TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. kovo 3 d.
Byla F‑63/07
Maria Patsarika
prieš
Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)
„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Paskyrimas į kitas pareigas – Teisė į gynybą – Atleidimas pasibaigus bandomajam laikotarpiui – Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Patsarika prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 20 d. CEDEFOP direktorės sprendimą pasibaigus bandomajam laikotarpiui nutraukti jos terminuotą darbo sutartį, sudarytą 2005 m. rugsėjo 27 d. dvejiems metams ir įsigaliojusią tų pačių metų spalio 1 d.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia tris ketvirtąsias savo bylinėjimosi išlaidų. CEDEFOP padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir ketvirtadalį ieškovės bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)
2. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Dalykas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnis)
3. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Teisė pratęsti bandomąjį laikotarpį
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnis)
4. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Sprendimas atleisti iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui – Vertinimo kriterijai
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnis)
5. Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Rezultatų įvertinimas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnis)
6. Pareigūnai – Sutartininkai – Sprendimas, turintis poveikį sutartininko administracinei padėčiai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio pirma pastraipa)
1. Ne pareigūno gimtąja kalba ar skundo kalba surašytas pranešimas apie sprendimą atmesti šį skundą yra teisėtas su sąlyga, kad adresatas gali tinkamai susipažinti su jo turiniu. Atvirkščiai, jeigu šio sprendimo adresatas mano, jog negali suprasti šio pranešimo, jis turi kuo greičiau pateikti institucijai prašymą išversti jį į skundo kalbą arba į jo gimtąją kalbą. Kai toks prašymas pateikiamas nedelsiant, ieškinio pareiškimo termino eiga prasideda nuo datos, kai suinteresuotajam pareigūnui pateikiamas šis vertimas, nebent institucija įrodytų, ir dėl to nekiltų abejonių, kad šis pareigūnas galėjo tinkamai susipažinti tiek su sprendimo atmesti jo skundą rezoliucinę dalimi, tiek su jo motyvais ta kalba, kuria buvo surašytas pirmasis pranešimas.
(žr. 31 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 43–45 punktai; 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Bonaiti Brighina prieš Komisiją, T‑118/99, Rink. VT p. I‑A‑25 ir II‑97, 16–19 punktai.
2. Nors bandomasis laikotarpis negali būti prilyginamas mokymosi laikotarpiui, būtina, kad pareigūnas ar tarnautojas, kuriam taikomas bandomasis laikotarpis, šiuo laikotarpiu turėtų galimybę įrodyti savo gebėjimus. Ši sąlyga atitinka gero administravimo ir vienodo požiūrio reikalavimus, taip pat rūpinimosi darbuotojais pareigą, atspindinčią abipusių teisių ir pareigų, kurios Pareigūnų tarnybos nuostatuose buvo nustatytos reguliuojant viešosios valdžios institucijos ir viešosios tarnybos tarnautojų santykius, pusiausvyrą. Praktiškai ji reiškia, kad atitinkamas asmuo turi turėti ne tik tinkamas materialines sąlygas, bet ir atsižvelgiant į atliekamų pareigų pobūdį gauti tinkamus nurodymus ir patarimus, kad galėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių, susijusių su einamomis pareigomis.
(žr. 39 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1956 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Mirossevich prieš Vyriausiąją valdybą, 10/55, Rink. p. 365, 387 ir paskesni punktai; 1985 m. gegužės 15 d. Sprendimo Patrinos prieš ESRK, 3/84, Rink. p. 1421, 20 ir 21 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. balandžio 1 d. Sprendimo Kupka-Floridi prieš ESRK, T‑26/91, Rink. p. II‑1615, 44 punktas; 1994 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Correia prieš Komisiją, T‑568/93, Rink. VT p. I‑A‑271 ir II‑857, 34 punktas; 1997 m. kovo 5 d. Sprendimo Rozand-Lambiotte prieš Komisiją, T‑96/95, Rink. VT p. I‑A‑35 ir II‑97, 95 punktas; 2002 m. birželio 27 d. Sprendimo Tralli prieš ECB, T‑373/00, T‑27/01, T‑56/01 ir T‑69/01, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑453, 69 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo Krcova prieš Teisingumo Teismą, F‑112/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 48 punktas.
