Language of document : ECLI:EU:T:2020:606

BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. gruodžio 16 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Canoleum“ paraiška – Ankstesnis žodinis tarptautinis prekių ženklas MARMOLEUM – Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas – Pavėluotas pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pateikimas – Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos nepriimtinumas – Prašymas dėl restitutio in integrum – Ieškovui atstovaujančio advokato staigi liga – Pareiga imtis visų reikalingų priemonių – Advokato iškilmingai patvirtinto pareiškimo įrodomoji galia“

Byloje T‑3/20

Forbo Financial Services AG, įsteigta Bare (Šveicarija), atstovaujama advokato S. Fröhlich,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą M. Fischer,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis

Windmöller GmbH, įsteigta Augustdorfe (Vokietija),

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2019 m. spalio 9 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 773/2019‑2), susijusio su protesto procedūra tarp Forbo Financial Services ir Windmöller,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins (pranešėjas), teisėjai Z. Csehi ir G. De Baere,

kancleris E. Coulon,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. sausio 3 d.,

susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. kovo 10 d.,

atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2017 m. gegužės 17 d., Windmöller Flooring Products WFP GmbH, procedūros Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinėje taryboje kitos šalies Windmöller GmbH pirmtakė, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (šis reglamentas buvo pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1), pateikė EUIPO paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2        Prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti, yra žodinis žymuo „Canoleum“.

3        Prekės, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 19 ir 27 klasėms.

4        Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2017 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje Nr. 2017/122.

5        2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė Forbo Financial Services AG pagal Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnį (dabar – Reglamento 2017/1001 46 straipsnis) pareiškė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

6        Protestas buvo grindžiamas žodinio prekių ženklo MARMOLEUM tarptautine registracija 19 ir 27 klasių prekėms (registracijos data 1997 m. rugsėjo 11 d., registracijos numeris 683531), galiojančia Europos Sąjungoje ir kai kuriose valstybėse narėse.

7        Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.

8        2019 m. vasario 12 d. sprendimu, apie kurį pranešta tą pačią dieną, Protestų skyrius atmetė protestą, iš esmės remdamasis tuo, kad nėra galimybės suklaidinti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, atitinkamą visuomenę, kiek tai susiję su prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas.

9        2019 m. balandžio 9 d. ieškovė, remdamasi Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

10      Vis dėlto pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, ieškovė pateikė tik 2019 m. birželio 26 d., t. y. pasibaigus Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatytam terminui, kuris baigėsi 2019 m. birželio 12 d. vidurnaktį. Prie šio pareiškimo ji pridėjo prašymą dėl restitutio in integrum pagal to reglamento 104 straipsnį, jame iš esmės nurodė, kad vykstant procedūrai EUIPO jai atstovavęs advokatas (toliau – iš pradžių atstovavęs advokatas) negalėjo pateikti minėto pareiškimo per nustatytą terminą dėl sunkios ligos, kurios nebuvo galima numatyti. Siekdama pagrįsti šį teiginį ji pateikė du iškilmingai patvirtintus pareiškimus: advokato ir jo sutuoktinės.

11      2019 m. spalio 9 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO antroji apeliacinė taryba pripažino prašymą dėl restitutio in integrum priimtinu, tačiau atmetė kaip nepagrįstą. Ji iš esmės nusprendė, kad iš pradžių atstovavęs advokatas „nepateikė pakankamai įrodymų, kad ėmėsi visų reikalingų priemonių, atsižvelgiant į aplinkybes“ (ginčijamo sprendimo 16 punktas).

12      Konkrečiai kalbant, pirma, pripažinusi, kad ypatingais atvejais staigi liga gali būti nenumatyta priežastis, pateisinanti restitutio in integrum (ginčijamo sprendimo 18 punktas), Apeliacinė taryba nusprendė, kad iš pradžių atstovavęs advokatas nepateikė pakankamai ligos, kuria rėmėsi, įrodymų, todėl jo ir jo sutuoktinės iškilmingai patvirtintų pareiškimų įrodomoji galia yra ribota (ginčijamo sprendimo 19 punktas). Konkrečiai ji priekaištavo, kad jis nepateikė medicininės pažymos (ginčijamo sprendimo 19 ir 20 punktai). Šiuo klausimu ji nurodė, kad staigi liga galėtų būti nenumatyta priežastis tik tuo atveju, jei būtų tokia sunki, kad suinteresuotasis asmuo negalėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų laikomasi termino, pavyzdžiui, informuoti atitinkamos advokatų kontoros kolegą. Tokiu atveju „[reikėtų] preziumuoti, kad medicininis gydymas iš principo yra būtinas“ (ginčijamo sprendimo 20 punktas).

