Language of document : ECLI:EU:T:2021:4

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. sausio 13 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Pranešimas apie konkursą – Viešasis konkursas EUIPO/AD/01/17 – Sprendimas neįtraukti ieškovo pavardės į konkurso rezervo sąrašą – Atrankos komisijos sudėtis – Stabilumas – Atsakomybė“

Byloje T‑548/18

Lars Helbert, gyvenantis Alikantėje (Ispanija), atstovaujamas avocat H. Tettenborn,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Lukošiūtės ir K. Tóth, padedamų avocat B. Wägenbaur,

atsakovę,

dėl SESV 270 straipsniu grindžiamo prašymo, pirma, panaikinti konkurso EUIPO/AD/01/17 – administratoriai (AD 6) intelektinės nuosavybės srityje atrankos komisijos 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą neįtraukti ieškovo pavardės į rezervo sąrašą, sudarytą EUIPO siekiant įdarbinti administratorius, ir jos 2018 m. kovo 7 d. galutinį sprendimą atmesti ieškovo prašymą dėl patikrinimo po to, kai EUIPO priėmė 2018 m. birželio 8 d. sprendimą atmesti jo skundą, ir, antra, atlyginti žalą, kurią dėl to tariamai patyrė ieškovas,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai P. Nihoul (pranešėjas) ir J. Martín y Pérez de Nanclares,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. liepos 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        2017 m. sausio 12 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie viešąjį konkursą EUIPO/AD/01/17 – administratoriai (AD 6) intelektinės nuosavybės srityje (OL C 9 A, 2017, p. 1; toliau – pranešimas apie konkursą). Šio EPSO organizuoto konkurso tikslas buvo sudaryti rezervo sąrašą siekiant įdarbinti administratorius Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (EUIPO). Šio pranešimo klaidų ištaisymas buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 22 d. Oficialiajame leidinyje C 315A.

2        Pranešimo apie konkursą antraštinėje dalyje „Kaip būsiu atrinktas?“ buvo nurodyta, kad reikalavimus atitinkantys kandidatai, gavę geriausius įvertinimus per išankstinę atranką pagal kvalifikaciją, bus pakviesti į „EPSO vertinimų centrą“, kur jie bus vertinami atliekant testus, kuriuose pateikiami klausimai su keliais atsakymo variantais, dėl savo gebėjimų žodinio, matematinio ir abstrakčiojo mąstymo srityse, vėliau per pokalbį, e. korespondencijos tvarkymą, grupinę užduotį ir užduotį raštu – dėl aštuonių bendrųjų įgūdžių, galiausiai per pokalbį – dėl specialiųjų įgūdžių konkurso srityje.

3        Pranešime apie konkursą buvo nurodyta, kad už bendruosius įgūdžius bus galima gauti 80 balų, o minimalus balų skaičius už bendruosius įgūdžius yra 40, ir kad už specialiuosius įgūdžius bus galima gauti 100 balų, o minimalus reikalaujamas balų už šiuos bendruosius įgūdžius skaičius yra 50.

4        Pranešimo apie konkursą III priedo „Viešiesiems konkursams taikytinos bendrosios taisyklės“ 6.4 punkte buvo nurodyta, kad kandidatai gali teikti prašymą patikrinti visus atrankos komisijos sprendimus, o 6.5 punkte – kad jie turi teisę paskyrimų tarnybai, t. y. EPSO vykdomajam direktoriui, teikti administracinį skundą.

5        Ieškovas Lars Helbert dalyvavo šiame konkurse. 2017 m. liepos 12 d. EPSO jį informavo apie tai, kad jis kviečiamas į vertinimo centrą; testus jis atliko 2017 m. spalio 11 ir 12 d.

6        2017 m. gruodžio 1 d. el. laišku EPSO informavo ieškovą apie tai, kad atrankos komisija nusprendė neįtraukti jo į konkurso laimėtojų rezervo sąrašą (toliau – pradinis atrankos komisijos sprendimas). To priežastis buvo ta, kad ieškovas, nors ir gavo 99,5 balo už vertinimo centre atliktus testus, nepateko tarp daugiausia balų gavusių kandidatų. Po minėtų testų paskutinio į rezervo sąrašą įrašyto kandidato bendras gautas balų skaičius buvo 102 balai iš 180.

7        Prie 2017 m. gruodžio 1 d. EPSO el. laiško buvo pridėtas dokumentas „įgūdžių pasas“. Iš šio dokumento buvo matyti, kad ieškovas bendrai gavo 44,5 balo iš 80 už testus, kuriais buvo įvertinti jo bendrieji įgūdžiai, ir 55 balus iš 100 per pokalbį dėl specialiųjų įgūdžių, t. y. bendrai 99,5 balo iš 180 už visus minėtus testus.

8        2017 m. gruodžio 10 d. ieškovas pateikė atrankos komisijai prašymą dėl patikrinimo.

9        Rezervo sąrašas buvo paskelbtas 2018 m. sausio 16 d. Oficialiajame leidinyje  C 14A.

10      2018 m. vasario 26 d. ieškovas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 90 straipsnio 2 dalį pateikė EUIPO skundą dėl pradinio atrankos komisijos sprendimo.

11      2018 m. kovo 7 d. el. laišku atrankos komisijos pirmininkas informavo ieškovą apie tai, kad atrankos komisija, gavusi jo prašymą dėl patikrinimo, patikrino jo bylą ir patvirtino savo pradinį sprendimą (toliau – po patikrinimo priimtas sprendimas).

12      2018 m. balandžio 29 d. ieškovas, pasiūlius EUIPO, pateikė jai skundo papildymą dėl pradinio atrankos komisijos sprendimo, patvirtinto po patikrinimo priimtu sprendimu.

13      2018 m. birželio 8 d. sprendimu, apie kurį ieškovui pranešta tą pačią dieną, EUIPO atmetė šį skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

14      2018 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį.

15      2019 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu, priimtu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 1 dalį, ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, kuris posėdžiauja pirmojoje kolegijoje.

16      2019 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimu, priimtu pagal Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, ši byla buvo perskirta ketvirtajai kolegijai.

17      Teisėjui pranešėjui pasiūlius, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus bei pateikė joms rašytinių klausimų, prašydamas atsakyti į juos raštu arba per teismo posėdį. Šalys šiuos prašymus įvykdė per joms nustatytą terminą.

18      Per 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

19      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti pradinį atrankos komisijos sprendimą ir galutinį po patikrinimo priimtą sprendimą, nusprendus atmesti skundą,

–        priteisti jam iš EUIPO „moralinės ir neturtinės“ žalos, patirtos dėl pradinio atrankos komisijos sprendimo ir po patikrinimo priimto sprendimo, atlyginimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

20      EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl prašymo panaikinti

1.      Dėl prašymo panaikinti dalyko

21      Savo reikalavimų pirmoje dalyje ieškovas prašo panaikinti pradinį atrankos komisijos sprendimą ir galutinį po patikrinimo priimtą sprendimą, nusprendus atmesti skundą. Ieškinyje nurodyta, kad pradinis atrankos komisijos sprendimas ir po patikrinimo priimtas sprendimas kartu sudaro „ginčijamą sprendimą“.

