TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 25 d.

Byla F‑145/07

Pierre Bosman

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Buvęs sutartininkas – Ištarnauto laiko pensija – Šeimos pašalpa – KTĮS 109 straipsnio 3 dalis“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo P. Bosman prašo panaikinti 2007 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą, kuriuo, remiantis Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 109 straipsnio 3 dalimi, atsisakyta pripažinti jo teisę į šeimos pašalpą skaičiuojant teises į ištarnauto laiko pensiją.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. P. Bosman padengia visas, t. y. savo ir Tarybos, bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Vietos personalo darbuotojai – Sutartininkams lygiavertė kategorija – Neįtraukimas

2.      Pareigūnai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Vienodas požiūris – Skirtingas sutartininkų ir vietos personalo darbuotojų teisių į senatvės pensiją skaičiavimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 109 straipsnio 3 dalis)

3.      Pareigūnai – Pensijos – Ištarnauto laiko pensija – Skaičiavimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 109 straipsnio 3 dalis)

1.      Prielaida, kad vietos personalo darbuotojo statusas buvo paprasčiausiai „perkeltas“ į naują sutartininkų kategoriją, numatytą naujomis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, yra nepagrįsta. Iš tiesų net darant prielaidą, kad sutartininkų kategorija iš tikrųjų ilgainiui visiškai pakeis vietos personalo darbuotojų kategoriją, kaip ir, be kita ko, pagalbinių darbuotojų kategoriją, nepaneigiama, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas, sukurdamas naują tarnautojų kategoriją, jiems numatė taikyti kitokias teisės ir finansines nuostatas nei vietos personalui, todėl buvęs vietos personalo darbuotojas negali manyti, kad tarnautojų kategorija, prie kurios jis priskirtas, yra lygiavertė sutartininkų kategorijai.

(žr. 36 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Dalmasso prieš Komisiją, F‑61/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 78 punktas.

2.       Bendrijos teisės aktų leidėjas gali bet kuriuo metu priimti Pareigūnų tarnybos nuostatų normų pakeitimus, kurie, jo nuomone, atitinka tarnybos interesus, ir įtvirtinti ateičiai mažiau palankias Pareigūnų tarnybos nuostatų normas pareigūnams bei sutartininkams su sąlyga, kad asmenys, kuriems taikomos naujos nuostatos, bus vertinami vienodai.

Taikant aiškias ir tikslias Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 109 straipsnio 3 dalies nuostatas visi sutartininkai vertinami vienodai, nes šios nuostatos pagrįstos esmine ir sine qua non šeimos pašalpos skyrimo skaičiuojant teises į ištarnauto laiko pensiją sąlyga – būti išdirbusiam sutartininku daugiau nei trejus metus. Net jei priėmus bendrą ir abstrakčią nuostatą ribiniais atvejais kyla atsitiktinių nepatogumų, teisės aktų leidėjui negalima priekaištauti dėl skirstymo į kategorijas, jeigu jis, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, iš esmės nėra diskriminacinis.

(žr. 41, 44, 46 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. spalio 16 d. Sprendimo Hochstrass prieš Teisingumo Teismą, 147/79, Rink. p. 3005, 14 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Dalmasso prieš Komisiją 78 punktas.

3.      Teisės į šeimos pašalpą pripažinimas skaičiuojant sutartininko atlyginimą negali būti laikomas tiksliu, besąlyginiu ir nuosekliu patikinimu, kad jam ši išmoka bus skirta skaičiuojant jo teises į senatvės pensiją, ir visiškai nereiškia, kad į tokią pašalpą sutartininkas jau įgijo teisę, nes atlyginimas ir pensija susijusios su dviem skirtingomis administracinėmis situacijomis, kurioms taikomos skirtingos taisyklės.

(žr. 54 ir 55 punktus)