13      Antra, Apeliacinė taryba nurodė, kad iš pradžių atstovavęs advokatas nepateikė pakankamai įrodymų, jog „jis net neturėjo galimybės paprašyti sutuoktinės telefonu susisiekti su [atitinkamos advokatų kontoros kolega] ir nurodyti jam pasirašyti ir išsiųsti pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai“ (ginčijamo sprendimo 21 punktas).

14      Trečia, Apeliacinė taryba pažymėjo, jog nėra pakankamai įrodymų, kad 2019 m. birželio 12 d. atitinkamos advokatų kontoros patalpose nebuvo jokio kito iš pradžių atstovavusio advokato kolegos, kuris vietoj jo būtų galėjęs pasirašyti ir išsiųsti pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai (ginčijamo sprendimo 22 punktas).

15      Ketvirta, Apeliacinė taryba nusprendė, kad nebuvo pakankamai įrodyta, jog 2019 m. birželio 12 d. pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, jau buvo baigtas, o ieškovė buvo jį patvirtinus ir kad nurodyta liga iš tikrųjų buvo termino praleidimo priežastis (ginčijamo sprendimo 23–25 punktai).

16      Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją kaip nepriimtiną, remdamasi 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Reglamentas 2017/1001 ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1), 23 straipsnio 1 dalies d punktu.

 Šalių reikalavimai

17      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

18      EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

19      Ieškovė nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento 2017/1001 104 straipsnio, siejamo su šio reglamento 97 straipsnio 1 dalies f punktu, pažeidimu.

20      Iš esmės ieškovė teigia, kad iš pradžių atstovavęs advokatas negalėjo per nustatytą terminą pateikti pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, dėl sunkios ligos, lydimos ūmaus apsinuodijimo maistu simptomų, kuria jis susirgo nenumatytai, nors atsižvelgiant į aplinkybes ėmėsi visų reikalingų priemonių. Ji tvirtina, kad jos šioje byloje pateiktų įrodymų pakanka tam, kad būtų taikoma restitutio in integrum, ir teigia, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba taikė pernelyg griežtus reikšmingų faktinių aplinkybių įrodymo kriterijus. Konkrečiai kalbant, ji teigia, kad Apeliacinė taryba nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes ir atmetė iš karto abu jos pateiktus iškilmingai patvirtintus pareiškimus.

21      Pirma, ieškovė pateikia įvairių argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, iš pradžių atstovavęs advokatas ėmėsi visų reikalingų priemonių.

22      Šiuo klausimu ieškovė visų pirma teigia, kad iš pradžių atstovavęs advokatas specializuojasi prekių ženklų teisės srityje ir turi daugiau kaip 20 metų profesinės patirties. Ji taip pat nurodo, kad advokatų kontora, kurioje jis dirba, turi pakankamai patikimą terminų kontrolės ir stebėsenos sistemą. Ji išsamiai aprašo įvairias procedūras ir priemones, kurios taikomos šioje srityje.

23      Be to, ieškovė, remdamasi iš pradžių atstovavusio advokato ir jo sutuoktinės iškilmingai patvirtintais pareiškimais, aprašo aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pateikimo terminas. Ji teigia, kad šis terminas, kuris baigėsi 2019 m. birželio 12 d. vidurnaktį, buvo tinkamai įrašytas į elektroninius ir ranka parengtus kalendorius, kuriuos atitinkama advokatų kontora naudoja terminams valdyti, ir kad net iki šios datos šis pareiškimas buvo baigtas ir išsiųstas jai Šveicarijoje atstovaujantiems advokatams, o ji pati buvo jį patvirtinusi. Ji nurodo, kad vieninteliai atitinkamos advokatų kontoros prekių ženklų teisės skyriaus nariai, kurie nurodytą dieną buvo kontoroje, tai – iš pradžių atstovavęs advokatas ir darbuotoja, atsakinga už prekių ženklų bylas, o kiti šiam skyriui priklausantys advokatai atostogavo arba turėjo profesinius susitikimus už kontoros ribų. Ryte iš pradžių atstovavęs advokatas paprašė šios darbuotojos parengti pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pridedant priedus ir jų sąrašą, ir paduoti pasirašyti. Paskui jis dalyvavo keliose telefoninėse konferencijose ir gan vėlai pietavo šalia minėtos kontoros esančiame restorane. Minėta darbuotoja apie 17 val., kai po darbo dienos ketino išeiti iš kontoros, pasiteiravo iš pradžių atstovavusio advokato apie pareiškimą, o šis jai pranešė, kad jį pasirašys ir pats persiųs EUIPO. Maždaug 18.30 val. iš pradžių atstovavęs advokatas staiga susirgo, todėl negalėjo pasirašyti šio pareiškimo ir jo perduoti EUIPO, o dėl jam atsiradusių sunkių simptomų negalėjo pagalvoti patikėti šias užduotis trečiajam asmeniui. Kitą dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d., jis suvokė, kad nepateikė EUIPO pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai.

