Language of document : ECLI:EU:C:2018:986

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. gruodžio 6 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas prekių judėjimas – Muitai – Lygiaverčio poveikio mokėjimai – Mokestis už nacionalinėje teritorijoje pagamintos ir eksportuoti skirtos elektros energijos perdavimą – Tokių teisės nuostatų suderinamumas su laisvo prekių judėjimo principu“

Byloje C‑305/17

dėl Okresný súd Bratislava II (II Bratislavos apylinkės teismas, Slovakija) 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. gegužės 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

FENS spol. s r. o.

prieš

Slovenská respublika – Úrad pre reguláciu sieťových odvetví (Slovakijos Respublika – Tinklų pramonės reguliavimo tarnyba)

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro septintosios kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, einantis ketvirtosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai K. Jürimäe, C. Lycourgos, E. Juhász (pranešėjas) ir C. Vajda,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. balandžio 19 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        FENS spol. s. r. o., atstovaujamos advokatės A. Čižmáriková,

–        Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos B. Ricziová,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir J. Langer,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wasmeier ir A. Tokár,

susipažinęs su 2018 m. liepos 5 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 28 ir 30 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant FENS spol. s r.o., Slovakijoje įsteigtos ribotos atsakomybės bendrovės, ir Slovenská republika (Slovakijos Respublika), atstovaujamos Úrad pre reguláciu sieťových odvetví (Tinklų pramonės reguliavimo tarnyba (toliau – ÚRSO)), ginčą dėl mokesčio už elektros energijos perdavimo paslaugų teikimą; ÚRSO pareikalavo, kad šį mokestį sumokėtų FENS pirmtakas.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        SESV 28 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas.“

4        Pagal SESV 30 straipsnį:

„Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdžio muitams.“

5        2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 96/92/EB (OL L 176, 2003, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 211 ir klaidų ištaisymas OL L 16, 2004, p. 74), 11 straipsnio „Dispečerinis valdymas ir balansavimas“ 7 dalyje numatyta:

„Perdavimo tinklų operatorių priimtos taisyklės, kuriomis siekiama subalansuoti elektros energijos tinklus, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminuojančios ir apimti taisykles, reglamentuojančias tvarką, pagal kurią imamas mokestis iš jų tinklų sistemos vartotojų už energijos neatitikimą. Sąlygos, kuriomis perdavimo tinklų operatoriai teikia šias paslaugas, įskaitant taisykles ir tarifus, nustatomos nediskriminuojančiu ir išlaidas atspindinčiu būdu, taikant 23 straipsnio 2 dalį atitinkančią metodiką; šios sąlygos skelbiamos viešai.“

6        2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (OL L 33, 2006, p. 22) 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:

„1.      Šioje direktyvoje nustatomos priemonės, skirtos užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą, kad būtų garantuotas sklandus elektros vidaus rinkos veikimas, taip pat

a)      atitinkamas gamybos pajėgumų lygis;

b)      tinkama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra

ir

c)      vidaus rinkos vystymuisi tinkamas valstybių narių tinklų sujungimo laipsnis.

2.      Joje įtvirtinama sistema, pagal kurią valstybės narės sukuria skaidrią, stabilią ir nediskriminacinę elektros energijos tiekimo saugumo politiką, suderinamą su konkurencingos elektros vidaus rinkos poreikiais.“

7        Šios direktyvos 5 straipsnyje „Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros išlaikymas“ numatyta:

„1.      Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos išlaikyti elektros paklausos ir turimų gamybos pajėgumų pusiausvyrą.

Visų pirma valstybės narės:

a)      nepažeisdamos konkrečių mažų izoliuotų sistemų reikalavimų, skatina nustatyti didmeninės rinkos sistemą, kuri duotų reikiamus gamybos ir vartojimo kainų signalus;

b)      reikalauti, kad perdavimo tinklų operatoriai užtikrintų, jog siekiant išlaikyti pusiausvyrą būtų užtikrintas tinkamas gamybos rezervinės galios lygis, ir (arba) patvirtintų lygiavertes rinkos principais grindžiamas priemones.