22      Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 10 d. ieškovas pagal pranešimo apie konkursą III priedo 6.4 punktą pateikė prašymą patikrinti pradinį atrankos komisijos sprendimą. Po patikrinimo priimtu sprendimu atrankos komisija patvirtino savo pradinį sprendimą.

23      Pagal suformuotą jurisprudenciją tais atvejais, kai asmuo, kurio prašymas dalyvauti konkurse buvo atmestas, prašo patikrinti šį sprendimą remdamasis konkrečia nuostata, kuri saisto administraciją, asmens nenaudai priimtas aktas, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį arba tam tikrais atvejais PTN 91 straipsnio 1 dalį, yra būtent atrankos komisijos po patikrinimo priimtas sprendimas (2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Nerantzaki / Komisija, T‑813/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:335, 25 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. kovo 3 d. Nutarties GX / Komisija, T‑556/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:139, 21 punktą ir 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 29 punktą).

24      Taigi po patikrinimo priimtas sprendimas pakeičia pradinį atrankos komisijos sprendimą (2019 m. gegužės 16 d. Sprendimo Nerantzaki / Komisija, T‑813/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:335, 25 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. kovo 3 d. Nutarties GX / Komisija, T‑556/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:139, 22 punktą ir 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 29 punktą).

25      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas panaikinti turi būti aiškinamas kaip pateiktas dėl po patikrinimo priimto sprendimo (toliau – ginčijamas sprendimas).

2.      Dėl bylos esmės

26      Grįsdamas reikalavimą dėl panaikinimo ieškovas iš esmės nurodo keturis pagrindus, grindžiamus atitinkamai:

–        nestabilia atrankos komisijos sudėtimi per žodinius konkurso testus ir nepakankamomis koordinavimo priemonėmis, taikytomis siekiant užtikrinti nuoseklų ir objektyvų vertinimą, vienodas galimybes ir vienodą požiūrį į kandidatus,

–        pareigos atlikti lyginamąjį objektyvų kandidatų vertinimą, vienodo požiūrio ir vienodų galimybių principų pažeidimu,

–        akivaizdžiomis vertinimo klaidomis vertinant ieškovą,

–        pranešimo apie konkursą pažeidimu.

27      Ieškinio pirmajame pagrinde ieškovas teigia, kad atrankos komisijos sudėtis per žodinius testus buvo nestabili, nes ne visi jos nariai dalyvavo visuose šiuose testuose, vietoj to kiekvienas „vertinimo komitetas“, sudarytas tik iš kelių narių, vertino ribotą kandidatų skaičių. Todėl jis mano, kad per pokalbį dėl specialiųjų įgūdžių jį apklausė vertinimo komitetas, egzaminavęs tik 20 % kandidatų. Jo teigimu, tam, kad kandidatai būtų vertinami objektyviai ir vienodai, reikia, kad per visus testus nuolat dalyvautų bent jau egzaminuotojų branduolys. Jis taip pat nurodo, kad koordinavimo priemonės, taikytos siekiant užtikrinti nuoseklų ir objektyvų vertinimą, vienodas galimybes ir vienodą požiūrį į kandidatus, buvo nepakankamos.

28      Šiomis aplinkybėmis buvo pažeisti atrankos komisijos nuoseklumo, vienodų galimybių ir vienodo požiūrio į kandidatus, objektyvaus vertinimo principai, taip pat pranešimo apie konkursą III priedo 2.4 ir 3.1 punktai.

29      EUIPO nesutinka su šiais argumentais.

30      Primintina, kad Europos Sąjungos agentūros ir institucijos turi didelę diskreciją nustatyti konkurso organizavimo tvarką ir tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti tuo, kas yra reikalinga vienodam požiūriui į kandidatus ir jų pasirinkimo objektyvumui užtikrinti (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 63 punktą).

31      Be to, pareiga įdarbinti gabiausius, našiausius ir principingiausius pareigūnus reiškia, kad paskyrimų tarnyba ir konkursų atrankos komisijos, įgyvendindamos savo kompetenciją, turi užtikrinti, kad šie konkursai vyktų laikantis vienodo požiūrio į kandidatus, nuoseklaus ir objektyvaus vertinimo principų (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 64 punktą).

32      Tam, kad būtų užtikrinta kandidatų lygybė, nuoseklus ir objektyvus vertinimas, atrankos komisija privalo garantuoti, kad visiems konkurse dalyvaujantiems kandidatams vertinimo kriterijai bus taikomi darniai, visų pirma užtikrindama savo sudėties stabilumą (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑92/01, EU:T:2002:220, 24-26 punktus ir 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 65 punktą).

33      Pagal jurisprudenciją šis reikalavimas taikomas ypač per žodinius testus, kaip antai aptariamus nagrinėjant šią bylą, nes šie testai pagal savo pobūdį yra mažiau suvienodinti nei testai raštu (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Vonier / Komisija, T‑165/03, EU:T:2004:331, 39 punktą; 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑5/08, EU:F:2010:111, 38-41 punktus ir 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 66 punktą).

a)      Dėl konkurso tvarkos

34      Nagrinėjamu atveju iš pranešimo apie konkursą III priedo 2.4 punkto matyti: „[k]ad visiems kandidatams būtų taikomos vienodos sąlygos, savo atrankos procedūrose [už konkurso organizavimą atsakinga institucija] nuosekliai taiko lygių galimybių politiką“.

35      Pagal pranešimo apie konkursą III priedo 3.1 punktą „[s]kiriama atrankos komisija, kurios tikslas – palyginti ir atrinkti geriausius kandidatus atsižvelgiant į jų įgūdžius, gebėjimus ir kvalifikaciją, atitinkančius pranešime apie konkursą nustatytus reikalavimus“, „[a]trankos komisiją sudaro pareigūnai, kurių pusę skiria administracija (žmogiškųjų išteklių tarnybos), o kitą pusę – personalo komitetai“ ir „[k]omisijos narių vardai ir pavardės skelbiami EPSO svetainėje (www.eu-careers.eu)“.

36      Pagal 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimą ADM-16-60 dėl konkurso atrankos komisijos narių paskyrimo, pastarąjį kartą iš dalies pakeistą 2017 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu ADM-16-60-Rev4 dėl konkurso atrankos komisijos narių paskyrimo, EUIPO sudarė atrankos komisiją, į kurios sudėtį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotoja, aštuoni nuolatiniai ir trys pakaitiniai nariai. Pirmininkas, pirmininko pavaduotoja, aštuoni nuolatiniai nariai ir du iš trijų pakaitinių narių buvo EUIPO darbuotojai, o trečiasis pakaitinis narys – Europos Komisijos darbuotojas.