24      Antra, dėl įrodymų, kuriais siekiama pagrįsti šio sprendimo 23 punkte nurodytas aplinkybes, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai, kad ši atmetė iš karto abu jos pateiktus iškilmingai patvirtintus pareiškimus, t. y. neatlikusi pakankamo bendro jų turinio vertinimo, nepateikusi jokių pastabų dėl turinio išsamumo, pagrįstumo ir apskritai patikimumo ir nepakankamai atsižvelgusi į šios bylos aplinkybes. Be to, ieškovė tvirtina, kad nebuvo jokių kitų įrodymų, galinčių pagrįsti iškilmingai patvirtintus pareiškimus, kurių šiuo atveju būtų buvę galima pagrįstai reikalauti. Konkrečiai ji teigia, kad medicininė pažyma negalėjo būti pateikta, nes iš pradžių atstovavęs advokatas dėl jam atsiradusių simptomų negalėjo kreiptis į gydytoją, kai staigiai susirgo. Jos nuomone, tokia pažyma taip pat negalėjo būti išduota kitą dieną, nes nė vienas gydytojas nebūtų galėjęs patvirtinti ligos, kuri pasireiškė prieš dieną. Ji priduria, kad, minėto advokato nuomone, nebuvo jokio tikslo konsultuotis su gydytoju kitą dieną, nes ligos simptomai jau buvo lengvesni.

25      Kiek tai susiję su iš pradžių atstovavusio advokato sutuoktinės iškilmingai patvirtintu pareiškimu, ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos teiginį, nurodytą ginčijamo sprendimo 19 punkte, kad jo įrodomoji galia ribota, nes sutuoktinė nėra „neutralus trečiasis asmuo“. Ji teigia, kad negali būti laikoma, jog sutuoktinė yra automatiškai asmeniškai suinteresuota klausimais, susijusiais su jos vyro profesine veikla, ir pažymi, kad toks pareiškimas yra iškilmingai patvirtintas pareiškimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 97 straipsnio 1 dalies f punktą.

26      Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad liga gali būti laikoma ypatinga aplinkybe, galinčia pateisinti restitutio in integrum, tik jeigu jai taikomas medicininis gydymas. Jos nuomone, medicininio gydymo poreikis nėra vien objektyvi aplinkybė, kurią galima lengvai įrodyti. Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, didelio atsparumo skausmui ar medikų baimės, kai kurie žmonės, net ir pasireiškus sunkiems ligos simptomams, nesikreipia į gydytoją.

27      Atsakydama į Apeliacinės tarybos išvadą, kuria remiantis iš pradžių atstovavęs advokatas nepateikė pakankamai įrodymų, kad jis net neturėjo galimybės paprašyti sutuoktinės telefonu susisiekti su vienu iš jo kolegų atitinkamoje advokatų kontoroje, kad šis vietoj jo pasirašytų ir išsiųstų pareiškimą kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, ieškovė nurodo, kad tokie įrodymai galėjo būti pateikti tik šioje byloje esančiais iškilmingai patvirtintais pareiškimais.

28      Be to, ieškovė tvirtina, kad klausimas, ar tuo metu, kai iš pradžių atstovavusiam advokatui pasireiškė liga, atitinkamos advokatų kontoros kolegos galėjo pasirašyti ir vietoj jo išsiųsti pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, yra „visiškai hipotetinis“ ir nesvarbus. Ji teigia, kad dėl savo fizinės būklės advokatas negalėjo nieko informuoti.

