TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. liepos 12 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žuvininkystės politika – Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 – 16 straipsnio 6 dalis ir 17 straipsnis – Žvejybos galimybių paskirstymas – Nacionalinės teisės aktas, kuriame įtvirtintas objektyviais ir skaidriais kriterijais grindžiamas metodas – Nevienodos konkurencijos sąlygos sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 16 ir 20 straipsniai – Laisvė užsiimti verslu – Vienodas požiūris – Proporcingumas“
Byloje C‑540/16
dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2016 m. spalio 25 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
UAB „Spika“,
AB „Senoji Baltija“,
UAB „Stekutis“,
UAB „Prekybos namai „Aistra“
prieš
Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
dalyvaujant:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai,
BUAB „Sedija“,
V. Malinausko gamybinei-komercinei firmai „Stilma“,
UAB „Starkis“,
UAB „Banginis“,
UAB „Baltijos šprotai“,
UAB „Monistico“,
UAB „Ramsun“,
UAB „Rikneda“,
AB „Laivitė“,
UAB „Baltijos jūra“,
UAB „Baltlanta“,
UAB „Grinvita“,
UAB „Strimelė“,
BUAB „Baltijos žuvys“,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça (pranešėjas), teisėjai E. Levits, A. Borg Barthet, M. Berger ir F. Biltgen,
generalinis advokatas M. Wathelet,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– UAB „Banginis“, atstovaujamos advokatų E. Bernoto, L. Sesicko ir J. Poderio,
– Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir G. Taluntytės,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, S. Horrenberger ir E. de Moustier,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Jokubauskaitės ir A. Stobiecka‑Kuik,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013, p. 22), 2 straipsnio 5 dalies c punkto, 16 straipsnio 6 dalies ir 17 straipsnio, taip pat dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 ir 20 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant keturių žvejybos sektoriuje veikiančių Lietuvos ūkio subjektų – UAB „Spika“, AB „Senoji Baltija“, UAB „Stekutis“ ir UAB „Prekybos namai „Aistra“ (toliau kartu – „Spika“ ir kt.) – ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ginčą dėl šios tarnybos atlikto individualių papildomų žvejybos Baltijos jūroje galimybių 2015 m. paskirstymo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio, skirto bendros žuvininkystės politikos tikslams, 1, 2 ir 5 dalyse numatyta:
„1. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.
2. Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.
<...>
5. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką visų pirma:
<...>
c) sudaromos sąlygos ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai;
d) numatomos priemonės, kuriomis siekiama pritaikyti laivynų žvejybos pajėgumus prie žvejybos galimybių lygių laikantis 2 dalies, siekiant turėti ekonomiškai gyvybingus laivynus nepereikvojant jūrų biologinių išteklių;
<...>
f) padedama užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus;
<...>
i) propaguojama priekrantės žvejybos veikla, atsižvelgiant į socialinius bei ekonominius aspektus;
<...>“
4 Šio reglamento 4 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 dalyje numatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
<...>
4) žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą arba paprastųjų tunų gaudyklę;
5) Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;
<...>
30) veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;
<...>“
5 To reglamento 16 straipsnio „Žvejybos galimybės“ 6 dalyje nustatyta:
„Kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams gali būti paskirstomos jai paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema (pavyzdžiui, nustatant individualias žvejybos galimybes). Apie paskirstymo būdą ji informuoja Komisiją.“
6 To paties reglamento 17 straipsnis suformuluotas taip:
„Skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nurodyta 16 straipsnyje, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikytini kriterijai gali būti, inter alia, žvejybos poveikis aplinkai, ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi, indėlis į vietos ekonomiką ir ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius. Atsižvelgdamos į joms skirtas žvejybos galimybes, valstybės narės siekia teikti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos įrankius arba žvejybos būdus, kuriais daromas mažesnis poveikis aplinkai, pavyzdžiui, sunaudojama mažiau energijos ar daroma mažesnė žala buveinėms.“
Lietuvos Respublikos teisė
7 Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu, papildytu ir iš dalies pakeistu 2014 m. gruodžio 23 d. Įstatymu Nr. XII‑1523, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d. (toliau – Žuvininkystės įstatymas), siekiama, be kita ko, į vidaus teisę perkelti Reglamentą Nr. 1380/2013. To įstatymo 171 straipsnyje nustatyti bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai.