2.      Nepažeisdamos Sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės narės taip pat gali imtis papildomų priemonių, įskaitant šias priemones, bet jomis neapsiribojant:

a)      priimti nuostatas, sudarančias geresnes sąlygas naujiems gamybos pajėgumams atsirasti ir naujoms gamybos įmonėms patekti į rinką;

b)      pašalinti kliūtis pertraukiamo tiekimo sutarčių sudarymui;

c)      pašalinti kliūtis gamintojams ir klientams sudaryti įvairios trukmės sutartis;

d)      raginti pradėti taikyti tikralaikes paklausos valdymo technologijas, pvz., pažangias matavimo sistemas;

e)      remti energijos taupymo priemones;

f)      nustatyti konkurso tvarką ar bet kokią kitą tvarką, kuri yra lygiavertė skaidrumo ir nediskriminavimo atžvilgiu pagal Direktyvos 2003/54/EB 7 straipsnio 1 dalį.

3.      Valstybės narės skelbia priemones, kurių reikia imtis pagal šį straipsnį, ir užtikrina, kad jos būtų kuo geriau išplatintos.“

 Slovakijos teisė

8        Nariadenie vlády Slovenskej republiky č.317/2007 Z. z., ktorým sa ustanovujú pravidlá pre fungovanie trhu s elektrinou (Slovakijos Respublikos vyriausybės dekretas Nr. 317/2007, kuriuo nustatomos elektros energijos rinkos veikimo taisyklės (pagrindinės bylos aplinkybėms taikytina redakcija) (toliau – Vyriausybės dekretas Nr. 317/2007), 12 straipsnyje „Tinklo paslaugų teikimo sąlygos“ nustatyta:

„1.      Tinklo paslaugas teikia perdavimo tinklo operatorius, vadovaudamasis techninėmis sąlygomis ir elektros energijos paskirstymo centro nurodymais ir naudodamasis papildomomis jo paties įsigytomis paslaugomis.

2.      Jei galutinis elektros energijos vartotojas yra prisijungęs prie perdavimo tinklo, jis moka už tinklo paslaugas ir sistemos eksploatavimą perdavimo tinklo valdytojui pagal perdavimo ir prieigos prie perdavimo tinklo sutartį.

3.      Jeigu galutinis elektros energijos vartotojas nėra prisijungęs prie perdavimo tinklo, jis moka už tinklo paslaugas ir už sistemos eksploatavimą, tarpininkaujant platinimo tinklo, prie kurio prijungta jo vartojimo vieta, eksploatuotojui pagal perdavimo ir prieigos prie perdavimo tinklo sutartį.

<…>

9.      Mokestį už tinklo paslaugas elektros energijos eksportavimo atveju moka elektros energijos eksportuotojas, jei jis neįrodo, kad eksportuota elektros energija nebuvo importuota į atitinkamą teritoriją.

10.      Mokestis už sistemos eksploatavimą nemokamas už elektros energiją elektros energijos eksploatavimo tikslais.“

9        Pagal Zákon č. 251/2012 Z. z. o energetike a o zmene a doplnení niektorých zákonov (Įstatymas Nr. 251/2012 dėl energetikos, iš dalies keičiantis ir papildantis kai kuriuos įstatymus) 2 straipsnio a punkto 2 papunktį atitinkama teritorija yra Slovakijos Respublikos teritorija, kurioje perdavimo tinklo operatorius arba paskirstymo tinklo operatorius turi užtikrinti elektros energijos perdavimą ar paskirstymą, arba teritorija, kurioje perdavimo tinklo operatorius arba paskirstymo tinklo operatorius turi užtikrinti dujų perdavimą ar paskirstymą.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

10      FENS yra Korlea Invest a.s. (toliau – Korlea) teisių perėmėjas. Korlea yra bendrovė, kuriai buvo iškelta bankroto byla vykstant teismo procesui, per kurį buvo pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį spendimą.

11      Korlea gavo leidimą veikti Slovakijos elektros energijos sektoriuje kaip tiekėja. Jos veikla apėmė elektros energijos pirkimą, pardavimą ir eksportą. Tokiomis aplinkybėmis Korlea sudarė pagrindų sutartį dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo su Slovenské elektrárne a.s. (kuri yra pagal Slovakijos teisę įsteigta bendrovė, veikianti elektros energijos gamybos sektoriuje), įsigaliojusią 2006 m. rugpjūčio 15 d., ir atskiras elektros energijos tiekimo sutartis. 2008 m. sausio 16 d. Korlea su bendrove Slovenská elektrizačná prenosová sústava a.s. (toliau – SEPS, Slovakijos bendrovė, valdanti nacionalinį elektros energijos perdavimo tinklą) sudarė elektros energijos perdavimo sutartį, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo Korlea naudai užtikrinti elektros energijos perdavimą jungiamosiomis linijomis ir perdavimo paslaugų valdymą ir teikimą. Pagal perdavimo sutartį Korlea už tinklo paslaugų, susijusių su elektros energijos eksportu, teikimą įsipareigojo mokėti mokestį, apskaičiuotą pagal Vyriausybės dekreto Nr. 317/2007 12 straipsnio 9 dalį, išskyrus tuos atvejus, jei įrodytų, kad eksportuota energija prieš tai buvo importuota į Slovakiją.