29      Galiausiai ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos teiginį, jog esą nėra pakankamai įrodymų, kad iš pradžių atstovavusio advokato liga buvo termino praleidimo priežastis. Ji nurodo, kad, priešingai, nei teigia Apeliacinė taryba, pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, jau buvo užbaigtas ir turėjo būti tik pasirašytas. Ji mano, kad nėra pagrindo abejoti advokato iškilmingai patvirtinto pareiškimo turiniu, ir teigia, kad ji negali būti įpareigota, kaip ginčijamo sprendimo 25 punkte padarė Apeliacinė taryba, pateikti šio advokato susirašinėjimą elektroniniu paštu su Šveicarijoje jai atstovaujančiais advokatais, nes tai yra konfidenciali advokatų korespondencija. Bet kuriuo atveju, kai iš pradžių atstovavęs advokatas susirgo, 18.30 val. buvo likusios beveik šešios valandos iki termino pabaigos, per kurias minėtas pareiškimas galėjo būti parengtas ir išsiųstas. Papildomai ieškovė prie ieškinio prideda atitinkamos advokatų kontoros ir Šveicarijoje jai atstovaujančių advokatų susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kurio matyti, kad Šveicarijoje jai atstovaujantys advokatai jau 2019 m. birželio 3 d. patvirtino pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai.

30      Trečia, ieškovė teigia, kad buvo įvykdytos kitos restitutio in integrum sąlygos. Visų pirma ji teigia, kad pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pateikimo terminui gali būti taikoma restitutio in integrum. Ji pažymi, kad, nepatenkinus prašymo dėl restitutio in integrum, šio pareiškimo pateikimo termino nesilaikymas tiesiogiai lėmė jos teisės paduoti apeliaciją, kuri buvo atmesta kaip nepriimtina pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnio 1 dalies d punktą, praradimą. Antra, ji nurodo, kad pagal Reglamento 2017/1001 104 straipsnio 2 dalį prašymas dėl restitutio in integrum buvo pateiktas raštu per du mėnesius nuo termino praleidimo priežasties pašalinimo, t. y. 2019 m. birželio 13 d., sužinojus, kad nebuvo perduotas minėtas pareiškimas. Neatliktas veiksmas, šiuo atveju pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pateikimas, būtų buvęs atliktas per tą patį terminą. Trečia, ji nurodo, kad prašymas dėl restitutio in integrum buvo motyvuotas ir kad mokestis už restitutio in integrum buvo sumokėtas 2019 m. birželio 25 d. suteikus tiesioginio diabeto leidimą, kurį per kurjerį EUIPO gavo 2019 m. birželio 26 d. Ketvirta, ieškovė teigia, kad Reglamento 2017/1001 104 straipsnio 5 dalyje numatyti netaikymo atvejai šioje byloje netaikytini.

31      EUIPO ginčija ieškovės argumentus. Ji teigia, kad Apeliacinė taryba, nepadarė teisės klaidos, kai atmetė prašymą dėl restitutio in integrum ir pripažino apeliaciją nepriimtina.

32      EUIPO teigia, kad staigi liga tik išimtiniais atvejais gali būti laikoma nenumatyta priežastimi, galinčia pateisinti restitutio in integrum; įmonės turėtų organizuoti veiklą taip, kad būtų numatytas pavadavimas ligos atveju. Ji tvirtina, kad tokiu atveju aplinkybės, dėl kurių buvo nesilaikyta termino, turi būti itin atidžiai nurodytos ir neginčijamai įrodytos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė tik du iškilmingai patvirtintus pareiškimus, iš kurių vieną pateikė suinteresuotasis asmuo, o kitą – jo sutuoktinė.

33      EUIPO nesutinka, kad Apeliacinė taryba bendrai atmetė iškilmingai patvirtintą iš pradžių atstovavusio advokato pareiškimą ar kad ši iš esmės ginčijo jo patikimumą. Ji tik pažymėjo, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, atsižvelgiant į autoriaus akivaizdų suinteresuotumą, tam, kad prašymas dėl restitutio in integrum būtų patenkintas, jo pareiškimo įrodomoji galia gali būti tik ribota, todėl turi būti patvirtinta papildomais įrodymais. Tas pats pasakytina apie šio advokato sutuoktinės, kuri akivaizdžiai nėra neutrali trečioji šalis, iškilmingai patvirtintą pareiškimą.

34      EUIPO mano, kad tokie papildomi įrodymai galėjo būti lengvai pateikti.

35      Ieškovė galėjo pateikti medicininę pažymą. Atsižvelgiant į simptomus, kuriuos jautė iš pradžių atstovavęs advokatas, būtų buvę akivaizdu nedelsiant vykti ieškoti skubios medicininės pagalbos, o ne, „dedant dideles pastangas, grįžti namo taksi“. EUIPO pripažįsta, kad šis advokatas galėjo ir nesikreipti medicininės pagalbos, tačiau mano, kad tada jis turėjo pateikti įrodymų, turinčių įrodomąją galią, panašią į medicininės pažymos, t. y. objektyviai patvirtinančių tariamos ligos sunkumą.

