GENERALINIO ADVOKATO
PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
pateikta 2017 m. birželio 1 d.(1)
Byla C‑125/16
Malta Dental Technologists Association,
John Salomone Reynaud
prieš
Superintendent tas-Saħħa Pubblika,
Kunsill tal-Professjonijiet Kumplimentari għall-Mediċina
(Prim’Awla tal-Qorti Ċivili (Civilinių bylų teismo pirmoji kolegija, Malta) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Profesinių kvalifikacijų pripažinimas – Reglamentuojama profesija – Klinikinis dantų technologas – Profesinės veiklos vykdymo sąlygos – Įpareigojimas verstis veikla prižiūrimam odontologo – Įsisteigimo laisvė – Kliūtis – Pateisinimas – Visuomenės sveikatos apsauga – Proporcingumo principas“
Įvadas
1. Klinikiniai dantų technologai (toliau – KDT) arba protezuotojai yra odontologijos įtaisų srities, įskaitant protezų arba dirbtinių dantų gamybą ir kitas pagalbines paslaugas, pvz., protezų taisymą, priedus ir keitimą, ekspertai. Valstybėse narėse, kuriose ši profesiją pripažįstama(2), KDT savarankiškai užsiima savo profesine veikla ir gali tiesiogiai bendrauti su pacientais.
2. 2009–2012 m. mažiausiai trys KDT pateikė paraišką suteikti leidimą užsiimti savo profesine veikla Maltoje. Šios paraiškos buvo atmestos, nes Maltoje kaip papildomosios medicinos profesija(3) pripažįstama tik dantų techniko, o ne KDT profesija. Todėl Maltos institucijos pasiūlė KDT įregistruoti kaip dantų technikus. Taip įregistruoti KDT turėtų užsiimti savo profesine veikla tokiomis pat sąlygomis kaip dantų technikai, t. y. prižiūrimi odontologo, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose. Manydami, kad tai pažeistų iš 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(4) kylančius valstybių narių įsipareigojimus ir įsisteigimo laisvės principą, pagal kurį kiekvienas valstybėje narėje išsilavinimą įgijęs specialistas gali įsikurti ir užsiimti savo profesine veikla kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal valstybės narės, kurioje įgijo išsilavinimą, nustatytus reikalavimus, ieškovai pagrindinėje byloje, Malta Dental Technologists Association (Maltos dantų technikų asociacija) ir J. S. Reynaud, kuris yra KDT, kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą prašydami įpareigoti Maltos institucijas įregistruoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių pripažintus KDT ir leisti jiems Maltoje užsiimti savo profesine veikla be odontologo priežiūros.
3. Šiomis aplinkybėmis Prim’Awla tal-Qorti Ċivili (Civilinių bylų teismo pirmoji kolegija, Malta) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir prašyme priimti prejudicinį sprendimą (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. vasario 29 d.) pateikė Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar Maltos sveikatos apsaugos institucijų draudimas, arba atsisakymas pripažinti [KDT] (protezuotojų) profesiją, dėl kurio, nepaisant to, kad nėra diskriminavimo pagal teisės aktus, asmenims iš kitų valstybių narių, pateikusiems atitinkamą paraišką, praktiškai atimta galimybė Maltoje užsiimti savo profesine veikla, yra nesuderinamas su bendrosios rinkos sukūrimą reglamentuojančiais principais ir teisės nuostatomis, ypač įtvirtintomis SESV 49, 52 ir 56 straipsniuose, jeigu nėra jokio pavojaus visuomenės sveikatai?
2. Ar [Direktyva 2005/36] turėtų būti taikoma [KDT], atsižvelgiant į tai, kad jeigu protezas turėtų defektų, vienintelė to pasekmė būtų tai, kad defektų turintį odontologijos įtaisą reikėtų pataisyti arba pakeisti, ir pacientui nekiltų jokio pavojaus?
3. Ar šioje byloje ginčijamas Maltos sveikatos apsaugos institucijų draudimas padeda siekti aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugos tikslo, jeigu bet kurį defektų turintį protezą galima pakeisti be jokio pavojaus pacientui?