37      Vertinimų centro testai apėmė, be kita ko, du vertinimo pokalbius – kandidatų specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį ir pokalbį, skirtą jų bendriesiems įgūdžiams įvertinti (toliau – bendrųjų įgūdžių vertinimo pokalbis).

38      Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visi atrankos komisijos nariai nedalyvavo visuose vertinimo pokalbiuose. Iš informacijos, kurią EUIPO pateikė savo 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. atsakymuose, įgyvendindama Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemones (toliau atitinkamai – „2020 m. vasario 28 d. EUIPO atsakymas“ ir „2020 m. balandžio 9 d. EUIPO atsakymas“), matyti, kad per minėtus vertinimo pokalbius kiekvieno kandidato įgūdžius vertino vertinimo komitetai, sudaryti iš dviejų atrankos komisijos narių. Taip buvo vertinamas ir ieškovas per specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį.

39      Iš viso 196 kandidatai atliko vertinimų centro testus žodžiu, kuriuos kiekvieno kandidato atveju sudarė specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbis ir bendrųjų įgūdžių vertinimo pokalbis, t. y. iš viso 392 vertinimo pokalbiai. Šie testai vyko 20 dienų septynių savaičių laikotarpiu. Jie buvo paskirstyti dviem vertinimo centrams po lygiai.

40      Per tas 20 dienų, kurios buvo skirtos testams žodžiu, keturi vertinimo komitetai (t. y. po du kiekviename vertinimo centre) kiekvieną dieną organizavo vertinimo pokalbius. Taip 80 vertinimo komitetų per 20 testų dienų įvertino kandidatus. Nors dalis šių komitetų šiuo laikotarpiu kelis kartus dirbo tos pačios sudėties, iš 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. EUIPO atsakymų matyti, kad minėtu laikotarpiu ne mažiau kaip 26 skirtingi vertinimo komitetai įvertino 196 kandidatų, pakviestų į minėtus testus, įgūdžius.

41      Iš 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. EUIPO atsakymų taip pat matyti, kad nė vienas nuolatinis arba pakaitinis narys nedalyvavo visuose vertinimo pokalbiuose, nes didžiausias dalyvavimo lygis buvo 22 %, o mažiausias – 17 %. Be to, nė vienas vertinimo komitetas per visus testus žodžiu (t. y. iš viso 392 vertinimo pokalbius) neįvertino daugiau nei 33 kandidatų (o tai sudaro mažiau nei dešimtadalį kandidatų) įgūdžių. Taigi nė vienas vertinimo komitetas testuose žodžiu nedalyvavo daugiau kaip 7 dienas ir daugiau kaip 3 testų dienas iš eilės. Iš trijų narių, kurie dalyvavo daugiausia pokalbių (vienas iš jų dalyvavo 22 %, o kiti du – 21,6 % pokalbių), tik du iš jų uždavė klausimų visiems kandidatams (turint omenyje tai, kad jie tai padarė tik per aštuonis vertinimo pokalbius, o tai sudaro tik 2 % testų žodžiu). Pavyzdžiui, vertinimo komitetas, kuris įvertino ieškovą per specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį, susirinko tik tą dieną ir iš viso įvertino tik šešis kandidatus per šešis vertinimo pokalbius, o tai sudaro tik 1,5 % testų žodžiu.

42      Taigi konstatuotina, kad, kaip pabrėžė ieškovas ir kaip pripažino EUIPO, atrankos komisijos sudėtis per testus žodžiu buvo labai nepastovi.

b)      Dėl galimybės užtikrinti visų atrankos komisijos narių dalyvavimą visuose testuose nebuvimo

43      EUIPO teigia, kad nagrinėjamu atveju nepastovią atrankos komisijos sudėtį lėmė galimybės užtikrinti visų atrankos komisijos narių dalyvavimą kiekviename teste nebuvimas.

44      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją atrankos komisijos sudėties stabilumas turi būti užtikrintas „kiek įmanoma“ (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 66 punktą).

45      Išimties tvarka logistikos problemos gali pateisinti, pavyzdžiui, tai, kad kiekvienas atrankos komisijos narys nedalyvauja kiekviename teste (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑5/08, EU:F:2010:111, 41 punktą ir 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Honnefelder / Komisija, F‑41/08, EU:F:2010:112, 36 punktą).

46      Taip yra visų pirma tuomet, kai vykstant konkursui, kuriame dalyvauja daug kandidatų, testų žodžiu organizavimas kelia didelių sunkumų, susijusių su, pirma, įvairių testų organizavimu kandidatams, priklausantiems įvairioms kalbų grupėms, ir, antra, būtinumu, kad atrankos komisijos nariai arba bet kuriuo atveju kai kurie iš jų laikytųsi tarnybos reikalavimų, kai konkursai vyksta santykinai ilgu laikotarpiu (šiuo klausimu žr. 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, EU:T:2008:68, 196 punktą).

47      Tokiomis aplinkybėmis būtinumas užtikrinti viešosios tarnybos tęstinumą gali pateisinti švelnesnį taisyklės, kad atrankos komisijos sudėtis turi būti stabili, taikymą (šiuo klausimu žr. 1979 m. vasario 13 d. Sprendimo Martin / Komisija, 24/78, EU:C:1979:37, 10 punktą).

48      Nagrinėjamu atveju EUIPO nurodo tris priežastis, siekdama pateisinti tai, kad vykdomo įdarbinimo ypatumai ir problemos, su kuriomis susidurta organizuojant konkursą, reikalavo sušvelninti taisyklės, kad atrankos komisijos sudėtis turi būti stabili, taikymą.

49      Pirma, EUIPO teigia, kad įvairūs vertinimo komitetai turėjo būti sudaryti tam, kad būtų atsižvelgta, pirma, į kalbas, kuriomis turėjo vykti testai, ir, antra, į testų organizavimą tuo pat metu dviejuose vertinimo centruose, siekiant išvengti to, kad konkursas neišsitęstų per ilgai.

50      Iš EUIPO pateiktos informacijos matyti, kad iš 392 vertinimo pokalbių 342 (t. y. beveik devyni vertinimo pokalbiai iš dešimties) buvo surengti anglų kalba. Tik 50 vertinimo pokalbių (t. y. vos vienas iš dešimties) vyko kita kalba – 20 ispanų, 18 vokiečių, 8 prancūzų ir 4 italų kalbomis.

51      Iš viso per 20 dienų, skirtų testams žodžiu, vertinimo komitetai kandidatus daugiau kaip aštuonis kartus iš dešimties vertino anglų kalba ir mažiau nei du kartus iš dešimties – viena iš keturių kitų kalbų. Taigi pastaruoju atveju vertinimo pokalbiams pakako trijų dienų pirmajame vertinimo centre (2017 m. spalio 5, 12 ir 19 dienos) ir keturių dienų antrajame (2017 m. spalio 5, 12, 19 ir 24 dienos), o vertinimo pokalbiai anglų kalba pirmajame vertinimo centre užtruko 17 dienų, antrajame – 16 dienų.