12      Kaip minėtą mokestį Korlea sumokėjo SEPS 6 815 853,415 EUR sumą už 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Ši suma buvo apskaičiuota pagal 2007 m. gruodžio 4 d. ÚRSO sprendimą.

13      2008 m. spalio 13 d. raštu Korlea paprašė SEPS nebereikalauti minėto mokesčio ir grąžinti jau sumokėtas sumas. 2008 m. spalio 30 d. raštu SEPS atmetė šį prašymą.

14      2010 m. KorleaOkresný súd Bratislava II (II Bratislavos apylinkės teismas, Slovakija) pareiškė ÚRSO ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad nagrinėjamas mokestis yra mokėjimas, turintis muitams lygiavertį poveikį. ÚRSO tvirtino, kad šis mokestis negali daryti įtakos mainams tarp valstybių narių ir kad juo buvo siekiama užtikrinti tiekimo saugumą, Slovakijos Respublikos elektros energijos tinklo patikimumą ir stabilumą, ypač laikotarpiu iki 2009 m., per kurį tinklo stabilumą trikdė dviejų Jaslovské Bohunice (Slovakija) atominės jėgainės blokų sustabdymas. Be to, ÚRSO nurodė, kad kai Slovakijos rinka vėl stabilizavosi – t. y. nuo 2009 m. balandžio 1 d. – minėtas mokestis nebebuvo taikomas.

15      2011 m. vasario 4 d. sprendimu šis teismas ieškinį atmetė. Korlea apeliacine tvarka apskundė tokį sprendimą Krajský súd Bratislava (Bratislavos apygardos teismas, Slovakija), šis tą sprendimą panaikino 2012 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui.

16      Tokiomis sąlygomis Okresný súd Bratislava II (II Bratislavos apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar SESV 30 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip [Vyriausybės dekreto Nr. 317/2007] 12 straipsnio 9 dalis, pagal kurią nustatomas specialus mokestis už elektros energijos eksportą iš Slovakijos teritorijos, nedarant skirtumo, ar tai yra elektros energijos eksportas iš Slovakijos į Europos Sąjungos valstybes nares, ar į trečiąsias valstybes, jei elektros energijos eksportuotojas neįrodo, kad eksportuota elektros energija į Slovakijos teritoriją buvo importuota, t. y. mokestis taikomas tik Slovakijoje pagamintai elektros energijai, kuri buvo eksportuota iš Slovakijos teritorijos?

2.      Ar piniginė rinkliava, kaip antai nustatyta [Vyriausybės dekreto Nr. 317/2007] 12 straipsnio 9 dalyje, taikoma tik Slovakijoje pagamintai ir tuo pačiu metu eksportuotai iš Slovakijos teritorijos elektros energijai, neatsižvelgiant į tai, ar eksportuojama į trečiąsias valstybes, ar į Europos Sąjungos valstybes nares, turi būti laikomas muitui lygiaverčio poveikio mokėjimu, kaip tai suprantama pagal SESV 28 straipsnio 1 dalį?

3.      Ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip [Vyriausybės dekreto Nr. 317/2007] 12 straipsnio 9 dalis, yra suderinama su SESV 28 straipsnyje įtvirtintu laisvo prekių judėjimo principu?“

 Dėl prejudicinių klausimų

17      Klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 28 ir 30 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kuriomis nustatyta tokia piniginė rinkliava, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri taikoma elektros energijai, eksportuojamai į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę tik tuo atveju, jei elektros energija buvo pagaminta nacionalinėje teritorijoje.