4. Ar dėl to, kaip [Maltos sveikatos apsaugos institucijos] aiškina ir taiko [Direktyvą 2005/36] [KDT], kurie minėtoms Maltos sveikatos apsaugos institucijoms pateikė paraišką dėl pripažinimo, pažeidžiamas proporcingumo principas?“
Procesas Teisingumo Teisme
4. Dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą pastabas raštu pateikė Malta Dental Technologists Association, Kunsill tal-Professjonijiet Kumplimentari ghall-Mediċina (Papildomosios medicinos profesijų taryba),Maltos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Austrijos, Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisija.
5. 2017 m. kovo 2 d. posėdyje pastabas žodžiu pateikė ieškovai pagrindinėje byloje, Maltos ir Ispanijos vyriausybės, Europos Komisija.
Analizė
6. Teisingumo Teismui pateiktų keturių prejudicinių klausimų, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, tikslas – įvertinti, ar priimančiosios valstybės narės siūlymas kitoje valstybėje narėje išsilavinimą įgijusius KDT įregistruoti kaip dantų technikus (tik ta profesija pripažinta priimančiojoje valstybėje narėje) jiems taikant priimančiosios valstybės narės dantų technikų profesinei veiklai nustatytus reikalavimus yra suderinamas su Sąjungos teise.
7. Pirmas analizės etapas yra nustatyti taikytiną Sąjungos teisės normą. Per teismo posėdį atsakydami į Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, ieškovai pagrindinėje byloje paaiškino, kad jų prašymas susijęs su KDT įsisteigimo laisve ir laisve užsiimti profesine veikla Maltoje ir kad jeigu tokia profesija egzistuoja valstybėje narėje, tuomet ne tik ši profesija, bet ir valstybėje narėje, kurioje išsilavinimas įgytas, nustatytos šios profesinės veiklos sąlygos turėtų būti pripažintos kitose 27 valstybėse. To siekdami minėti ieškovai savo argumentus aiškiai grindžia pagrindinėmis laisvėmis, o ne Direktyva 2005/36. Tačiau, atsižvelgiant į antrojo ir ketvirtojo prejudicinių klausimų formuluotes, reikėtų iš anksto trumpai aptarti šią direktyvą.
Dėl Direktyvos 2005/36 taikymo
– Priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojama profesija
8. Direktyva 2005/36 taikoma „visiems valstybės narės piliečiams, įskaitant ir užsiimančius laisvomis profesijomis, pageidaujantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti reglamentuojama profesija kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įgijo savo profesinę kvalifikaciją“(5). Sąjungos teisės sąvoka(6) „reglamentuojama profesija“ suprantama kaip „profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuria verčiantis (arba verčiantis vienu iš jos būdų) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimo; visų pirma vertimosi būdu laikomas profesinio vardo, kurio naudojimas įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamas tik turintiesiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojimas“(7). Sąvoka „profesinė kvalifikacija“, kaip ji suprantama pagal direktyvą, apima ne bet kokią kvalifikaciją, patvirtintą bendro pobūdžio kvalifikacijos įrodymu, o tik tokią, kurią įgiję asmenys specialiai parengiami užsiimti konkrečia profesija(8).
9. Iš esmės Direktyvoje 2005/36 nustatyta sistema, grindžiama dviem kvalifikacijų pripažinimo sistemomis: viena vertus, automatiniu reglamentuojamų profesijų, kurių būtiniausi rengimo reikalavimai suderinti Europos lygmeniu (pvz., gydytojai odontologai(9), dažniau vadinami odontologais), ir kai kurių kitų reglamentuojamų profesijų pripažinimu, antra vertus, kitų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų(10), t. y. tų, kurių rengimo reikalavimai nesuderinti, o taip yra klinikinių dantų technologų ir dantų technikų atveju, apibusiu pripažinimu.
10. Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokios aiškios informacijos, kuria remiantis būtų galima priimti galutinį sprendimą dėl to, ar Maltoje dantų techniko profesija reglamentuojama, ar ne. Iš tiesų nenustatyta, kad norint verstis dantų techniko profesija reikia turėti konkrečią profesinę kvalifikaciją arba specifinę kvalifikaciją, kurią įgiję asmenys specialiai parengiami užsiimti šia profesija. Tačiau aišku, kad ši profesija yra laikoma papildomąja medicinos profesija ir kad Maltoje nėra KDT profesijos. Todėl ši profesija nėra ir valstybėje, kurioje įgytas išsilavinimas, ir priimančiojoje valstybėje „reglamentuojama profesija“. Todėl neatrodo, kad yra pagrindas taikyti Direktyvą 2005/36.
