvylikos dienų ribos.

(žr. 30, 31 ir 33 punktus)

3.      Teisė remtis teisėtų lūkesčių apsauga, kuri yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų, užtikrinta kiekvienam asmeniui, esančiam tokioje padėtyje, kai Europos Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą, suteikdama jam tikslią, nesąlyginę ir tikrovę atitinkančią informaciją iš teisėtų ir patikimų šaltinių. Šiuo požiūriu nepasirašyto individualaus atostogų lapo negalima laikyti gautu iš pakankamai teisėto ir patikimo šaltinio. Be to, net darant prielaidą, kad šis dokumentas gali būti laikomas gautu iš tokio šaltinio, jis neįrodo, kad administracija formaliai priėmė sprendimą dėl visų pareigūno nepanaudotų atostogų dienų perkėlimo į kitus metus.

(žr. 32 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. kovo 16 d. Sprendimo Ricci prieš Komisiją, T‑329/03, 79 punktas.