8 Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje numatytas individualių žvejybos galimybių paskirstymo ūkio subjektams, valdantiems su Lietuvos vėliava plaukiojantį žvejybos laivą, metodas. Pagal šią nuostatą šiuo tikslu dėl kiekvieno ūkio subjekto reikia apskaičiuoti vidutinį jo sugautų atitinkamų įvairių žuvų rūšių kiekį per šio ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų (toliau – istorinė dalis).
9 Remiantis šio įstatymo 171 straipsnio 4 dalimi, ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
– istorinė dalis padidinama po 0,1 % už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus,
– atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 % už naudojamus verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 % – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus,
– istorinė dalis sumažinama po 2 % už kiekvieną per ataskaitinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 % už kiekvieną padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
10 Pagal šio įstatymo 171 straipsnio 6 dalį vienas ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 % Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos žuvų rūšies žvejybos galimybių.
11 To paties įstatymo 171 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas individualių žvejybos galimybių paskirstymas surengiant aukcioną. Atėmus žvejybos galimybes, skirtas nedidelei priekrantės žvejybai, likusi pagal istorinę dalį nepaskirstyta Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalis, bet ne mažiau kaip 5 % paskirstoma aukciono būdu ūkio subjektams, valdantiems su Lietuvos vėliava plaukiojantį žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta maksimalaus žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
12 Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, kaip nurodyta susitikimo, kurį 2015 m. kovo 11 d. surengė Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija, įsteigta 2013 m. kovo 18 d. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimu Nr. VI‑24, protokole, ši komisija skyrė papildomų individualių žvejybos galimybių ūkio subjektams, kurie buvo pateikę dėl to prašymą, ir jas paskirstė taip:
– UAB „Banginis“: 175 tonos strimelių ir 252 tonos šprotų,
– UAB „Grinvita“: 29 tonos strimelių ir 49 tonos šprotų,
– UAB „Baltlanta“: 23 tonos strimelių ir 16 tonų šprotų,
– UAB „Baltijos šprotai“: 202 tonos strimelių ir 285 tonos šprotų.
13 „Spika“ ir kt. užginčijo strimelių ir šprotų papildomų žvejybos galimybių paskirstymo teisėtumą pateikdamos Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti minėtą protokolą ir teigė, kad bendrovėms „Grinvita“, „Baltlanta“, „Banginis“ ir „Baltijos šprotai“ skirtos individualios žvejybos galimybės buvo teisiškai nepagrįstos.
14 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu tas teismas atmetė „Spikos“ ir kt. skundą. Tada jos pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamos panaikinti pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant jų skundą.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirma, pabrėžia, kad Žuvininkystės įstatymu yra įgyvendinamas, be kita ko, Reglamentas Nr. 1380/2013, ir konstatuoja, kad pagal šį įstatymą ūkio subjektai neturi vienodų sąlygų gauti žvejybos galimybių. Tokiomis aplinkybėmis, nesant objektyvaus pateisinimo, tam tikrų ūkio subjektų diskriminavimas reiškia, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti konkurencijos laisvės ir vienodo požiūrio principai.
16 Antra, tas teismas siekia išsiaiškinti, ar valstybėms narėms Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalimi suteikta diskrecija leidžia šioms valstybėms nustatyti žvejybos galimybių paskirstymo kriterijus, sukuriančius nevienodas sąlygas ūkio subjektams, kurie varžosi dėl šių galimybių.