11. Yra dvi galimybės.
12. Arba tai, kad KDT gali užsiimti savo profesine veikla be odontologo priežiūros ir tiesiogiai bendrauti su pacientais, reiškia, kad KDT profesija turi būti laikoma atskira nuo dantų technikų profesija ir tokiu atveju reikia konstatuoti, kad Direktyva 2005/36 netaikytina ir kad pagal Sąjungos teisę valstybės narės neįpareigojamos pripažinti profesijų, kurių jos nenori pripažinti.
13. Arba, net jeigu, pirma, dantų techniko profesija Maltoje yra „reglamentuojama profesija“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2005/36, ir, antra, KDT ir dantų technikų profesijos laikomos „ta pačia profesija“(11), kaip tai suprantama pagal tą pačią Direktyvą 2005/36, Maltos institucijoms sunkumų kelia ne reikalaujamas kvalifikacijos lygis, nes buvo pasiūlyta įregistruoti KDT kaip dantų technikus, bet tai, kad dantų technikų profesija verčiamasi bendradarbiaujant su odontologu. Šiuo klausimu turiu pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai pagrindinėje byloje, Direktyva 2005/36 nesiekiama leisti savo kilmės valstybėje įgijusiems išsilavinimą specialistams užsiimti savo profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje savo valstybės, kurioje įgytas išsilavinimas, nustatytomis sąlygomis. Direktyvos 2005/36 4 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad „[p]riimančiajai valstybei narei pripažinus profesinę kvalifikaciją asmuo gali užsiimti toje valstybėje narėje ta pačia profesija, kuriai jis laikomas turinčiu kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, ir verstis ja priimančioje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai“(12). Tai, kad dirbama prižiūrint odontologui, turi būti laikoma vertimosi dantų techniko profesija Maltoje sąlyga – asmenys, norintys užsiimti dantų techniko profesine veikla Maltoje, turi sutikti dirbti bendradarbiaudami su odontologu. Jei būtų nuspręsta kitaip, reikštų kad valstybė privalo nukopijuoti akivaizdžiai palankesnius profesinės veiklos vykdymo reikalavimus, taikomus kitose valstybėse narėse, ir Direktyva 2005/36 taptų priemone vertimosi reglamentuojamomis profesijomis reikalavimams, kurie nebuvo suderinti, apeiti(13). Tačiau pagal direktyvą šių reikalavimų, jeigu jie yra nediskriminaciniai, objektyviai pagrįsti ir proporcingi(14), nustatymas yra priimančiųjų valstybių narių kompetencija.
– Dėl galimybės iš dalies užsiimti gydytojo odontologo profesija
14. Per Teisingumo Teisme vykusias diskusijas buvo iškeltas klausimas dėl galimybės KDT iš dalies užsiimti „gydytojo odontologo“ profesija.
15. Reikėtų priminti, kad 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36 ir Reglamentas Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą(15), į Direktyvą 2005/36 įtrauktas 4f straipsnis(16), kuriuo priimančiosios valstybės narės institucijoms leidžiama kiekvienu konkrečiu atveju suteikti galimybę iš dalies užsiimti profesine veikla, kai: 1) specialistas yra visiškai kvalifikuotas, kad galėtų kilmės valstybėje narėje užsiimti profesine veikla, kuria priimančiojoje valstybėje narėje siekiama užsiimti iš dalies, 2) esami teisiškai vykdomos profesinės veiklos kilmės valstybės narėje ir reglamentuojamos profesijos priimančiojoje valstybėje narėje skirtumai yra tokie dideli, kad kompensacinių priemonių taikymas pareiškėjui reikštų reikalavimą užbaigti visą <…> rengimo programą, 3) profesinė veikla gali būti objektyviai atskirta nuo kitos veiklos, priskiriamos priimančiosios valstybės narės reglamentuojamai profesijai. Tačiau prašymas iš dalies užsiimti profesine veikla gali būti atmestas, jei tokį atmetimą pateisina svarbios bendrojo intereso priežastys, jis yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas yra būtina tam tikslui įgyvendinti(17).