52      Iš lentelės, kurią EUIPO pateikė per teismo posėdį, taip pat matyti, kad dešimt atrankos komisijos narių (įskaitant nuolatinius ir pakaitinius narius) galėjo vesti vertinimo pokalbius anglų kalba. Be to, jų kalbos įgūdžiai buvo pakankamai geri, kad jie galėtų dalyvauti vertinimo pokalbiuose dauguma kitų keturių kalbų. Pagal šią lentelę tie dešimt atrankos komisijos narių taip pat galėjo dalyvauti vertinimo pokalbiuose ispanų kalba, septyni iš jų – vertinimo pokalbiuose prancūzų kalba, šeši – vertinimo pokalbiuose vokiečių kalba ir keturi – vertinimo pokalbiuose italų kalba.

53      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kalbų įvairovė savaime neleidžia pateisinti šio sprendimo 40 ir 41 punktuose konstatuoto atrankos komisijos sudėties nepastovumo. Konkrečiai kalbant, didžiuliai kalbų įgūdžiai, kuriuos turėjo atrankos komisijos nariai, ir labai didelė vertinimo pokalbių anglų kalba dalis nepateisino nei to, kad tik du atrankos komisijos nariai vertino kiekvieną kandidatą per vertinimo pokalbius, nei to, kad kiekvienas atrankos komisijos narys klausinėjo tiek mažai kandidatų.

54      Aplinkybė, kad testai, siekiant sutrumpinti konkurso trukmę, buvo paskirstyti tarp dviejų vertinimo centrų, taip pat savaime neleidžia pateisinti tokio didelio skaičiaus (nagrinėjamu atveju – 26) įvairių vertinimo komitetų sudarymo.

55      Antra, EUIPO teigia, kad įvairūs vertinimo komitetai turėjo būti sudaryti siekiant išvengti interesų konfliktų.

56      Paprašyta paaiškinti šį argumentą EUIPO per posėdį nurodė (tačiau negalėjo pateikti kitų įrodymų), kad nagrinėjamu atveju interesų konfliktai, su kuriais buvo susidurta, galėjo būti dviejų rūšių – pirma, draugystės ryšių ir, antra, pavaldumo santykių tarp atskirų kandidatų ir atrankos komisijos narių buvimas.

57      Dar kartą paprašyta paaiškinti šį argumentą EUIPO per teismo posėdį pripažino negalinti nei tiksliau nurodyti faktiškai kilusių interesų konfliktų, nei pateikti konkrečių tokių konfliktų pavyzdžių.

58      Šiomis aplinkybėmis negalima nustatyti, kiek dėl interesų konfliktų grėsmės atrankos komisija privalėjo veikti taip, kaip aprašyta šio sprendimo 40 ir 41 punktuose.

59      Trečia, EUIPO nurodo, kad kai kurie atrankos komisijos nariai neturėjo pakankamai galimybių sudalyvauti vertinimo pokalbyje su kiekvienu kandidatu arba – bet kuriuo atveju – su daugeliu iš jų.

60      Šiuo klausimu pažymėtina, kad konkurso organizavimas yra viena iš priemonių, kurias Sąjungos agentūros ir institucijos turi įgyvendinti, kad valdytų joms suteiktus žmogiškuosius išteklius.

61      Šiomis aplinkybėmis Sąjungos agentūros ir institucijos turi galėti atlaisvinti įdarbinimo procedūroje dalyvaujančius darbuotojus laikotarpiu, kurio pakaktų pavestai užduočiai atlikti, antraip kyla grėsmė, kad nebus galima įdarbinti (kaip to reikalaujama) gabiausių, našiausių ir principingiausių pareigūnų ar tarnautojų (žr. šio sprendimo 31 punktą).

62      Be to, konkurso atrankos komisijos nuolatinius narius, kurie negali dalyvauti tam tikrų kandidatų laikomuose testuose, gali pakeisti pakaitiniai nariai, kad atrankos komisija galėtų užbaigti savo darbą per protingą terminą (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Pantoulis / Komisija, T‑290/03, EU:T:2005:316, 78 punktą ir 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63      Iš to, kas išdėstyta, matyti: EUIPO nurodytos aplinkybės nepateisina atrankos komisijos išskaidymo į 26 įvairius vertinimo komitetus tam, kad per testus žodžiu būtų apklausti 196 kandidatai.

c)      Dėl koordinavimo siekiant užtikrinti kandidatų lygybę, nuoseklų ir objektyvų vertinimą

64      Šiuo klausimu kritikuojama ieškovo EUIPO tvirtina, kad nepastovi atrankos komisijos sudėtis buvo priimtina, atsižvelgiant į priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į kandidatus, nuoseklų ir objektyvų vertinimą.

65      Šiuo klausimu primintina, kad pagal jurisprudenciją atrankos komisijos sudėties stabilumas savaime nėra imperatyvas, o tik priemonė vienodam požiūriui į kandidatus, nuosekliam ir objektyviam vertinimui užtikrinti (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 70 punktą).

66      Negalima atmesti to, kad vienodą požiūrį į kandidatus, nuoseklų ir objektyvų vertinimą galima užtikrinti tokiomis priemonėmis, kaip šių trijų principų laikymuisi būtinas koordinavimas (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija, F‑127/11, EU:F:2014:14, 67 punktą).

67      Ieškovas mano, kad nagrinėjamu atveju taip nebuvo; EUIPO, remdamasi 2014 m. vasario 12 d. Sprendimu De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14), yra priešingos nuomonės.

68      Primintina, kad byloje, kurioje priimtas 2014 m. vasario 12 d. Sprendimas De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14), dėl vertinimo centre vykusių testų žodžiu buvo nustatytos kelios priemonės, siekiant kompensuoti apskritai konstatuotą kognityvinį vertintojų šališkumą ir taip užtikrinti vienodą požiūrį, nuoseklų ir objektyvų vertinimą (minėto sprendimo 25 punktas).

69      Pirma, byloje, kurioje priimtas 2014 m. vasario 12 d. Sprendimas De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14), buvo numatyta, kad atrankos komisija turi susirinkti:

–        tam, kad nuspręstų, kaip vyks testai,

–        kas dvi ar tris dienas, kaskart, kai buvo bendrai aptariami kandidatams skirti balai, kad pateiktų vieną per šį laikotarpį apklaustų kandidatų įgūdžių įvertinimą,

–        tam, kad patikrintų kandidatų vertinimų nuoseklumą po visų testų; galutinius sprendimus turi priimti visa atrankos komisija kolegialiai, remdamasi visų testų rezultatais (minėto sprendimo 26 ir 71 punktai).