17 Minėtas teismas mano, kad ši diskrecija nėra neribota, nes Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje numatyta, jog valstybės narės turi taikyti skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Konkrečiau kalbant, jis kelia klausimą, pirma, ar nacionalinės teisės aktą, kaip antai Žuvininkystės įstatymą, kuriame nustatytas individualių žvejybos galimybių paskirstymo metodas, kuris iš esmės grindžiamas istoriniais duomenimis, susijusiais su sugautais žuvų kiekiais, todėl gali sukurti minėtas nevienodas sąlygas, galima laikyti „objektyviu“. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar konkurencijos ribojimai, kuriuos lemia šio metodo nustatymas, yra nesuderinami su Sąjungos teise, net jeigu šis metodas atitinka Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus objektyvumo ir skaidrumo reikalavimus.
18 Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad Sąjungos reglamentą įgyvendinanti valstybė narė turi laikytis Chartijos. Todėl jis klausia, ar pagal Chartijos 16 ir 20 straipsnius, susijusius su laisve užsiimti verslu ir lygybe prieš įstatymą, valstybei narei draudžiama nustatyti žvejybos kvotų paskirstymo metodą, dėl kurio ūkio subjektai turėtų nevienodas sąlygas gauti žvejybos galimybių, net jeigu pats šis metodas grindžiamas Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytais kriterijais.
19 Galiausiai, ketvirta, atsižvelgdamas į tarpusavyje konkuruojančius bendros žuvininkystės politikos tikslus tas teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybėms narėms draudžiama pasirinkti žvejybos kvotų paskirstymo metodą, kuris ūkio subjektams lemtų nevienodas sąlygas varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jeigu šis metodas grindžiamas skaidriu ir objektyviu kriterijumi.
20 Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Reglamento Nr. 1380/2013] 17 straipsnis ir 2 straipsnio 5 dalies c punktas, atsižvelgiant į [Chartijos] 16 ir 20 straipsnius, aiškintini taip, kad valstybei narei naudojantis 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta diskrecija, draudžiama pasirinkti jai paskirtų žvejybos kvotų paskirstymo metodą, lemiantį nevienodas sąlygas <...> ūkio subjektams varžytis dėl didesnio žvejybos galimybių kiekio, net jei toks metodas yra pagrįstas skaidriu ir objektyviu kriterijumi?“
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
21 UAB „Banginis“ teigia, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į pateiktą klausimą. Šios bendrovės teigimu, Sąjungos teisė netaikoma pagrindinėje byloje, nes nustatydama individualių žvejybos galimybių paskirstymo metodą Lietuvos Respublika ne įgyvendina Sąjungos teisę, bet naudojasi savo išimtine kompetencija.
22 Norint nustatyti, ar nacionalinės teisės aktu įgyvendinama Sąjungos teisė, reikia, be kita ko, patikrinti, ar juo siekiama įgyvendinti Sąjungos teisės nuostatą, koks yra šio teisės akto pobūdis ir ar juo nesiekiama kitų tikslų nei tie, kurie nustatyti Sąjungos teisėje (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Siragusa, C‑206/13, EU:C:2014:126, 25 punktą).
23 Valstybės narės, nustatydamos joms skirtų žvejybos galimybių paskirstymo metodą, naudojasi įgaliojimais, kurie bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo srityje joms aiškiai numatyti Sąjungos teisės nuostatoje, t. y. Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalyje.
24 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nustatydama žvejybos galimybių paskirstymo su Lietuvos vėliava plaukiojantiems laivams metodą Lietuvos Respublika įgyvendino Sąjungos teisę. Todėl Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktą klausimą.
Dėl esmės
25 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalis ir 17 straipsnis, taip pat Chartijos 16 ir 20 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame ši valstybė nustatė žvejybos galimybių paskirstymo metodą, kuris gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą.
26 Tam, kad būtų atsakyta į šį klausimą, visų pirma reikia nustatyti, ar žvejybos galimybių paskirstymo metodas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atitinka Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytas sąlygas.