18      Pagal Vyriausybės dekreto Nr. 317/2007 12 straipsnio 9 dalį mokestį už tinklo paslaugas elektros energijos eksportavimo atveju moka elektros energijos eksportuotojas, nebent jis įrodo, kad eksportuojama elektros energija buvo importuota į Slovakijos teritoriją. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti ir tai, kad piniginė rinkliava, kuri sudaro tokį mokestį, buvo taikoma tik laikinai ir kad ji nebetaikoma nuo 2009 m. balandžio 1 d.

 Dėl SESV 28 ir 30 straipsnių taikymo

19      Nyderlandų ir Slovakijos vyriausybės tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai taikytina antrinė teisė. Nyderlandų vyriausybė nurodo tam tikras Direktyvos 2003/54 nuostatas, o Slovakijos vyriausybė – tam tikras Direktyvos 2005/89 nuostatas.

20      Nyderlandų vyriausybė teigia, kad nagrinėjama piniginė rinkliava patenka į Direktyvos 2003/54 11 straipsnio 7 dalies, pagal kurią tinklų operatoriams leidžiama nustatyti mokesčius elektros energijos perdavimo paslaugų naudotojams disbalanso atveju, taikymo sritį. Todėl tokios rinkliavos suderinamumas su Sąjungos teise turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šią direktyvą, o ne į pirminę teisę.

21      Slovakijos vyriausybė nurodo, kad Direktyvos 2005/89 5 straipsnyje aiškiai numatyta, jog valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos išlaikyti elektros paklausos ir turimų gamybos pajėgumų pusiausvyrą. Pagrindinėje byloje nagrinėjamos rinkliavos laikinas taikymas nacionalinėje teritorijoje pagamintos elektros energijos eksportuotojams tiksliai atitinka šiame straipsnyje nurodytus tikslus.

22      Šiuo klausimu reikia priminti, kad kai klausimo reglamentavimas išsamiai suderintas Sąjungos lygiu, visos su juo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas (žr., be kita ko, 2014 m. liepos 1 d. Sprendimo Ålands Vindkraft, C‑573/12, EU:C:2014:2037, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23      Taigi šiuo atveju reikia nustatyti, ar pagal Direktyvos 2005/54 11 straipsnio 7 dalį ir (arba) Direktyvos 2005/89 5 straipsnį buvo atliktas išsamus suderinimas, dėl kurio tampa nereikalingas teisės nuostatų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, suderinimo su SESV 28 ir 30 straipsniais nagrinėjimas.

24      Šiuo klausimu pažymėtina, jog Direktyva 2003/54, taikytina pagrindinės bylos faktinių aplinkybių susiklostymo dieną, yra vienas iš elektros energijos vidaus rinkos laipsniško sukūrimo visoje Sąjungoje etapų. Nors ja buvo prisidėta prie tokios rinkos sukūrimo, vis dėlto visas procesas nebuvo užbaigtas. Tai, kad Direktyva 2003/54 buvo panaikinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 211, 2009, p. 55; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 3), patvirtina šią išvadą.

25      Dėl Direktyvos 2003/54 11 straipsnio 7 dalies pažymėtina, kad iš šios nuostatos formuluotės matyti, jog taisyklės, reglamentuojančios elektros energijos tinklų naudotojų apmokestinimą disbalanso atveju, turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Šia nuostata tik nustatoma sistema, pagal kurią perdavimo tinklų operatoriai nustato šiuos mokesčius, tačiau šių mokesčių taikymas nėra išsamiai suderintas. Taigi į SESV 28 ir 30 straipsnius turi būti atsižvelgiama tam, kad būtų nustatytas tokių nacionalinių priemonių, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, suderinamumas su Sąjungos teise.

26      Dėl Direktyvos 2005/89 pažymėtina, kad joje, kaip matyti iš 1 straipsnio 2 dalies, taip pat įtvirtinama sistema, pagal kurią valstybės narės sukuria skaidrią, stabilią ir nediskriminacinę elektros energijos tiekimo saugumo politiką, suderinamą su konkurencingos elektros vidaus rinkos poreikiais. Šios direktyvos 5 straipsnyje, kuriuo remiasi Slovakijos vyriausybė, nurodoma, kad valstybės narės imasi „atitinkamų priemonių“. Iš šių nuostatų matyti, kad valstybės narės šiame kontekste išsaugo didelę diskreciją ir kad minėtos direktyvos atliekamas suderinimas nėra išsamus.

27      Iš to matyti, jog pagal Direktyvos 2003/54 11 straipsnio 7 dalį ir Direktyvos 2005/89 5 straipsnį nebuvo išsamiai suderinta jų reglamentuojama sritis.