70      Antra, byloje, kurioje priimtas 2014 m. vasario 12 d. Sprendimas De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14), buvo numatyta, kad turi būti atsižvelgiama į priemones, kurių imtasi siekiant kompensuoti apskritai konstatuotą kognityvinį vertintojų šališkumą ir taip užtikrinti vienodą požiūrį į kandidatus, nuoseklų ir objektyvų vertinimą, įskaitant:

–        iš anksto nustatytos struktūros testų, per kuriuos taikomi iš anksto nustatyti metodai naudojant iš anksto apibrėžtus elgesio rodiklius, naudojimą,

–        atrankos komisijos pirmininko dalyvavimą pirmąsias kelias kiekvieno testo minutes, kad būtų užtikrintas tinkamas metodų taikymas,

–        tyrimų ir analizių atlikimą, siekiant patikrinti, ar vertinimas buvo nuoseklus (minėto sprendimo 26 ir 72 punktai).

71      Reikia nustatyti, ar šioje byloje buvo taikytos tokios koordinavimo priemonės, kaip teigia EUIPO.

1)      Bendravimas atrankos komisijoje

72      EUIPO teigia, kad reguliarus atrankos komisijos narių keitimasis nuomonėmis ir kassavaitiniai visos atrankos komisijos susirinkimai sudarė šiai komisijai galimybę aptarti visų kandidatų, kurių įgūdžiai jau buvo įvertinti, rezultatus ir atlikti palyginamąjį šių kandidatų vertinimą.

73      Vis dėlto ieškovas mano, kad aptariamas bendravimas ir susirinkimai negalėjo sudaryti galimybės pasikeisti nuomonėmis apie atitinkamus kandidatų nuopelnus, nes nebuvo bendro egzaminuotojų, įvertinusių pakankamai didelę kandidatų dalį, branduolio.

74      Iš 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14, 26 ir 71 punktai) matyti, kad atrankos komisijos narių bendravimas prieš testus, per juos ir po jų yra ypač svarbus vienodam požiūriui į kandidatus, nuosekliam ir objektyviam vertinimui užtikrinti.

75      Pirma, EUIPO pateikė sąrašus egzaminuotojų, dalyvavusių 19 susirinkimų, kurie vyko laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. birželio 21 d. prieš testus vertinimo centre.

76      Konstatuotina, kad visi atrankos komisijos nariai nedalyvavo visuose 19 aptariamų susitikimų. Be to, nebuvo pateikta nė vieno minėtų susirinkimų protokolo, todėl neįmanoma žinoti, apie ką juose buvo diskutuota. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar būtent per šiuos susirinkimus buvo nuspręsta, kaip turi būti rengiami testai (kaip byloje, kurioje priimtas 2014 m. vasario 12 d. Sprendimas De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14) (žr. šio sprendimo 69 punktą). Be to, galima pažymėti: kadangi tie patys susirinkimai vyko prieš prasidedant testams vertinimo centre, jie negalėjo leisti atrankos komisijai nei išnagrinėti kandidatų rezultatų ir nuopelnų, nei jų palyginti.

77      Antra, EUIPO nurodė septynis kassavaitinius susirinkimus, kurie vertinimo centre buvo organizuoti vykstant konkursui. Jos teigimu, atrankos komisija susirinkdavo kiekvienos iš septynių savaičių, kai vyko testai žodžiu, pabaigoje, t. y. 2017 m. rugsėjo 15, 22 ir 29 d., vėliau – 2017 m. spalio 6, 13, 20 ir 26 d.

78      Vis dėlto informacija, kurią pateikė EUIPO, neleidžia patikrinti visų pirma to, kurie atrankos komisijos nariai dalyvavo minėtuose septyniuose kassavaitiniuose susirinkimuose ir koks būtent buvo šių susirinkimų tikslas, konkrečiai kalbant – kiek šiuose susirinkimuose buvo kalbama apie kandidatų rezultatus ir kiek jie buvo lyginami.

79      Visų pirma, nors 2020 m. vasario 28 d. atsakyme EUIPO teigė, kad per aptariamus septynis kassavaitinius susirinkimus atrankos komisija susirinkdavo „iš esmės visa, įskaitant pirmininką ir jo pavaduotoją“ ir „tik retais atvejais, kai negalėdavo dalyvauti nuolatinis narys, jį pakeisdavo pakaitinis narys, kuris dalyvaudavo atrankos komisijoje atitinkamą savaitę“, savo 2020 m. balandžio 9 d. atsakyme ji nurodė, kad kassavaitiniuose susirinkimuose dalyvaudavo tik tie atrankos komisijos nariai, kurie atitinkamą savaitę buvo dalyvavę pokalbiuose, įskaitant atrankos komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją.

80      Be to, priešingai nei dėl atrankos komisijos susirinkimų, vykusių prieš testus žodžiu ir po jų, EUIPO nepateikė nei aptariamų septynių kassavaitinių susirinkimų dalyvių sąrašo, nei jokio kito dokumento, leidžiančio patvirtinti jos teiginius. Konkrečiai užklausta šiuo klausimu du kartus taikant proceso organizavimo priemones, ji atsakė, kad tokie pastarųjų susirinkimų dalyvių sąrašai nebuvo sudaryti. Vis dėlto EUIPO pateiktame 2017 m. lapkričio 9 d. atrankos komisijos susirinkimo protokole yra nuoroda į 2017 m. spalio 20 d. atrankos komisijos susirinkimo (t. y. susirinkimo, kuris įvyko pasibaigus šeštai minėtų testų vertinimo centre savaitei) protokolą. Per posėdį EUIPO pripažino, kad yra prieštaravimas šiuo klausimu, tačiau vis dėlto nepatvirtino, ar egzistuoja protokolas, kuris, atrodo, buvo surašytas pasibaigus tam susirinkimui.

81      Trečia, EUIPO pateikė septynių susirinkimų, kurie įvyko po testų vertinimo centre (2017 m. lapkričio 7, 8, 9, 17, 21 ir 22 d., taip pat 2018 m. vasario 1 d.), protokolus:

–        per 2017 m. lapkričio 7 d. susirinkimą EPSO pateikė statistinius duomenis apie testų raštu vertinimą, vėliau jos pasiūlymu atrankos komisija suvienodino balus, pašalindama įvairių atrankos komisijos narių duotų balų skirtumus,

–        per 2017 m. lapkričio 8 d. susirinkimą atrankos komisija išnagrinėjo jai pateiktus skundus ir, išklausiusi paaiškinimų apie EPSO vykdomą kokybės kontrolę, paprašė patikslinimų dėl ypač žemų balų,

–        per 2017 m. lapkričio 9 d. susirinkimą atrankos komisija patikrino kai kurių kandidatų balus, patvirtino rezervo sąrašo projektą ir patikrino pasirinktų kandidatų pateiktus dokumentus, kuriais pateisinama jų patirtis intelektinės nuosavybės srityje,

–        per 2017 m. lapkričio 17 ir 21 d. susirinkimus atrankos komisijos nariai išnagrinėjo dokumentus, kuriuos pateikė kandidatai, siekdami įrodyti savo patirtį intelektinės nuosavybės srityje,

–        per 2017 m. lapkričio 22 d. susirinkimą atrankos komisija tęsė šį nagrinėjimą ir organizavo tolesnį procesą, leisdama parengti motyvuotą atrankos komisijos ataskaitą, EPSO direktoriui skirtą pranešimą ir pateikti šiuos dokumentus EUIPO vykdomajam direktoriui,

–        per 2018 m. vasario 1 d. susirinkimą atrankos komisija išnagrinėjo jai pateiktus 35 prašymus patikrinti ir visais atvejais nusprendė patvirtinti savo pradinius sprendimus.