36      Priminusi tariamų simptomų sunkumą EUIPO atmetė kaip neatitinkantį tikrovės ieškovės teiginį, kad kitą dieną gydytojas nebūtų galėjęs konstatuoti ligos, kuria remiasi iš pradžių atstovavęs advokatas.

37      EUIPO taip pat teigia, kad iš pradžių atstovavusiam advokatui būtų buvę lengva pagrįsti savo teiginį, kad tą vakarą, kai baigėsi terminas, šioje advokatų kontoroje nebuvo nė vieno advokato, visų pirma nė vieno prekių ženklų teisės skyriuje dirbančio advokato – jis tai galėjo padaryti pateikdamas pažymą, kurioje šie advokatai patvirtintų, kad tuo metu jų ten iš tikrųjų nebuvo. EUIPO nesutinka su tuo, kad šis klausimas yra visiškai hipotetinis.

38      Be to, EUIPO teigimu, per procedūrą Apeliacinėje taryboje buvo lengva pagrįsti teiginį, kad pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, jau buvo parengtas ir ieškovė arba jai Šveicarijoje atstovaujantys jos advokatai buvo jį patvirtinę – tai galėjo būti padaryta pateikiant iš pradžių atstovavusio advokato ir ieškovės arba jai Šveicarijoje atstovaujančių advokatų susirašinėjimą, prireikus paslepiant konfidencialias ištraukas. Tai, kad Bendrajame Teisme pirmą kartą pateiktas susirašinėjimas rodo, jog šį pareiškimą ieškovė patvirtino jau 2019 m. birželio 3 d., nekeičia aplinkybės, kad Apeliacinė taryba negalėjo susipažinti su šiuo įrodymu.

39      EUIPO priduria, kad net darant prielaidą, jog pavėluoto pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pateikimo aplinkybės, t. y. ieškovės nurodytos aplinkybės, yra pakankamai pagrįstos, Apeliacinės tarybos nurodytas rūpestingumo trūkumas išlieka. Ji teigia, kad advokatų kontoroje taikant kontrolės ir terminų stebėsenos sistemą turi būti atsižvelgiama į tokius incidentus ir institucine tvarka užtikrinama, kad, taikant organizacines priemones, būtų laikomasi terminų. Šiuo atveju institucinė garantija nebuvo užtikrinta vėliausiai tada, kai iš pradžių atstovavęs advokatas buvo vienas savo biure termino pasibaigimo dieną.

40      Galiausiai EUIPO mano, jog pareigai imtis visų reikalingų priemonių prieštarauja tai, kad pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, pateikimas be akivaizdžios priežasties termino pabaigos dieną buvo atidėtas po 18.30 val., nors jis buvo parengtas ryte. Ji taip pat mano, kad visiškai nesuprantama, jog šis pareiškimas buvo pateiktas ne kitą dieną, o tik praėjus dviem savaitėms nuo termino pabaigos.

41      Pagal Reglamento 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį rašytinis pareiškimas, kuriame išdėstomi apeliacijos pagrindai, turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą, dėl kurio pateikta apeliacija, dienos. Pagal Deleguotojo reglamento 2018/625 23 straipsnio 1 dalies d punktą Apeliacinė taryba atmeta apeliaciją kaip nepriimtiną, jei tas pareiškimas per tą terminą nebuvo pateiktas.

42      Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, ir šalys sutaria, kad Protestų skyrius sprendimą priėmė 2019 m. vasario 12 d. ir kad po to, kai 2019 m. balandžio 9 d. buvo pateikta apeliacija, ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, tik 2019 m. birželio 26 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo šio sprendimo 41 punkte nurodyto keturių mėnesių termino (2019 m. birželio 12 d. vidurnaktis) pabaigos.

43      Reglamento 2017/1001 104 straipsnyje „Restitutio in integrum“, be kita ko, nustatyta:

„1.      Pareiškėjo ES prekių ženklui ar savininko arba kitos [procedūros Tarnyboje] šalies, kuri, nors ir, atsižvelgdama į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių, neįstengė laikytis Tarnybos nustatytų terminų ir kuri padavė dėl to prašymą, teisės atkuriamos, jeigu dėl minimo termino nesilaikymo atsirado tiesioginių šio reglamento nuostatų sąlygojamų padarinių, susijusių su kokių nors teisių į atlyginimą ar atlyginimo praradimu.