28      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išaiškinti SESV 28 ir 30 punktus.

 Dėl muitui lygiaverčio poveikio mokėjimo buvimo

29      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją bet kokia vienašališkai taikoma piniginė rinkliava, kuria apmokestinamos prekės dėl to, kad jos kerta sieną, ir kuri nėra muitas tiesiogine žodžio prasme, kad ir kokia maža ji būtų, nepaisant jos pavadinimo ir taikymo būdo, yra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas. Tačiau bendroje vidaus mokesčių sistemoje nustatytai piniginei rinkliavai, remiantis tais pačiais objektyviais kriterijais sistemingai taikomai prekių kategorijoms, neatsižvelgiant į jų kilmę arba paskirtį, taikomas SESV 110 straipsnis, kuriuo draudžiami diskriminaciniai vidaus mokesčiai (2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France, C‑39/17, EU:C:2018:438, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30      Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, viena vertus, kad su lygiaverčio poveikio mokėjimais ir diskriminaciniais vidaus mokesčiais susijusios SESV nuostatos netaikomos kumuliatyviai, todėl Sutarties sistemoje priemonė, kuriai taikomas SESV 110 straipsnis, negali tuo pačiu metu būti pripažinta „lygiaverčio poveikio mokėjimu“ (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Orgacom, C‑254/13, EU:C:2014:2251, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją); kita vertus, SESV 110 straipsnis taikomas ne tik importuojamoms, bet ir eksportuojamoms prekėms (šiuo klausimu žr. 2003 m. gegužės 22 d. Sprendimo Freskot, C‑355/00, EU:C:2003:298, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31      Piniginė rinkliava taip pat nelaikoma „lygiaverčio poveikio mokėjimu“, jeigu ji tam tikromis sąlygomis mokėtina dėl patikrinimų, kurie atliekami siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Sąjungos teisės aktų nuostatas, arba yra proporcingo dydžio atlygis už realiai ūkio subjektui, privalančiam mokėti šią rinkliavą, suteiktą paslaugą (2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France, C‑39/17, EU:C:2018:438, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Taigi reikia nustatyti, ar nagrinėjama piniginė rinkliava atitinka muitui lygiaverčio poveikio mokėjimo apibrėžtį, kaip matyti iš šio sprendimo 29–31 punktuose išdėstytų aplinkybių.

33      Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama rinkliava yra valstybės narės vienašališkai nustatyta piniginė rinkliava. Kadangi nesvarbu, kokiu tikslu tokia rinkliava nustatyta, neturi reikšmės tai, kad tai yra mokestis už tam tikras elektros energijos perdavimo tinklo paslaugas (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Michaïlidis, C‑441/98 ir C‑442/98, EU:C:2000:479, 14 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34      Antra, reikia nurodyti, kad pagal Sąjungos teisę elektros energija yra prekė ir kad renkant mokestį ne už pačią prekę, bet už su preke susijusią būtiną veiklą (tinklo paslaugas šiuo atveju) šis mokestis gali patekti į laisvo prekių judėjimo nuostatų taikymo sritį. Taigi, kai mokestis yra apskaičiuojamas remiantis perduotų kilovatvalandžių skaičiumi, o ne perdavimo atstumu ar bet kuriuo kitu tiesiogiai su perdavimu susijusiu kriterijumi, jis turi būti vertinamas kaip taikomas pačiai prekei (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Essent Netwerk Noord ir kt., C‑206/06, EU:C:2008:413, 43 ir 44 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

35      Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjama rinkliava apskaičiuojama pagal perduotų kilovatvalandžių skaičių, turi būti laikoma, kad ji taikoma prekėms.

36      Trečia, reikia patikrinti, ar ši rinkliava šioms prekėms taikoma dėl sienos kirtimo, ar, atvirkščiai, ją veikiau lemia bendra vidaus mokesčių sistema, pagal kurią, remiantis tais pačiais objektyviais kriterijais, ji sistemingai taikoma prekių kategorijoms, neatsižvelgiant į jų kilmę arba paskirtį.

37      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad esminė lygiaverčio poveikio mokėjimo savybė, jį atskirianti nuo bendro pobūdžio vidaus mokesčio, susijusi su aplinkybe, kad pirmasis taikomas tik sieną kertančioms prekėms, o antrasis – importuotoms, eksportuotoms ir nacionalinėms prekėms (2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Orgacom, C‑254/13, EU:C:2014:2251, 28 punktas).