16. Ar būtų galima, kaip teigia Komisija, numatyti galimybę KDT pasinaudoti šiuo mechanizmu, kuriuo suteikiama teisė iš dalies užsiimti veikla, jeigu KDT veikla iš dalies atitiktų gydytojų odontologų veiklą(18)? Kitaip tariant, ar gali būti leista KDT iš dalies užsiimti odontologo profesija?
17. Nesu tikras, nes Direktyvos 2005/36, kuri iš dalies pakeista Direktyva 2013/55, 4f straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis „netaikomas specialistams, kurių profesinės kvalifikacijos pripažįstamos automatiškai pagal III antraštinės dalies II, III ir III a skyrius“. Tačiau Direktyvos 2005/36, kuri iš dalies pakeista Direktyva 2013/55, III antraštinės dalies III skyriaus 4 skirsnis skirtas gydytojams odontologams. Todėl aiškinu šį straipsnį taip, kad pagal suderintus Direktyvoje 2005/36(19) reglamentuoto rengimo reikalavimus ir pagal šioje direktyvoje nustatytą automatinio pripažinimo sistemą, kuria pagal šią direktyvą gali pasinaudoti gydytojai, nėra galimybės tik iš dalies užsiimti gydytojo odontologo veikla.
18. Tiesa, kad Direktyvos 2005/36, kuri iš dalies pakeista Direktyva 2013/55, 4f straipsnio 6 dalis skirta „specialistams“, o ne profesijoms. Tačiau Direktyvos 2005/36 36 straipsnyje leidžiama suprasti, kad gydytojų odontologų profesine veikla gali užsiimti tik gydytojai odontologai(20), ir nurodyta, kad: „[n]orint užsiimti gydytojo odontologo veikla, būtina turėti V priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą“(21), paskui ši veikla apibrėžta kaip: „dantų, burnos, žandikaulių ir gretimų audinių anomalijų ir ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo veikla“(22). Šios veiklos sritys sudaro visumą. Taigi, viena vertus, KDT veikla tik iš dalies atitinka gydytojų odontologų veiklą ir, kita vertus, KDT aiškiai neatitinka Direktyvoje 2005/36 nustatytų reikalavimų, kad būtų laikomi gydytojais odontologais ar galėtų užsiimti jų profesine veikla(23). Man atrodo, kad galimybės KDT iš dalies užsiimti gydytojo odontologo profesine veikla pripažinimas, kai direktyvoje nustatyta, kad galimybė užsiimti gydytojo odontologo profesine veikla neatsiejama nuo būtinybės turėti vieną iš šios direktyvos V priedo 5.3.2 punkte nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymų, visiškai prieštarauja Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimui. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad, „[n]orint užsiimti gydytojo odontologo veikla, būtina turėti <…> bendrą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą“(24). Be to, jeigu būtų numatyta galimybė KDT užsiimti gydytojo odontologo profesine veikla, reikėtų sukurti naują „netobulą“ tik iš dalies gydytojų odontologų profesine veikla užsiimančių gydytojų kategoriją, neatitinkančią jokios direktyvoje nurodytos kategorijos, o tokia galimybė atmetama(25).
19. Bet kuriuo atveju galimybės iš dalies užsiimti profesija pripažinimas nėra absoliuti teisė, todėl priimančioji valstybė narė gali jos atsisakyti Direktyvos 2005/36, kuri iš dalies pakeista Direktyva 2013/55, 4f straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis.
– Tarpinė išvada
20. Iš pateiktos analizės matyti, kad iš esmės abejonių kyla dėl to, ar Direktyva 2005/36 taikytina pagrindinėje byloje, ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar Maltoje dantų techniko profesija yra reglamentuojama profesija, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2005/36.
21. Jeigu direktyva taikytina, galimi du skirtingi jos vertinimo būdai. Vadovaudamasis pagal Direktyvos 2005/36 4 straipsnį atliktu vertinimu, darau išvadą, kad reikalavimas užsiimant dantų techniko profesija dirbti prižiūrimam odontologo gali būti laikomas suderinamu su šia direktyva, jeigu toks reikalavimas yra nediskriminacinis, kaip yra šiuo atveju, ir yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas, o tai dar reikia patikrinti. Be to, išnagrinėjęs galimybę iš dalies užsiimti gydytojo odontologo profesija, galiu daryti išvadą, kad bet kuriuo atveju tokia galimybė gali būti nesuteikta, jeigu tai pateisina svarbios bendrojo intereso priežastys, tai yra tinkama siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas yra būtina tam tikslui įgyvendinti.