2.      Prašymas paduodamas raštu per du mėnesius nuo termino nesilaikymo priežasties pašalinimo dienos. Per šį laiką baigiamas neatliktas veiksmas. Prašymas priimamas tiktai vienus metus nuo tos dienos, kai sueina nesilaikytas terminas. Nepadavus prašymo pratęsti registracijos galiojimą arba nesumokėjus mokesčio už registracijos galiojimo pratęsimą, vienų metų laikotarpis, minimas 53 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje, sutrumpinamas šešiais mėnesiais.

3.      Prašyme nurodomi jo padavimo pagrindai ir jį pagrindžiantys faktai. Prašymas laikomas nepaduotu, kol nesumokamas mokestis už teisių atkūrimą.

4.      Sprendimą dėl pareiškimo priima skyrius, kompetentingas priimti sprendimą dėl neatliktų veiksmų.

5.      Šis straipsnis netaikomas 2 dalyje, 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 105 straipsnyje nurodytiems terminams.“

44      Iš bylos medžiagos matyti, ir šalys sutaria, kad iš šio sprendimo 43 punkte nurodytų restitutio in integrum suteikimo sąlygų vienintelė sąlyga, kurią Apeliacinė taryba šioje byloje laikė neįvykdyta, yra susijusi su tuo, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, šalis turi imtis visų reikalingų priemonių.

45      Pagal Reglamento 2017/1001 104 straipsnio 1 dalį pareiga imtis visų reikalingų priemonių taikoma visų pirma Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką pateikusiam asmeniui, savininkui arba kitai procedūros EUIPO šaliai. Vis dėlto, jeigu šiems asmenims atstovaujama, atstovui taip pat taikoma pareiga imtis visų reikalingų priemonių. Kadangi jis veikia Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką pateikusio asmens, jo savininko arba bet kurios kitos procedūros EUIPO šalies vardu ir naudai, jo veiksmai turi būti laikomi šių asmenų veiksmais (žr. 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Renfe-Operadora / EUIPO (AVE), T‑367/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:255, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46      Be to, reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją žodžių junginys „atsižvelg[iant]] į aplinkybes, vis[os] reikaling[os] priemon[ės]“ reikalauja taikyti terminų vidaus kontrolės ir stebėsenos sistemą, kuri paprastai užkerta kelią netyčiniam šių terminų nesilaikymui. Darytina išvada, kad restitutio in integrum gali būti taikoma tik esant išskirtinio pobūdžio įvykiams, kurių, atsižvelgiant į patirtį, nebuvo galima numatyti (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Constellation Brands / VRDT (COOK’S), T‑314/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:329, 19 punktas ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo AVE, T‑367/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:255, 26 punktas).

47      Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento 2017/1001 104 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos turi būti aiškinamos siaurai. Iš tiesų terminų laikymasis yra imperatyvus, o restitutio in integrum taikymas terminui pasibaigus gali pakenkti teisiniam saugumui (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo H. P. Gauff Ingenieure / VRDT – Gauff (Gauff JBG Ingenieure), T‑585/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:386, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48      Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba visiškai nekvestionavo atitinkamos advokatų kontoros taikomos terminų kontrolės ir stebėsenos sistemos tinkamumo ir patikimumo. Taigi EUIPO be reikalo atsakyme į ieškinį priekaištauja šiai advokatų kontorai dėl to, kad ji šioje sistemoje nenumatė „institucinių garantijų“, užtikrinančių terminų laikymąsi tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai netikėto incidento auka lieka viena biure termino pasibaigimo dieną (žr. šio sprendimo 39 punktą). Ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas tuo, kad tariamai nebuvo imtasi reikalingų priemonių.

49      Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba taip pat nenustatė, kad nebuvo imtasi reikalingų priemonių dėl to, kad iš pradžių atstovavęs advokatas termino pasibaigimo dieną neišsiuntė EUIPO pareiškimo, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, prieš 18.30 val., nors jis buvo paruoštas jau ryte, nei to, kad jis tą pareiškimą pateikė tik praėjus 2 savaitėms po termino pabaigos, o ne kitą dieną po incidento. Taigi EUIPO be reikalo savo atsakyme į ieškinį remiasi šiomis aplinkybėmis.