27 Remiantis minėto reglamento 16 straipsnio 6 dalimi, kiekviena valstybė narė turi nustatyti jai skirtų žvejybos galimybių paskirstymo su jos vėliava plaukiojantiems laivams metodą. Šiuo aspektu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 5 t., p. 460) 20 straipsnio 3 dalimi, kuri atitinka Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalį, matyti, kad įgyvendindamos pastarąjį reglamentą valstybės narės turi diskreciją (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 5 d. Nutarties Atlantic Dawn ir kt. / Komisija, C‑372/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:287, 41 punktą).
28 Remiantis Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsniu, naudodamosi šia diskrecija valstybės narės turi taikyti „skaidrius ir objektyvius“ kriterijus.
29 Šiuo atveju Lietuvos Respublika jai skirtas žvejybos galimybes nutarė paskirstyti taikydama metodą, iš esmės grindžiamą „ankstesnių duomenų apie sužvejotus kiekius“ kriterijumi. Pagal šį kriterijų didžioji šių žvejybos galimybių dalis paskirstoma atsižvelgiant į ūkio subjekto pagauto konkrečios žuvų rūšies kiekio vidurkį per trejus metus, pasirinktus iš septynerių paskutinių kalendorinių metų.
30 Šis kriterijus aiškiai numatytas Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje išvardijant kriterijus, kuriuos valstybės narės gali taikyti siekdamos paskirstyti joms skirtas žvejybos galimybes. Be to, dėl minėto kriterijaus yra priimta teisės nuostata, t. y. Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnis, kuris, pateikiant nuorodą į atitinkamų ūkio subjektų istorinę dalį, grindžiamas objektyviais duomenimis, kuriuos kompetentingos valdžios institucijos galėtų įvertinti ir patikrinti.
31 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad žvejybos galimybių paskirstymo metodas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atitinka Reglamento Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytus skaidrumo ir objektyvumo reikalavimus.
32 Antra, reikia patikrinti, ar nustatant tokį paskirstymo metodą pažeidžiami Chartijos 16 ir 20 straipsniai tuo atveju, jei šis metodas sukuria palankesnes sąlygas ūkio subjektams, turintiems duomenų apie sugautų žuvų kiekio istorinę dalį (toliau – istoriniai ūkio subjektai), ūkio subjektų, neturinčių tokios istorinės dalies ir pageidaujančių patekti į žvejybos rinką arba padidinti savo gamybą, nenaudai (toliau – neistoriniai ūkio subjektai).
33 Iš tiesų, remiantis Teisingumo Teismo turima informacija, kurią turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, istoriniai ūkio subjektai gali gauti žvejybos galimybių paprasčiausiai pateikdami kompetentingoms valdžios institucijoms ankstesnius duomenis apie sužvejotus kiekius, tačiau neistoriniams ūkio subjektams paskirstoma tik likusi žvejybos galimybių dalis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikai suteiktos kvotos dalį, likusią šias galimybes paskirsčius pagal istorinę dalį. Taigi toks paskirstymo metodas gali, pirma, pakenkti neistorinių ūkio subjektų laisvei užsiimti verslu, apribodamas jų teisę vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, ir, antra, lemti nepateisinamą skirtingą požiūrį į įvairių tipų ūkio subjektus.
34 Šiuo aspektu reikia priminti, kad, remiantis Chartijos 16 straipsniu, laisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę. Šiuo straipsniu suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, laisvę sudaryti sutartis ir konkurencijos laisvę (2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Schaible, C‑101/12, EU:C:2013:661, 25 punktas).
35 Kiek tai susiję su Chartijos 20 straipsniu, pažymėtina, kad jame įtvirtintas Sąjungos teisėje taikomas bendrasis vienodo požiūrio principas, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Fries, C‑190/16, EU:C:2017:513, 30 punktas).
36 Iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies matyti, kad bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Be to, remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
37 Šiuo atveju neginčytina, kad, kaip priminta šio sprendimo 30 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjamas žvejybos galimybių paskirstymo metodas buvo numatytas teisės akte, t. y. Žuvininkystės įstatyme.