82      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad atrankos komisijos atlikta palyginamoji analizė buvo susijusi ne su visų kandidatų balais, o su balų skirtumais, balais, dėl kurių pateiktas skundas, ir balais, kurie, kaip matyti iš atrankos komisijos nariams pateiktų lapų, buvo neįprastai žemi.

83      Be abejo, atliekant tokią analizę (vertinant skaičiais) suvienodinami egzaminuotojų skirti balai, tačiau negalima nustatyti (kaip reikalaujama pagal 2014 m. vasario 12 d. Sprendimą De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14, 71 punktas), kuriuo rėmėsi EUIPO), ar nariai iš tiesų palygino kandidatus taip, kad užtikrintų vienodą požiūrį į juos, nuoseklų ir objektyvų vertinimą.

84      Be to, EUIPO nepateikė įrodymų, kad atrankos komisija susirinko visos sudėties tam, kad priimtų galutinius sprendimus, remdamasi visų testų rezultatais (kaip byloje, kurioje priimtas 2014 m. vasario 12 d. Sprendimas De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14, 26 punktas)).

85      Iš EUIPO pateiktos informacijos matyti, kad tam tikri sprendimai buvo finalizuoti per 2017 m. lapkričio 9 d. susirinkimą, kai buvo peržiūrėti kai kurių kandidatų vertinimo centre atliktų testų rezultatai, ir per paskutinį atrankos komisijos susirinkimą 2018 m. vasario 1 d., kai buvo išnagrinėti 35 kandidatų prašymai patikrinti pradinius atrankos komisijos sprendimus ir atrankos komisija nusprendė juos atmesti. Nors šiuose dviejuose susirinkimuose dalyvavo visi atrankos komisijos nariai (nuolatiniai ir pakaitiniai), pažymėtina, kad pirmininko pavaduotoja nedalyvavo paskutiniame iš jų.

86      Konstatuotina, kad EUIPO nepateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad reguliarus atrankos komisijos narių bendravimas leido užtikrinti nuoseklų ir objektyvų kandidatų vertinimą, taigi, ir vienodą požiūrį į juos.

2)      Vertinimo metodai ir kriterijai

87      EUIPO teigia, kad rėmėsi iš anksto apibrėžtais vertinimo metodais ir kriterijais.

88      Šiuo klausimu užklausus Bendrajam Teismui, EUIPO savo 2020 m. vasario 28 d. atsakymo F.8 priede pateikė 13 puslapių dokumentą be pavadinimo, tačiau per posėdį negalėjo paaiškinti, kur šiame dokumente nurodyti reikalaujami vertinimo kriterijai.

89      Aptariamo dokumento pirmame puslapyje, kurį sudaro dvi lentelės ir penki langeliai (kiekvienas surašytas viena iš penkių konkurso kalbų), yra:

–        per specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį įvertintų įgūdžių, nurodytų pranešimo apie konkursą I ir II prieduose, susijusiuose su administratoriaus pareigomis ir atrankos kriterijais, ir ieškovo įgūdžių pase, sąrašas,

–        šių įgūdžių vertinimo lentelė ir kiekvieno iš jų svoris apskaičiuojant per specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį įvertintų kandidatų bendrą balą,

–        kandidatų rezultatų įvertinimo per šį pokalbį lygis („nepakankamas“, „pakankamas“, „geras“, „kompetentingas“, „labai kompetentingas“, „puikus“ ir „išskirtinis“), nustatytas remiantis šia lentele.

90      Aptariamo dokumento antrame–tryliktame puslapiuose yra lentelės, panašios į vieną iš dviejų lentelių pirmame minėto dokumento puslapyje. Atrodo, kad minėtos lentelės buvo naudojamos kandidatams vertinti per specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį. EUIPO nenurodė, kokiu pagrindu remiantis buvo pasirinktos šios lentelės, visų pirma ar jos susijusios su į rezervo sąrašą įtrauktais kandidatais. Atrodo, kad nė viena iš šių lentelių nesusijusi su ieškovu, nes nė vienas iš jose esančių bendrų balų neatitinka jam per specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbį skirto balo.

91      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2020 m. vasario 28 d. EUIPO atsakymo F.8 priede esanti informacija negali būti laikoma pakankama, kad galėtų būti iš anksto apibrėžtais vertinimo kriterijais, kurių reikalaujama 2014 m. vasario 12 d. Sprendime De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14, 26 ir 73 punktai). Minėtoje byloje, be vertintinų įgūdžių, taškų lentelės ir įvertinimo remiantis šia lentele lygio, atrankos komisija taip pat turėjo prieš testus nustatyti objektyvius kokybinius kriterijus, leidžiančius taikyti minėtą lentelę. Šie kriterijai turėjo apimti visų pirma įgūdžius, kurių tikimasi iš kandidatų jiems dirbant ir į kuriuos atrankos komisijos nariai turėjo atsižvelgti, vertindami kandidatus; vėliau šis vertinimas turėjo būti patikslintas atliekant lyginamąjį vertinimą, atsižvelgiant į kitų kandidatų rezultatus. Nagrinėjamoje byloje niekas nei minėtame priede, nei jokiame kitame bylos dokumente neleidžia identifikuoti tokių kriterijų, juo labiau patikrinti, ar šie kriterijai buvo nustatyti prieš pradedant testus.

3)      Pirmininkavimas atrankos komisijai

92      EUIPO pažymi, kad svarbų vaidmenį koordinuojant vaidino atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja.

93      Visų pirma šis koordinavimas buvo užtikrintas, viena vertus, atrankos komisijos pirmininko ar jo pavaduotojos dalyvavimu kelias minutes kiekvieno testo pradžioje ir, kita vertus, kasdieniu jų bendravimu per visą testų laikotarpį.