50      Iš tiesų Apeliacinė taryba ginčijamą sprendimą grindė teisinga prielaida, kuria remiantis išimtinais atvejai staigi liga gali būti nenumatytas įvykis, pateisinantis restitutio in integrum taikymą (žr. ginčijamo sprendimo 18 punktą). Vis dėlto ji iš esmės nusprendė, kad ieškovė nepakankamai įrodė ligos, kuria rėmėsi iš pradžių atstovavęs advokatas, egzistavimą ir sunkumą, arba bet kuriuo atveju – kad pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, jau buvo užbaigtas ir patvirtintas, kai ši liga pasireiškė. Konkrečiau kalbant, ji nusprendė, kad įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė, grįsdama prašymą dėl restitutio in integrum, t. y. minėto advokato ir jo sutuoktinės iškilmingai patvirtintų pareiškimų, nepakanka šioms faktinėms aplinkybėms nustatyti.

51      Šiuo klausimu reikia priminti, kad iškilmingai patvirtintas pareiškimas yra pagal Reglamento 2017/1001 97 straipsnio 1 dalies f punktą priimtinas įrodymas. Pagal suformuotą jurisprudenciją, vertinant dokumento įrodomąją galią, reikia patikrinti jame nurodytos informacijos įtikimumą ir tikrumą. Visų pirma reikia atsižvelgti į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą ir atsakyti į klausimą, ar tokio dokumento turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (žr. 2017 m. gegužės 8 d. Sprendimo Les Éclaires / EUIPO – L’éclaireur International (L’ECLAIREUR), T‑680/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:320, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52      Be to, iš jurisprudencijos, visų pirma 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauff JBG Ingenieure (T‑585/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:386, 28–31 punktai), kuriuo ginčijamo sprendimo 19 punkte remiasi Apeliacinė taryba, matyti, kad pareiškimas, pateiktas jo autoriaus interesais, turi tik ribotą įrodomąją galią ir turi būti patvirtintas papildomais įrodymais; vis dėlto tai neleidžia EUIPO instancijoms iš esmės manyti, kad toks pareiškimas savaime yra visiškai nepatikimas. Tokio pareiškimo, vertinamo atskirai arba kartu su kitais įrodymais, įrodomoji galia visų pirma priklauso nuo bylos aplinkybių.

53      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodo ieškovė, Apeliacinė taryba iš karto paneigė abiejų iškilmingai patvirtintų pareiškimų patikimumą ir atmetė juose pateiktus paaiškinimus, remdamasi tuo, kad, kiek tai susiję su iš pradžių atstovavusiu advokatu, jis buvo suinteresuotas prašymo dėl restitutio in integrum sėkme, ir, kiek tai susiję su šio advokato sutuoktine, atsižvelgiant į jos „asmeninį artumą“, ji nėra „neutralus trečiasis asmuo“.

54      Taip Apeliacinė taryba tinkamai neatsižvelgė į bylos aplinkybes.

55      Visų pirma, kiek tai susiję su iš pradžių atstovavusio advokato pareiškimu, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad jis yra teisės specialistas, kuris turi vykdyti savo pareigas, laikydamasis profesinio elgesio taisyklių ir etikos normų, o tai neleidžia jam sąmoningai klaidinti valdžios institucijų, visų pirma teisėjo. Be to, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl melagingo iškilmingai patvirtinto pareiškimo, jam būtų ne tik taikomos baudžiamosios sankcijos, bet ir būtų pakenkta jo profesinei reputacijai ir rimtai suabejota jo patikimumu.

56      Reikia atsižvelgti į tai, kad advokato iškilmingai patvirtintas pareiškimas pats savaime yra tvirtas jame nurodytų aplinkybių įrodymas, kai jis yra nedviprasmiškas, be prieštaravimų ir nuoseklus ir kai nėra įrodymų, galinčių užginčyti jo patikimumą.

57      Be to, Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad incidentas, kuriuo iš pradžių atstovavęs advokatas rėmėsi, grįsdamas termino praleidimą, patenka į jo intymią sritį ir kad jis geriausiai galėjo pateikti informaciją apie šį incidentą, visų pirma apie jam pasireiškusius simptomus ir sutrikimus. Ji skyrė dėmesį tik aplinkybei, kuri, tiesa, yra teisinga, bet nepaneigia prieš tai nustatytos, kad advokatas buvo asmeniškai suinteresuotas, kad būtų patenkintas prašymas dėl restitutio in integrum, nes jis praleido pareiškimo, kuriame išdėstomi apeliacijos pagrindai, pateikimo terminą.