38 Be to, šiame įstatyme nustatytas, pirma, aukciono mechanizmas, leidžiantis neistoriniams ūkio subjektams gauti nepaskirstytų žvejybos galimybių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikai paskirtos kvotos dalį, likusią šias galimybes paskirsčius pagal istorinę dalį. Šiame įstatyme taip pat iki 40 % apribojamos konkrečios žuvų rūšies žvejybos galimybės, kurios gali būti paskirtos kiekvienam ūkio subjektui. Todėl, kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamas paskirstymo metodas nelemia visiško atitinkamos rinkos uždarymo, juo nepakeičiama Chartijos 16 straipsniu užtikrinamos laisvės esmė.
39 Antra, Žuvininkystės įstatymas nepažeidžia vienodo požiūrio principo, ir, be kita ko, jo 171 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, leidžiančios atsižvelgti į ypatingas ūkio subjektų situacijas. Todėl šiuo metodu nepakeičiama ir teisių, kurias įvairių tipų ūkio subjektai turi pagal Chartijos 20 straipsnį, esmė.
40 Vis dėlto dar reikia patikrinti, ar tokie Chartijos 16 ir 20 straipsniuose nustatytų laisvių apribojimai atitinka Sąjungos bendrojo intereso tikslą ir, jei taip, ar jais paisoma proporcingumo principo.
41 Kalbant apie tai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas padeda siekti Sąjungos bendrojo intereso tikslo, reikia pažymėti, kad jame yra nustatytos su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų žvejybos galimybės, taip reglamentuojant teisę žvejoti. Taigi šias priemones pateisina bendros žuvininkystės politikos tikslas, primintas Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalyje, užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu.
42 Be to, reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu žvejybos galimybių paskirstymo metodu, iš esmės grindžiamu istorine dalimi, siekiama užtikrinti, kad šios galimybės pirmenybės tvarka būtų suteiktos ūkio subjektams, valdantiems laivyną, kurio žvejybos pajėgumai iš principo yra tinkami atsižvelgiant į šias galimybes atitinkantį sugaunamų žuvų kiekį. Tokiomis aplinkybėmis šį metodą pateisina bendros žuvininkystės politikos tikslas, apie kurį kalbama Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies d punkte, ir jis leidžia išlaikyti toje nuostatoje numatytą ekonominį laivynų gyvybingumą.
43 Be to, tokio paskirstymo metodo nustatymą pateisina ir Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies f punkte nurodytas socialinis ir ekonominis tikslas, nes laivynų ekonominio gyvybingumo išsaugojimas leidžia istoriniams ūkio subjektams tęsti veiklą atitinkamoje rinkoje ir taip užtikrina tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims.
44 Kadangi nacionalinės teisės aktu, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, siekiama Reglamente Nr. 1380/2013 nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, konstatuotina, kad jis atitinka Sąjungos pripažįstamą bendrojo intereso tikslą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.
45 Taip pat reikia išsiaiškinti, ar tokiame teisės akte nustatytais apribojimais paisoma proporcingumo principo dėl to, kad jie yra tinkami jais siekiamiems tikslams įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jiems pasiekti.
46 Žinoma, šiuo atveju būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, bendrai įvertinęs visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas atitinka pirmesniame punkte išdėstytas sąlygas. Vis dėlto Teisingumo Teismas turi šiuo tikslu šiam teismui pateikti tokį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris leistų jam priimti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Global Starnet, C‑322/16, EU:C:2017:985, 52 punktą).
47 Kalbant apie tai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas yra tinkamas juo siekiamiems bendrojo intereso tikslams įgyvendinti, reikia pažymėti, kad dėl jame numatyto žvejybos galimybių paskirstymo metodo šis teisės aktas leidžia, be kita ko, išvengti jūrų biologinių išteklių pereikvojimo ir jų atsinaujinimo trikdymo ar kliūčių. Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad istorinė dalis didinama 5 %, jei ūkio subjektai naudoja gamtines buveines tausojančius žvejybos būdus, ir net dar 5 %, jei šie subjektai naudoja mažiau teršiančius aplinką ir mažiau energijos sunaudojančius žvejybos laivus.