22. Šie du vertinimai tapatūs tam, kurį Teisingumo Teismas turės atlikti, jeigu pagrindinės bylos atvejį nagrinės pagal pirminę teisę, ką dabar jam ir siūlau daryti, nes, kaip per posėdį pabrėžė Ispanijos vyriausybė, vis dėlto reikia konstatuoti, jog Maltos institucijos nekaltina KDT, kad šie neturi pakankamos kvalifikacijos ar kad jų pasirengimas nepakankamas arba pernelyg skiriasi nuo to, kurio reikia, kad galėtų užsiimti reglamentuojama profesija Maltoje. Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl galimybės KDT savarankiškai, t. y. be odontologo priežiūros, užsiimti profesine veikla, prireikus dantų techniko veikla, susijęs su įsisteigimo laisve.
Vertinimas pagal pirminę teisę
23. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad atitinkami KDT Maltos institucijoms pateikė prašymą suteikti leidimą užsiimti savo profesine veikla Maltoje. Atsižvelgiant į tai, kad ši profesija, pasak ieškovų pagrindinėje byloje, susijusi su galimybe tiesiogiai bendrauti su pacientais, KDT vertimasis savo profesija Maltoje turėtų pagrįstai reikšti, jog jie čia yra įsisteigę, kad tolesnis vertinimas būtų grindžiamas, kaip nurodyta, SESV 49 straipsniu(26).
24. Neginčijama, kad norintiems savo profesija užsiimti dantų technikams taikomas reikalavimas dirbti prižiūrimiems odontologo, todėl jie tiesiogiai nebendrauja su klientais. Teisingumo Teismas priminė, kad „pagal SESV 49 straipsnio antrą pastraipą įsisteigimo laisve naudojamasi tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios piliečiams. Remiantis tuo darytina išvada, kad kai teisė imtis tam tikros veiklos ar ja verstis yra reglamentuojama priimančiojoje valstybėje narėje, kitos valstybės narės pilietis, siekiantis verstis šia veikla, iš esmės turi atitikti šio reglamentavimo sąlygas.“(27) Sąlygos, taikomos norintiems verstis ir besiverčiantiems dantų technikų profesija, nėra suderintos Sąjungos lygmeniu, todėl valstybės narės kompetentingos jas nustatyti laikydamosi Sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių(28). Nėra abejonės, kad dėl Maltos teisės akto, kuriame dantų technikams nustatytas reikalavimas dirbti prižiūrimiems odontologo, KDT gali tapti mažiau patrauklu naudotis įsisteigimo laisve. Toks teisės aktas gali būti pateisinamas tik esant privalomiesiems bendrojo intereso pagrindams, tinkamiems tikslui pasiekti, ir jei neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti(29).
25. Kaip pateisinimo pagrindą Maltos vyriausybė nurodo visuomenės sveikatos apsaugą. Kadangi ir pati Sąjunga siekia šio tikslo, jo teisėtumu neturėtų būti abejojama(30). Lieka patikrinti, ar dantų technikams nustatytas reikalavimas dirbti prižiūrimiems odontologo yra būtinas ir proporcingas.
26. Visų pirma reikia priminti, kad atsižvelgiant į tai, jog Sutartyje visuomenės sveikatai teikiama pirmenybė ir kad ji paliekama valstybių narių diskrecijai, „vien tai, kad viena valstybė narė pasirinko kitokią apsaugos tvarką nei ta, kuri numatyta kitos valstybės narės, neturi reikšmės vertinant šioje srityje priimtų nuostatų būtinumą ir proporcingumą“(31). Be to, Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad „reikia atsižvelgti į tai, kad žmonių sveikata ir gyvybė tarp Sutartimi saugomų interesų užima svarbiausią vietą ir kad būtent valstybės narės turi nuspręsti, kokio lygio visuomenės sveikatos apsaugą jos ketina suteikti ir kaip šį lygį pasiekti“(32). Kadangi šis lygis įvairiose valstybėse narėse gali skirtis, reikia pripažinti, kad visuomenės sveikata reikalauja ypatingo apdairumo vertinant jos apsaugai skirtas nacionalines priemones(33). Todėl nepakanka ieškovų pagrindinėje byloje tvirtinimo, kad Jungtinė Karalystė leidžia KDT savarankiškai vykdyti savo veiklą.