58      Galiausiai, kalbant apie iš pradžių atstovavusio advokato sutuoktinės iškilmingai patvirtintą pareiškimą, nors neginčijama, kad, atsižvelgiant į jų santuokinį ryšį, jie yra „asmeniškai artimi“, Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į tai, kad, kaip teisingai teigia ieškovė, asmenys, kurie gali paliudyti tokį incidentą, koks įvyko šioje byloje, ir su tuo susijusias aplinkybes, dažniausiai yra tiesiogiai susiję su suinteresuotuoju asmeniu. Be to, šio advokato sutuoktinei, kaip ir jam pačiam, būtų taikomos baudžiamosios sankcijos, jeigu ji pateiktų melagingą iškilmingai patvirtintą pareiškimą.

59      Apeliacinė taryba taip pat neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju negalėjo būti pagrįstai reikalaujama pateikti papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti dviejų iškilmingai patvirtintų pareiškimų turinį, arba jie nebuvo prieinami. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip ieškinyje teisingai nurodė ieškovė, kad ši byla susijusi su ypatingu ir atsitiktiniu įvykiu, kuris patenka į intymią suinteresuotojo asmens sritį, ir ji skiriasi nuo situacijų, kurioms paprastai taikoma jurisprudencija, susijusi su iškilmingai patvirtintų pareiškimų įrodomąja galia, kai jie pateikiami visiškai objektyvioms ir neasmeninio pobūdžio aplinkybėms, pavyzdžiui, prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų (2020 m. kovo 12 d. Sprendimo Maternus / EUIPO – adp Gauselmann (Jokers WILD Casino), T‑321/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:101, 45 ir 46 punktai), arba kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį (2018 m. birželio 26 d. Sprendimo Jumbo Africa / EUIPO – ProSiebenSat.1 Licensing (JUMBO), T‑78/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:383, 55 ir 56 punktai), pagrįsti.

60      Taigi negalėjo būti reikalaujama, kad iš pradžių atstovavęs advokatas tą patį vakarą, kai pasireiškė liga, būtų kreipęsis į gydytoją ir dėl šios ligos būtų gavęs medicininę pažymą. Atsižvelgiant į šios ligos sukeltus simptomus, visiškai suprantama, kad, kaip iš pradžių atstovavęs advokatas nurodo iškilmingai patvirtintame pareiškime, jis norėjo nedelsdamas grįžti į namus, taigi jis grįžo su taksi. Be to, kadangi daugeliu atvejų asmenys, sergantys šia liga, atsigauna gana greitai ir nereikia jokio medicininio gydymo, nekeista, kad šis advokatas nemanė, kad būtina, kad vėliau jį apžiūrėtų gydytojas.

61      Taip pat reikia pripažinti, kad dėl nurodytų simptomų, ypač dėl pasireiškusio sumišimo, iš pradžių atstovavęs advokatas negalėjo pavesti vienam iš atitinkamos advokatų kontoros kolegų pasirašyti ir vietoj jo išsiųsti pareiškimą, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai. Taigi klausimas, ar, staiga pasireiškus minėto advokato ligai, kolegos buvo kontoros patalpose, yra nesvarbus.

62      Dėl tų pačių priežasčių nekeista, kad iš pradžių atstovavęs advokatas, grįžęs į namus, nepagalvojo paprašyti, kad sutuoktinė susisiektų su vienu iš jo kolegų atitinkamoje advokatų kontoroje, kad jam patikėtų šią užduotį. Kadangi šią aplinkybę galima įrodyti tik šioje byloje pateiktais iškilmingai patvirtintais pareiškimais, Apeliacinė taryba be reikalo priekaištauja ieškovei, kad ši jos nepagrindė papildomais įrodymais.

63      Galiausiai reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba taip pat negali pagrįstai priekaištauti ieškovei dėl to, kad per administracinę procedūrą ši nepateikė įrodymų, patvirtinančių iškilmingai patvirtintame pareiškime pateiktą iš pradžių atstovavusio advokato teiginį, kad nagrinėjamo termino pasibaigimo dieną pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, jau buvo baigtas ir patvirtintas. Atsižvelgiant į šio sprendimo 55 punkte išdėstytus argumentus, advokatas, kaip patyręs teisės specialistas iš tiesų negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Apeliacinė taryba taip suabejos jo paaiškinimų teisingumu. Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš šio advokato ir ieškovei Šveicarijoje atstovaujančių advokatų susirašinėjimo, kurį ieškovė pateikė vykstant šiam procesui, matyti, kad pareiškimas, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, iš tikrųjų buvo baigtas ir patvirtintas jau 2019 m. birželio 3 d.

64      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti vieninteliam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

65      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2019 m. spalio 9 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 773/2019-2).

2.      Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Collins

Csehi

De Baere

Paskelbta 2020 m. gruodžio 16 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.