94      Vis dėlto ieškovas mano, kad atrankos komisijos pirmininko ar jo pavaduotojos buvimas per testus buvo nepakankamas jiems tekusiam koordinavimo vaidmeniui užtikrinti. Pirmininkas galėjo tik netiesiogiai įvertinti kandidatų nuopelnus ir negalėjo užtikrinti nuoseklaus kandidatų vertinimo ir palyginimo, nes visiškai priklausė nuo trečiųjų asmenų nuomonės, o per pokalbį dėl ieškovo specialiųjų įgūdžių jis buvo per trumpai – tik 5–7 minutes. Atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja taip pat nevertino kandidatų įgūdžių, tik klausė atrankos komisijos narių jiems kalbantis su kandidatais. Be to, pokalbiuose jie dalyvavo ne kartu, o pasikeisdami, todėl neįmanoma būti tikrais, kad jie, vertindami atrankos komisijos narių praktiką, taikė tuos pačius kriterijus.

95      Šiuo klausimu primintina, kad EUIPO nurodytoje byloje, kurioje buvo priimtas 2014 m. vasario 12 d. Sprendimas De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14), atrankos komisijos pirmininkas, siekdamas užtikrinti tinkamą metodų taikymą, dalyvaudavo kiekvieno testo pirmosiomis minutėmis (minėto sprendimo 26 ir 72 punktai).

96      Nagrinėjamu atveju EUIPO nurodė, kad atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja kiekviename pokalbyje dalyvavo vidutiniškai 10–15 pirmųjų minučių. Be to, ji paaiškino: kadangi testai buvo paskirstyti tarp dviejų vertinimo centrų, šie du asmenys tarpusavyje pasiskirstė pokalbius kiekviename iš šių centrų.

97      Iš šios informacijos matyti, kad atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja kartu niekada nesudalyvavo to paties pokalbio pirmosiomis minutėmis. Šiuo atžvilgiu konkurso organizavimo metodas nukrypsta nuo 2014 m. vasario 12 d. Sprendime De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14) nagrinėto metodo; ten tęstinumas pokalbiuose buvo užtikrintas to paties asmens (nagrinėjamu atveju – atrankos komisijos pirmininko) dalyvavimu pirmosiomis kiekvieno pokalbio minutėmis.

98      EUIPO teigimu, pokalbių tęstinumas galėjo būti užtikrintas kasdieniu atrankos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojos bendravimu per visą testų laikotarpį; šis bendravimas leido jiems suderinti atskirų vertinimo komitetų požiūrius.

99      Siekdama įrodyti, kad toks bendravimas iš tiesų vyko, EUIPO per teismo posėdį pateikė nuorodą į savo 2020 m. vasario 28 d. atsakymo F.9 priedo antrą puslapį. Šis dokumentas, pavadintas „IP COMP AD/01/2017 MARKING ANALYSIS FOR DATE“ ir su ranka įrašyta data „26/9/17“, yra penkių kandidatų rezultatų vertinimo lapas, susijęs su keturiais testais, t. y. trimis testais, per kuriuos įvertinti specialieji įgūdžiai, ir specialiųjų įgūdžių vertinimo pokalbiu. Atrodo, kad kai kurie skaičiai, kurie yra šiems kandidatams per šiuos testus skirti balai, į šį lapą buvo įrašyti ranka. Be to, puslapio viduryje yra ranka įrašytos pastabos „checked“ ir „ok“. Kai kurie iš šių skaičių taip pat pažymėti geltonai. Galiausiai, kiek tai susiję su trimis iš atitinkamų penkių kandidatų, antrame lentelės stulpelyje „Comments“ yra ranka, geltonu žymikliu įrašyta raidė „F“.

100    Vis dėlto 2020 m. vasario 28 d. EUIPO atsakymo F.9 priedo antras puslapis susijęs su kandidatų įgūdžių vertinimu (kaip pripažino EUIPO per posėdį), o ne su atrankos komisijos narių vertinimu. Taigi šis dokumentas neleidžia nustatyti, ar atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja bendravo dėl atrankos komisijos narių darbo metodų koordinavimo, juo labiau to, ar, kaip teigiama, tai buvo daroma kasdien.

101    Be to, nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti poveikį, kurį galėjo turėti toks bendravimas. Konkrečiai kalbant, EUIPO nepateikė jokio paaiškinimo, susijusio su šio bendravimo rezultatų perdavimu įvairiems vertinimo komitetams ir tuo, kaip šie komitetai į juos atsižvelgė.

102    Be to, EUIPO teigė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimu ADM-16-60, kuriuo sudaryta atrankos komisija, ir keturiais vėlesniais jį iš dalies pakeitusiais sprendimais atrankos komisijos pirmininko pavaduotojai konkrečiai buvo patikėta užduotis suderinti konkurse taikomus darbo kriterijus ir metodus.

103    Vis dėlto konstatuotina, kad atrankos komisijos pirmininko pavaduotoja nedalyvavo keliuose susirinkimuose, vykusiuose prieš vertinimo centre atliktus testus ar po jų, nors šie susirinkimai, EUIPO teigimu, buvo labai svarbūs per procedūrą, kuria siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į kandidatus, nuoseklų ir objektyvų vertinimą.

104    Remiantis dalyvavimo sąrašais, pateiktais 2020 m. vasario 28 d. EUIPO atsakymo F.4 priede, atrankos komisijos pirmininko pavaduotoja dalyvavo tik 12 iš 19 susirinkimų prieš vertinimo centre vykusius testus, taigi nedalyvavo septyniuose iš jų, t. y. daugiau nei trečdalyje. Nors EUIPO nepateikė jokios informacijos apie šių susirinkimų dalyką, tikėtina, kad jie buvo lemiami suderinant darbo metodus per vėliau vykusius testus ir paruošiant tam atrankos komisijos narius, o tai buvo pagrindinė komisijos pirmininko pavaduotojos užduotis.

105    Kalbant apie septynis susirinkimus, vykusius po vertinimo centro egzaminų, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šių susirinkimų protokolų, atrankos komisijos pirmininko pavaduotoja dalyvavo penkiuose iš jų. Tačiau ji nedalyvavo 2017 m. lapkričio 21 d. susirinkime, kuriame buvo svarstomi, be kita ko, dokumentai, kuriuos keli kandidatai pateikė, siekdami patvirtinti savo patirtį intelektinės nuosavybės srityje. Be to, jos nebuvo paskutiniame – 2018 m. vasario 1 d. – atrankos komisijos susirinkime, kuriame ši nusprendė atmesti 35 prašymus patikrinti, pateiktus paskelbus konkurso rezultatus. Šie klausimai reikalavo ypatingo atidumo tam, kad būtų užtikrinta, jog atrankos komisijos sprendimai būtų priimti taikant suderintus metodus ir kriterijus.

106    Galiausiai, kadangi EUIPO nepateikė jokios informacijos apie minėtų kassavaitinių susirinkimų dalyvius (žr. šio sprendimo 78 ir 80 punktus), Bendrasis Teismas negali patikrinti, ar atrankos komisijos pirmininkas arba jo pavaduotoja dalyvavo visuose šiuose susitikimuose ar dalyje jų.