48 Tokiomis aplinkybėmis minėtas teisės aktas yra tinkamas užtikrinti žvejybos veiklos tvarumui aplinkosauginiu požiūriu, numatytam Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 1 dalyje.
49 Reikia pridurti, kad atsižvelgimas į istorinius duomenis apie sužvejotus kiekius, kurį lemia pagrindinėje byloje nagrinėjamo paskirstymo metodo taikymas, leidžia istoriniams ūkio subjektams ateityje tikėtis gana stabilių žvejybos galimybių, palyginti su ankstesniais metais. Todėl šie ūkio subjektai gali, pirma, atlikti investicijų, dažnai didelių, kurias jie įgyvendino siekdami vykdyti veiklą atitinkamoje rinkoje, amortizaciją ir, antra, planuoti veiklą, kuri būtina siekiant užtikrinti jų valdomo laivyno veiksmingumo išlaikymą.
50 Vadinasi, pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas ir jame nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo metodas taip pat yra tinkami socialinių ir ekonominių tikslų, kuriais grindžiami Reglamento Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies d ir f punktai, įgyvendinimui užtikrinti.
51 Kiek tai susiję su tuo, ar šis metodas lemia Chartijos 16 ir 20 straipsniuose įtvirtintų laisvių apribojimus, viršijančius tai, kas būtina pagrindinėje byloje nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiamiems tikslams įgyvendinti, pažymėtina, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą visų pirma matyti, jog istorinė dalis gali būti padidinta ar sumažinta remiantis tam tikrais kriterijais, visų pirma aplinkosauginiais ar tais, kurie padeda vystyti vietos ekonomiką. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad istorinė dalis mažinama 2 % ar 0,5 % atitinkamai už kiekvieną sunkų ar sunkiu nepripažintą pažeidimą, padarytą per referencinius metus, nurodytus Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje.
52 Be to, vienas istorinis ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 % Lietuvos Respublikai skirtų konkrečios žuvų rūšies žvejybos galimybių.
53 Galiausiai, kaip pažymėta šio sprendimo 38 punkte, žvejybos galimybių dalis, kuri laikantis pirmenybės tvarkos nebuvo paskirta istoriniams ūkio subjektams ir kuri turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių, surengiant aukcioną paskirstoma kitiems ūkio subjektams, valdantiems su Lietuvos vėliava plaukiojančius laivus.
54 Tokiomis aplinkybėmis pagrindinėje byloje nagrinėjamas žvejybos galimybių paskirstymo metodas ne tik nelemia to, kad žvejybos galimybės suteikiamos tik istoriniams ūkio subjektams atsižvelgiant į atitinkamas jų istorines dalis, bet ir leidžia nustatyti šių dalių svorį remiantis tam tikrais objektyviais veiksniais.
55 Taigi šis paskirstymo metodas neviršija to, kas būtina pagrindinėje byloje nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiamiems bendrojo intereso tikslams įgyvendinti, todėl nepažeidžia proporcingumo principo.
56 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnis ir Chartijos 16 ir 20 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame ši valstybė nustatė žvejybos galimybių paskirstymo metodą, kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą, jei šiuo metodu siekiama vieno ar kelių Sąjungos pripažįstamų bendrojo intereso tikslų ir paisoma proporcingumo principo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, 16 straipsnio 6 dalis, 17 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 20 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jiems neprieštarauja valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame ši valstybė nustatė žvejybos galimybių paskirstymo metodą, kuris, nors ir grindžiamas skaidriu ir objektyviu paskirstymo kriterijumi, gali lemti skirtingą ūkio subjektų, valdančių su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, vertinimą, jei šiuo metodu siekiama vieno ar kelių Europos Sąjungos pripažįstamų bendrojo intereso tikslų ir paisoma proporcingumo principo.
Da Cruz Vilaça | Levits | Borg Barthet |
Paskelbta 2018 m. liepos 12 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Kancleris | | Penktosios kolegijos pirmininkas |
A. Calot Escobar | | J. L. da Cruz Vilaça |