27. Be to, reikia atsargiai vertinti prejudiciniuose klausimuose kartojamus teiginius, kad nereikia būgštauti dėl pavojaus pacientų ir visuomenės sveikatai dėl to, kad KDT galės tiesiogiai bendrauti su pacientais ir visiškai savarankiškai užsiimti savo profesija(34). Iš tiesų, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šiuos klausimus byloje, kurią nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, parengė ieškovai, būtent Maltos dantų technikų asociacija, prašydami juos perduoti Teisingumo Teismui. Šiomis aplinkybėmis tai, kad nėra pavojaus visuomenės sveikatai, nėra galutinis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo tvirtinimas, pateiktas jam pačiam įvertinus tikrąją padėtį. Todėl Teisingumo Teismui tai gali būti naudinga nagrinėjant šį klausimą savo būsimame sprendime.
28. Šiuo klausimu KDT iš esmės teigia, kad jų pasirengimo lygis yra toks, kad jie gali visiškai savarankiškai ir nekeldami pavojaus užsiimti savo profesija, nes KDT pacientams neatlieka invazinių burnos procedūrų, o tik ruošia, taiso ir pritaiko pacientams odontologinius įtaisus. Dėl netinkamai pritaikyto arba defektų turinčio protezo pacientas patirtų tik nepatogumą ir pats galėtų jį paprasčiausiai išsiimti arba jį galėtų pakeisti KDT. KDT nenustato diagnozės, neskiria medicininio gydymo ir, esant įtarimų dėl patologijos, privalo nusiųsti pacientus pas odontologus. Be to, nėra mokslinių įrodymų, kad odontologiniai įtaisai ar protezai gali padaryti didelę žalą paciento burnai. Pagaliau, leidus KDT tiesiogiai dirbti su pacientais, skurdžiausiai gyvenantys asmenys galėtų pasinaudoti pigiomis dantų priežiūros paslaugomis.
29. Maltos vyriausybė nepritaria šiems argumentams ir teigia, kad KDT veikla ir jų patirtis apima tik techninius tam tikrų dantų ir burnos ertmės anomalijų ir ligų gydymo aspektus. KDT nėra kvalifikuoti diagnozuoti tokias ligas ir numatyti jų gydymą, taip pat jie nekompetentingi kontroliuoti burnos priežiūros procedūrų, kurias gali atlikti tik visapusiškai kvalifikuotas odontologas, juo labiau kad KDT profesinis rengimas labai skiriasi(35). Odontologinio įtaiso ar protezo įdėjimas nėra nepavojingas, nes netinkamai įdėtas odontologinis įtaisas ar protezas gali sukelti esminių patologijų, kurių KDT gali nepastebėti, ir padaryti laikiną ar nuolatinę žalą audiniams. Pavyzdžiui, dėl netinkamai išrautos danties šaknies po odontologiniu įtaisu ar protezu gali prasidėti infekcija. Be to, pacientams, kuriems taikomas chemoterapinis gydymas arba gydymas naudojant bisfosfonatus, gali kilti komplikacijų. Dėl netinkamai nustatytos dantų protezo padėties ir netinkamos burnos priežiūros padidėja rizika susirgti burnos vėžiu. Netinkamai suprojektuotas įtaisas, jeigu jo padėties nustatymo, kaip ir terpės, į kurią jis įdedamas, nekontroliuoja odontologas, – palyginti su KDT turintis platesnį ir visapusiškesnį išsilavinimą, kuris jam suteikia galimybę ne tik techniniu požiūriu, kaip KDT, bet ir bendrai įvertinti padėtį, – gali sukelti arba suaktyvinti periodontines ligas ir padaryti nepataisomą žalą. Negalima tikėtis, jog pats pacientas nustatys, kad jo sveikatos problemos susijusios su protezu arba odontologiniu įtaisu, ir gali būti, kad KDT nusiųs pacientą pas odontologą, kai liga jau bus pažengusi. Be to, Maltos vyriausybė nurodo kelis dokumentais pagrįstus mokslinius tyrimus, kuriais patvirtinta, kad nesveikoje organizmo terpėje netinkamai įdėtas arba pritaikytas odontologinis įtaisas kartais gali sukelti rimtų padarinių. Ji atmeta argumentą, kad leidus laisvai užsiimti KDT profesija neprižiūrint odontologui būtų suteikta galimybė labiausiai nepasiturintiems asmenims pasinaudoti dantų priežiūros paslaugomis, tvirtindama, kad Maltoje nepakankamas pajamas gaunantys asmenys gali nemokamai naudotis odontologo paslaugomis. Galiausiai, Maltos vyriausybė tvirtina, kad pagal atsargumo principą reikalaujama, kad visuomenės sveikatos apsaugai būtų teikiama pirmenybė prieš ekonominius sumetimus ir kad įgyvendinant šį principą valstybės narės turi plačią diskreciją.
