Language of document :

2019 m. sausio 29 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-399/11 RENV, Banco Santander ir Santusa / Komisija

(Byla C-65/19 P)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. A. Sampol Pucurull

Kitos proceso šalys: Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L., Europos Komisija

Į bylą įstojusios šalys ieškovės reikalavimams palaikyti pirmojoje instancijoje: Vokietijos Federacinė Respublika ir Airija

Apeliantės reikalavimai

Pripažinti šį kasacinį skundą priimtinu ir panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-399/11 RENV, Banco Santander, S.A. ir Santusa Holding, S.L. / Europos Komisija1 .

Panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendime 2011/282/ES dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07)2 ginčijama priemonė pripažinta valstybės pagalba.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Kasacinis skundas pagrįstas vieninteliu pagrindu, dėl kurio turi būti panaikintas skundžiamas sprendimas. Ispanija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė Sąjungos teisės klaidą, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį, klaidingai aiškindamas SESV 107 straipsnio 1 dalį ir ypač šiame straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos atrankinio pobūdžio sąvoką. Vienintelį kasacinio skundo pagrindą galima suskirstyti į keturias dalis:

pirma, Ispanija mano, kad Bendrasis Teismas suklydo nustatydamas mokestinės priemonės referencinį pagrindą, kuris nesutampa su ginčijamu sprendimu;

antra, Ispanija mano, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida nemanant, kad finansinio prestižo mokestinis vertinimas yra bendra priemonė arba atskiras ar savarankiškas referencinis pagrindas;

trečia, Ispanija taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida teisingai neapibrėžus referencinio pagrindo dalyko ir neteisingai atlikus palyginimo analizę, kurios reikalaujama Sprendime World Duty Free3 (bylos C-20/15 P ir C-21/15 P), priimtame kasacine tvarka;

ketvirta, klaida nustatant referencinio pagrindo elementus lėmė teisės klaidą priskiriant įrodinėjimo pareigą.

____________

1 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Banco Santander ir Santusa / Komisija (T-399/11 RENV, EU:T:2018:787).

2 OL L 135, 2011, p. 1.

3 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Komisija / World Duty Free Group ir kt. (C-20/15 P ir C-21/15 P, EU:C:2016:981).