4)      Tyrimų ir analizių atlikimas

107    Savo 2020 m. vasario 28 d. atsakymo F.9 priede EUIPO pateikė dviejų puslapių dokumentą, susijusį su tyrimais ir analizėmis, kurie buvo atlikti siekiant patikrinti vertinimų nuoseklumą.

108    Per teismo posėdį EUIPO paaiškino, kad pirmame aptariamo dokumento puslapyje „Assessor check list (for JSI, CBI, OP)“ buvo pateiktas atrankos komisijos narių elgesio per pokalbius aspektų, kuriuos atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja tikrino per pirmąsias jų buvimo per šiuos pokalbius minutes, sąrašas; šiuo tikrinimu siekiama apriboti minėtą kognityvinį šališkumą (žr. šio sprendimo 68 ir 70 punktus).

109    Antras šio dokumento puslapis susijęs su kandidatų įgūdžių vertinimu (kaip nurodyta šio sprendimo 100 punkte), o ne su atrankos komisijos narių vertinimais. Todėl jis negali būti laikomas tyrimu arba analize, leidžiančiu patikrinti minėtų narių vertinimų nuoseklumą.

110    Taigi tik pirmas šio dokumento puslapis yra svarbus siekiant nustatyti tyrimus ir analizes, kuriuos atliko atrankos komisijos pirmininkas ir jo pavaduotoja. Vis dėlto tai yra neinformatyvus dokumentas, kuris savaime neleidžia patikrinti nei šių tyrimų ir analizių skaičiaus, nei to, ar jie buvo atlikti dėl kiekvieno atrankos komisijos nario per kiekvieną pokalbį.

111    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad EUIPO neįrodė, jog egzistavo pakankamos koordinavimo priemonės (kaip jos suprantamos pagal 2014 m. vasario 12 d. Sprendimą De Mendoza Asensi / Komisija (F‑127/11, EU:F:2014:14, 67 ir 71–73 punktai)), galinčios užtikrinti, kad atrankos procedūra buvo pagrįsta vienodu požiūriu į kandidatus bei nuosekliu ir objektyviu jų vertinimu.

112    Taigi priekaištas, grindžiamas iš esmės atrankos komisijos sudėties stabilumo taisyklės pažeidimu, turi būti pripažintas pagrįstu.

113    Šiuo klausimu primintina: atsižvelgiant į vienodo požiūrio į kandidatus, nuoseklaus ir objektyvaus vertinimo principų svarbą, atrankos komisija, neužtikrinusi stabilios sudėties, pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Vonier / Komisija, T‑165/03, EU:T:2004:331, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją); nereikia nagrinėti nei kitų ieškovo argumentų, nurodytų grindžiant ieškinio pirmąjį pagrindą, nei kitų pagrindų.

B.      Dėl prašymo atlyginti žalą

114    Ieškovas mano, kad dėl atrankos komisijos ir EUIPO neteisėto elgesio patyrė „moralinės ir neturtinės“ žalos. Šią žalą sudaro tai, kad dėl ginčijamo sprendimo bent jau nuo 2017 m. gruodžio 1 d. jis jaučiasi nesaugiai, t. y. nuolat jaučia nerimą, ir šis sprendimas turėjo didelės įtakos jo būsimai karjerai EUIPO. Minėtas sprendimas taip pat sukėlė didelės įtampos, abejonių dėl jo gebėjimų ir įgūdžių, neatitiko pagrįstų lūkesčių.

115    EUIPO nesutinka su tokiu prašymu.

116    Remiantis suformuota jurisprudencija, tam, kad kiltų Sąjungos atsakomybė, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. skundžiamo institucijos, organo ar įstaigos elgesio neteisėtumas, nurodytos žalos realumas ir tikrumas, taip pat skundžiamo neteisėtumo ir šios žalos priežastinio ryšio buvimas (2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 52 ir 54 punktai; 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, EU:T:2008:68, 327 punktas ir 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Di Bernardo / Komisija, T‑811/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:859, 60 punktas).

117    Šios trys sąlygos yra kumuliacinės, todėl vienos iš jų nebuvimo pakanka reikalavimui atlyginti žalą atmesti (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktą; 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Vonier / Komisija, T‑165/03, EU:T:2004:331, 78 punktą ir 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Di Bernardo / Komisija, T‑811/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:859, 60 punktą).

118    Nagrinėjamu atveju ieškovas, tenkindamas pirmąją sąlygą, įrodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

119    Vis dėlto, net jeigu moralinė žala ir priežastinis ryšys gali būti laikomi įrodytais (nes ieškovas nei teigė, nei a fortiori įrodė patyręs moralinės žalos, kuri gali būti atskirta nuo panaikinimą pagrindžiančio neteisėtumo ir negali būti visiškai atlyginta šiuo panaikinimu), darytina išvada, kad su šiuo neteisėtumu susijusio ginčijamo sprendimo panaikinimas savaime yra tinkamas ir iš esmės pakankamas moralinės žalos, kurią šis sprendimas gali būti sukėlęs, atlyginimas (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2006:148, 131 punktą).

120    Dėl neturtinės žalos primintina: pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad būtų tenkinami Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto reikalavimai, ieškinyje dėl Sąjungos institucijos, organo ar įstaigos tariamai padarytos žalos atlyginimo turi būti pateikti įrodymai, leidžiantys nustatyti veiksmus, kuriais ieškovas kaltina šią instituciją, organą ar įstaigą, ir nurodytos priežastys, dėl kurių jis mano, kad tarp veiksmų ir jo tariamai patirtos žalos yra priežastinis ryšys, taip pat nurodytas šios žalos pobūdis ir dydis (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo ADR Center / Komisija, T‑644/14, EU:T:2017:533, 65 ir 66 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

121    Ieškovo pateikti įrodymai neleidžia nustatyti, kokią „neturtinę“ žalą (atskirą nuo nurodytos moralinės) jis patyrė. Net darant prielaidą, kad taip yra, pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti tokios žalos buvimą ir dydį.

122    Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad buvo įvykdyta antroji sąlyga, kuri turi būti įrodyta tam, kad būtų atlyginta žala.

123    Tuo remiantis darytina išvada, kad prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas.

124    Iš viso to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys turi būti tenkinamas tiek, kiek juo siekiama, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas, o likusi jo dalis turi būti atmesta.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

125    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

126    Kadangi EUIPO iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip jis to reikalavo.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo viešojo konkurso EUIPO/AD/01/17 atrankos komisija po patikrinimo atsisakė įtraukti Lars Helbert į rezervo sąrašą, sudarytą siekiant įdarbinti AD 6 lygio administratorius intelektinės nuosavybės srityje.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Priteisti iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Nihoul

Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbtas 2021 m. sausio 13 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.