30. Atsižvelgiant į, vieną vertus, tai, kad abejonės, išreikštos Maltos vyriausybė, bent jau iš dalies grindžiamos moksliniais tyrimais, kuriais bandoma įrodyti, kad jos argumentai nėra tik teiginiai, ir, antra vertus, į veiksmų laisvę, kurią pats Teisingumo Teismas įtvirtino savo jurisprudencijoje, kuri pirmiausia primenama šios išvados 26 punkte, reikalavimas, kad kitoje valstybėje narėje kvalifikaciją įgiję KDT priimančiojoje valstybėje narėje, kuri nepripažįsta tokios profesijos, užsiimtų savo veikla prižiūrimi odontologo, yra tinkamas siekiant visuomenės sveikatos apsaugos tikslo ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti(36).
31. Todėl SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas, kuriame dantų technikams nustatytas reikalavimas užsiimti savo profesija prižiūrimiems odontologo ir kurio teisėtas tikslas yra visuomenės sveikatos apsauga, yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti, nors dėl šio teisės akto galimybė pasinaudoti įsisteigimo laisve gali tapti mažiau patraukli šiai specialistų kategorijai.
Išvados, darytinos iš pirminės teisės vertinimo ir taikytinos Direktyvos 2005/36 vertinimui
32. Kaip pirmiau nurodyta(37), jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, quod non, kad ginčui pagrindinėje byloje taikytina Direktyva 2005/36, vertinimas, ar pagrindinės bylos atvejis suderinamas su Direktyvos 2005/36 4 straipsniu arba Direktyvos 2005/36, kuri iš dalies pakeista Direktyva 2013/55, 4f straipsnio 2 dalimi, turi būti atliktas remiantis tuo pačiu vertinimu, kurį atlikau atsižvelgdamas į SESV 49 straipsnį.
33. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui siūlau subsidiariai nuspręsti, kad Direktyvos 2005/36 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas reikalavimas dantų technologams užsiimti savo profesija prižiūrimiems odontologo, nes toks reikalavimas yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas.
34. Galiausiai Teisingumo Teismui siūlau taip pat papildomai nuspręsti, kad Direktyvos 2005/36, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/55, 4f straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagrindinėje byloje ja nedraudžiama nesuteikti teisės KDT iš dalies užsiimti odontologo profesija.
Išvada
35. Atsižvelgdamas į visus pirmiau išdėstytus argumentus, Teisingumo Teismui siūlau į Prim’Awla tal-Qorti Ċivili (Civilinių bylų teismo pirmoji kolegija, Malta) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:
Pirmiausia:
– SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas, kuriame dantų technikams nustatytas reikalavimas užsiimti savo profesija prižiūrimiems odontologo ir kurio teisėtas tikslas yra visuomenės sveikatos apsauga, yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti, nors dėl šio teisės akto galimybė pasinaudoti įsisteigimo laisve gali tapti mažiau patraukli šiai specialistų kategorijai.
Subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju taikytina 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo:
– Direktyvos 2005/36 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas reikalavimas dantų technologams užsiimti savo profesija prižiūrimiems odontologo, nes toks reikalavimas yra objektyviai pagrįstas ir proporcingas.
Taip pat subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju taikytina Direktyva 2005/36, iš dalies pakeista 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, iš dalies keičiančia Direktyvą 2005/36 ir Reglamentą Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą:
– Direktyvos 2005/36, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/55, 4f straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagrindinėje byloje ja nedraudžiama nesuteikti teisės klinikiniams dantų technologams iš dalies užsiimti odontologo profesija.