3. Vien iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 84 straipsnio 3 ir 4 dalių teksto paaiškėja, kad šiomis sąlygomis sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos teisė pratęsti bandomojo laikotarpio trukmę ir paskirti atitinkamą tarnautoją į kitą tarnybą nesiejama su sąlyga, kad šis tarnautojas akivaizdžiai nesugeba vykdyti savo užduočių. Toks reikalavimas nustatytas tik tiems atvejams, kai ši tarnyba nusprendžia atleisti tarnautoją nepasibaigus bandomajam laikotarpiui. Be to, nors šių sąlygų 84 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad tuo atveju, jeigu sutinkama pratęsti bandomąjį laikotarpį, administracija turi teisę paskirti tarnautoją į kitą tarnybą, svarbu, kad atitinkamas asmuo įrodytų savo gebėjimus ir bandomojo laikotarpio eiga nebūtų sutrikdyta, o tai reiškia, kad pareigos turi būti lygiavertės.
(žr. 44 ir 45 punktus)
4. Sprendimas neskirti į nuolatinę tarnybą savo pobūdžiu skiriasi nuo į nuolatinę tarnybą paskirto pareigūno „atleidimo iš darbo“. Pastaruoju atveju būtina kruopščiai išnagrinėti nustatytų darbo santykių nutraukimą pagrindžiančius motyvus, o priimant sprendimus dėl tarnautojų, kuriems taikomas bandomasis laikotarpis, reikia bendrai išnagrinėti visus teigiamus per bandomąjį laikotarpį pastebėtus veiksnius, pagrindžiančius, kad atitinkamo asmens paskyrimas į nuolatinę tarnybą atitiktų tarnybos interesus, arba įvertinti tokių veiksnių trūkumą. Ši taisyklė taikoma ir sutartininkų bandomajam laikotarpiui.
(žr. 62 ir 89 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Tréfois prieš Teisingumo Teismą, 290/82, Rink. p. 3751, 24 ir 25 punktai; minėto Sprendimo Patrinos prieš ESRK 13 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Rozand-Lambiotte prieš Komisiją 113 punktas.
5. Vertindama tarnautojo, kuriam taikomas bandomasis laikotarpis, gebėjimus ir darbo rezultatus tarnybos interesų atžvilgiu administracija turi didelę diskreciją. Taigi Tarnautojų teismas negali administracijos vertinimo dėl bandomojo laikotarpio rezultatų ir kandidato tinkamumo būti paskirtam į nuolatinę Bendrijos viešąją tarnybą pakeisti savuoju, todėl jo kontrolė turi apsiriboti klausimais, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos ir piktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 63 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1982 m. kovo 25 d. Sprendimo Munk prieš Komisiją, 98/81, Rink. p. 1155, 16 punktas; minėto Sprendimo Tréfois prieš Teisingumo Teismą 29 punktas; 1984 m. balandžio 5 d. Sprendimo Alvarez prieš Parlamentą, 347/82, Rink. p. 1847, 16 punktas; minėto Sprendimo Patrinos prieš ESRK 25 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Kupka-Floridi prieš ESRK 52 punktas; minėto Sprendimo Rozand-Lambiotte prieš Komisiją 112 punktas; minėto Sprendimo Tralli prieš ECB 76 punktas.
6. Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsniu, kuris pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio pirmą pastraipą taikomas sutartininkams ir pagal kurį pareigūno asmens bylą sudaro visi dokumentai, susiję su jo administraciniu statusu, ir visos ataskaitos apie jo gebėjimus, darbo našumą ir elgesį bei pareigūno pastabos dėl tų dokumentų, siekiama užtikrinti pareigūno teisę į gynybą ir išvengti situacijų, kai Paskyrimų tarnybos sprendimai, turintys poveikį jo administraciniam statusui ir karjerai, būtų grindžiami pareigūno asmens byloje nenurodytais jo elgesį pagrindžiančiais faktais. Todėl tokiais faktais grindžiamas sprendimas pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintas garantijas ir turi būti panaikintas, nes priimtas po neteisėtos procedūros.
(žr. 84 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1971 m. vasario 3 d. Sprendimo Rittweger prieš Komisiją, 21/70, Rink. p. 7, 29–41 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Perakis prieš Parlamentą, T‑78/92, Rink. p. II‑1299, 27 punktas; 1994 m. vasario 9 d. Sprendimo Lacruz Bassols prieš Teisingumo Teismą, T‑109/92, Rink. VT p. I‑A‑31 ir II‑105, 68 punktas; 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑239, 70 punktas.