38      Šiuo atveju iš pateiktų klausimų formuluotės matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama rinkliava taikoma tik Slovakijoje pagamintai ir vėliau eksportuotai elektros energijai. Iš to matyti, kad ji renkama dėl to, jog elektros energija kerta sieną.

39      Slovakijos vyriausybė nurodo, kad Vyriausybės dekrete Nr. 317/2007 numatyta tapati rinkliava, taikoma Slovakijoje suvartojamai elektros energijai, neatsižvelgiant į elektros energijos kilmę. Dėl šios priežasties Slovakijoje pagaminta ir vėliau eksportuota elektros energija iš tikrųjų vertinama taip pat, kaip ir Slovakijoje pagaminta ir šioje valstybėje suvartojama elektros energija.

40      Vis dėlto, darant prielaidą, kad abiem elektros energijos kategorijoms taikoma ta pati tvarka, reikia priminti, jog tam, kad nagrinėjamas mokestis būtų priskirtas prie bendros „vidaus mokesčių“, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį, sistemos, tas pats mokestis turi būti vienodai taikomas nacionalinei prekei ir eksportuotai prekei tame pačiame prekybos etape, o apmokestinimo momentas taip pat turi būti vienodas abiem prekėms (2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Orgacom, C‑254/13, EU:C:2014:2251, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41      Jeigu, remiantis Slovakijos vyriausybės pateikta informacija, nagrinėjama piniginė rinkliava už Slovakijoje suvartojamą elektros energiją tenka būtent galutiniam klientui, neginčijama, kad eksportuojamos elektros energijos atveju ši rinkliava tenka elektros energijos eksportuotojui. Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama rinkliava taikoma Slovakijoje pagamintai elektros energijai dėl to, kad ji suvartojama šioje valstybėje, arba, jeigu ji eksportuojama, kad vėliau būtų suvartota kitoje valstybėje, dėl to, kad ji eksportuojama. Tokiomis aplinkybėmis manytina, kad ši piniginė rinkliava taikoma eksportuojamai elektros energijai ir elektros energijai, kuri suvartojama šios valstybės narės viduje tame pačiame prekybos etape.

42      Ketvirta, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra nieko, iš ko būtų galima spręsti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama piniginė rinkliava mokėtina dėl patikrinimų, kurie atliekami siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Sąjungos teisės aktų nuostatas, arba kad ji yra proporcingo dydžio atlygis už ūkio subjektui realiai suteiktą paslaugą.

43      Šiuo aspektu primintina, kad nors Teisingumo Teismas pripažino, jog rinkliava, kuri sudaro proporcingo dydžio atlygį už paslaugą, realiai suteiktą ūkio subjektui, kuris turį šią rinkliavą sumokėti, nėra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas (2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Carbonati Apuani, C‑72/03, EU:C:2004:506, 31 punktas), kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 66 punkte, tam, kad rinkliava nepatektų į SESV 28 straipsnio taikymo sritį, suteikta paslauga turi suteikti konkrečios ir aiškios naudos atskiram eksportuotojui, nes nauda viešajam interesui yra pernelyg bendro pobūdžio ir ją sunku įvertinti, kad į ją būtų atsižvelgta kaip į faktiškai suteiktą konkrečią naudą (šiuo klausimu žr. 1969 m. liepos 1 d. Sprendimo Komisija / Italija, 24/68, EU:C:1969:29, 16 punktą ir 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, 18/87, EU:C:1988:453, 7 punktą).

44      Slovakijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose nurodė, kad ši piniginė rinkliava renkama už eksportuotojams realiai suteiktą tinklo paslaugą, ir šios savo argumentų dalies visiškai nepagrindė papildomais įrodymais, kurie patvirtintų, jog ginčijama rinkliava atlyginama už tokią konkrečią ir aiškią naudą.

45      Iš kitų bylos dokumentų nematyti, kad piniginė rinkliava, taikoma siekiant išlaikyti elektros paklausos ir turimų gamybos pajėgumų pusiausvyrą, gali būti laikoma rinkliava, kuri yra atlygis už paslaugą, suteikiančią konkrečią ir aiškią naudą.

