Language of document : ECLI:EU:F:2008:124

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. spalio 8 d.

Byla F‑44/07

Florence Barbin

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų balų skyrimo Europos Parlamente procedūra – Šią procedūrą reglamentuojančių instrukcijų neteisėtumas – Nuopelnų palyginimas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo F. Barbin prašo panaikinti 2006 m. spalio 16 d. Europos Parlamento sprendimą skirti jai vieną nuopelnų balą vykdant 2005 m. procedūrą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 ir 45 straipsniai)

2.      Prieštaravimas dėl teisėtumo – Apimtis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas prieštaravimas dėl teisėtumo

(EB 241 straipsnis)

1.      Palyginti nuopelnus siekiant skirti nuopelnų balus pareigūnui gali tik generalinis direktoratas, kuriame pareigūnas dirba, atsižvelgdamas į generalinio direktorato turimą ribotą nuopelnų balų skaičių ir į tai, kad kiekvienas direktorato arba tarnybos pareigūnas, kurio pareigos gali būti paaukštintos, konkuruoja su visais kitais jo departamente ar tarnyboje dirbančiais pareigūnais dėl riboto pareigų nuopelnų balų skaičiaus. Nuopelnų balus turi skirti tas generalinis direktoratas, kuriame pareigūnas ilgiausiai dirbo per referencinius metus.

(žr. 44 ir 45 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. kovo 8 d. Sprendimo Lantzoni prieš Teisingumo Teismą, T‑289/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑39 ir II‑A‑2‑171, 68 ir 69 punktai; 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Lantzoni prieš Teisingumo Teismą, T‑156/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑189 ir II‑A‑2‑969, 52 ir 53 punktai.

2.      Prieštaravimo dėl teisėtumo apimtis turi būti ribojama tiek, kiek tai būtina ginčui išspręsti. Bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai taikomas klausimui, dėl kurio pareikštas ieškinys, o ginčijamas individualus sprendimas ir nagrinėjamas bendro pobūdžio aktas turi būti tiesiogiai teisiškai susiję.

(žr. 61 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. kovo 31 d. Sprendimas Macchiorlati Dalmas prieš Vykdomąją valdybą, 21/64, Rink. p. 227, 245; 1966 m. liepos 13 d. Sprendimas Italija prieš Tarybą ir Komisiją, 32/65, Rink. p. 563, 594.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. spalio 26 d. Sprendimo Reinarz prieš Komisiją, T‑6/92 ir T‑52/92, Rink. p. II‑1047, 57 punktas; 2000 m. vasario 3 d. Sprendimo Townsend prieš Komisiją, T‑60/99, Rink. VT p. I‑A‑11 ir II‑45, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Sanchez Ferriz prieš Komisiją, F‑19/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑41 ir II‑A‑1‑135, 57 punktas.