46      Tokiomis aplinkybėmis pagrindinėje byloje nagrinėjama piniginė rinkliava, taikoma elektros energijai, eksportuojamai į kitą nei Slovakijos Respublika valstybę narę arba trečiąsias valstybes, laikytina lygiaverčio poveikio mokėjimu, kaip tai suprantama pagal SESV 28 straipsnį.

47      Šis tvirtinimas taikomas ir elektros energijai, eksportuojamai į kitą valstybę narę, ir elektros energijai, eksportuojamai į trečiąsias valstybes.

48      Kai ši piniginė rinkliava taikoma eksportui į kitas valstybes nares, jai taikytini SESV 28 ir 30 straipsniai, o kai ji taikoma eksportui į trečiąsias valstybes – taikomas SESV 28 straipsnis.

49      Konkrečiai dėl eksportavimo į trečiąsias valstybes primintina, kad pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies a ir e punktus Sąjunga turi išimtinę kompetenciją muitų sąjungos ir bendrosios prekybos politikos srityse ir kad pagal SESV 207 straipsnio 1 dalį bendroji prekybos politika grindžiama vienodais principais, be kita ko, kiek tai susiję su tarifų pakeitimais bei tarifinių ir komercinių susitarimų, susijusių su prekių ir paslaugų mainais, sudarymu.

50      Bendrosios prekybos politikos vieningumui būtų labai pakenkta, jei valstybėms narėms būtų leidžiama vienašališkai nustatyti muitams lygiaverčio poveikio mokėjimus už eksportą į trečiąsias valstybes.

51      Iš to matyti, kaip pažymi Europos Komisija, kad valstybės narės neturi kompetencijos vienašališkai nustatyti muitams lygiaverčio poveikio mokėjimus už eksportą į trečiąsias valstybes (pagal analogiją žr. 1995 m. spalio 26 d. Sprendimo Siesse, C‑36/94, EU:C:1995:351, 17 punktą).

 Dėl galimo šios rinkliavos už eksportą pateisinimo

52      Nyderlandų vyriausybė tvirtina, kad tikslas užtikrinti tiekimo augimą yra, kaip Teisingumo Teismas pripažino 2013 m. spalio 22 d. Sprendime Essent ir kt. (C‑105/12–C‑107/12, EU:C:2013:677, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), privalomasis bendrojo intereso pagrindas.

53      Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad SESV 28 straipsnyje įtvirtintas draudimas yra bendro ir absoliutaus pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Michaïlidis, C‑441/98 ir C‑442/98, EU:C:2000:479, 14 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). SESV nėra numatyta jokių nukrypti leidžiančių nuostatų, o Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad iš taikytinos pirminės teisės nuostatų aiškumo, privalomumo ir neribotos taikymo srities matyti, kad muitų draudimas yra esminė taisyklė ir kad bet kokia išimtis turi būti aiškiai numatyta. Be to, jis paaiškino, kad sąvoka „muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas“ yra būtinas bendros taisyklės, kuria draudžiami muitai, papildymas (šiuo klausimu žr. 1962 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas ir Belgija, 2/62 ir 3/62, EU:C:1962:45, p. 827).

54      Teisingumo Teismas nusprendė, kad SESV 36 straipsnyje numatytos nuo SESV 34 ir 35 straipsnių leidžiančios nukrypti nuostatos pagal analogiją netaikomos muitams ir lygiaverčio poveikio mokėjimams (šiuo klausimu žr. 1968 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Komisija / Italija, 7/68, EU:C:1968:51, p. 628).

55      Šie tvirtinimai privalomi ir muitui lygiaverčio poveikio mokėjimams, kurie taikomi eksportui į kitas valstybes nares, ir draudimui taikyti tokius mokėjimus už eksportą į trečiąsias valstybes.

56      Iš to matyti, kad nagrinėjama piniginė rinkliava turi būti laikoma muitui lygiaverčio poveikio mokėjimu, todėl negali būti pateisinama.

57      Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad SESV 28 ir 30 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog jais draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kuriomis nustatoma piniginė rinkliava, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri taikoma elektros energijai, eksportuojamai į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę narę tik tais atvejais, jei elektros energija buvo pagaminta nacionalinėje teritorijoje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

58      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

SESV 28 ir 30 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kuriomis nustatoma piniginė rinkliava, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri taikoma elektros energijai, eksportuojamai į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę narę tik tais atvejais, jei elektros energija buvo pagaminta nacionalinėje teritorijoje.

Parašai.


*      Proceso kalba: slovakų.