TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. kovo 5 d.

Byla F‑33/07

Alberto Toronjo Benitez

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Buvę laikinieji tarnautojai, kuriems darbo užmokestis buvo mokamas iš tyrimų lėšų – Sukauptų balų panaikinimas – Pareigūno perkėlimas iš bendrojo biudžeto tyrimų skirsnio į su administravimu susijusį skirsnį – 2004 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimo dėl pareigūnų, kuriems darbo užmokestis mokamas pagal bendrojo biudžeto tyrimų skirsnį, pareigų paaukštinimo procedūros 2 straipsnio neteisėtumas“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo A. Toronjo Benitez prašo Tarnautojų teismo pripažinti neteisėtu 2004 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimo dėl pareigūnų, kuriems darbo užmokestis mokamas pagal bendrojo biudžeto tyrimų skirsnį, pareigų paaukštinimo procedūros 2 straipsnį ir panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo buvo panaikinti ieškovo dirbant laikinuoju tarnautoju sukaupti 44,5 balai.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

Komisijos sprendimo dėl pareigūnų, kuriems darbo užmokestis mokamas pagal bendrojo biudžeto tyrimų skirsnį, pareigų paaukštinimo procedūros 2 straipsniu, kuriame numatytas pareigūnų mobilumo apribojimas, tarnybos interesai nepažeidžiami.

Šio sprendimo, taikomo pareigūnams, buvusiems laikiniesiems tarnautojams, kuriems darbo užmokestis buvo mokamas iš tyrimų lėšų, 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, nukrypstant nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, kad šie pareigūnai, kuriems po konkurso darbo užmokestis mokamas pagal bendrojo biudžeto tyrimų skirsnį, išsaugo jiems dirbant laikinaisiais tarnautojais sukauptus paaukštinimo balus. Pagal minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalį šie nuopelnų ir pirmenybės balai vis dėlto panaikinami, jeigu per dvejus metus nuo pareigūnų priėmimo bandomajam laikotarpiui dienos šie pareigūnai jų pačių prašymu perkeliami į pareigas, priskiriamas su administravimu susijusiam bendrojo biudžeto skirsniui.

Nagrinėjamą pareigūnų mobilumo apribojimą pateisina argumentai, susiję su deramu institucijos funkcionavimu ir tarnybos interesais. Nors geras personalo išteklių paskirstymas ir pareigūnų mobilumas institucijų viduje yra su tarnybos interesais suderinami tikslai, tarnybos interesai tuo neapsiriboja. Minėtu sprendimu siekiama skatinti pareigūnus, buvusius laikinuosius tarnautojus, kuriems darbo užmokestis buvo mokamas iš tyrimų lėšų, mažiausiai dvejus metus toliau eiti bendrojo biudžeto tyrimo skirsniui priskiriamas pareigas, į kurias jie buvo paskirti nuolatinei tarnybai ir kurioms eiti jie turi reikiamą kvalifikaciją.

Iš aptariamų nuostatų matyti, kad Komisija neneigia su pareigūnų mobilumu institucijų viduje susijusių tarnybos interesų ir, atvirkščiai, bando juos suderinti su kitais tarnybos interesais, kuriems ji teikia ypatingą dėmesį. Taigi atitinkamų pareigūnų mobilumo apribojimas yra ribotas, nes jis susijęs tik su pareigūnais, buvusiais laikinaisiais tarnautojais, kuriems darbo užmokestis buvo mokamas iš biudžeto tyrimų lėšų ir kurie prieš mažiau nei dvejus metus paskirti nuolatinei tarnybai į pareigas, priskiriamas tam pačiam biudžetui. Tačiau labiausiai jis ribojamas laiko atžvilgiu, t. y. dvejų metų laikotarpiu, kuris skaičiuojamas nuo atitinkamų pareigūnų priėmimo bandomajam laikotarpiui dienos.

Be to, sprendimu nepažeidžiamas pareigūnų vienodo vertinimo principas. Minėto sprendimo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, nukrypstant nuo šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies, 1 dalyje nurodytos trys pareigūnų kategorijos išsaugo balus, kurie sukaupti būnant laikinaisiais tarnautojais, net jeigu šie pareigūnai perkeliami į kitas pareigas, priskiriamas su administravimu susijusiam bendrojo biudžeto skirsniui, per dvejus metus nuo jų priėmimo bandomajam laikotarpiui dienos. Vieną iš šių kategorijų sudaro pareigūnai, „kuriuos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalį Paskyrimų tarnyba perkėlė į kitas pareigas tarnybos interesais“. Iš sprendimo 2 straipsnio tikslų matyti, kad taip institucija nori nurodyti pareigūnus, perkeltus į kitas pareigas vadovaujantis vien tarnybos interesais ir neatsižvelgiant į jų pačių pageidavimą būti perkeltais, nes tokia galimybė institucijoms suteikiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, išskyrus tos pačios dalies antrą pastraipą, nuostatomis. Taigi, nors sprendimas perkelti visuomet turi būti priimamas dėl tarnybos interesų, perkeltų pareigūnų situacija iš esmės skiriasi pagal tai, ar administracija atsižvelgė į jų pageidavimą būti perkeltais.

Prie kitos minėto sprendimo 2 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigūnų kategorijos priskiriami pareigūnai, perkelti jų pačių prašymu ir mažiausiai dvejus metus einantys atsakingas pareigas. Šiuo atžvilgiu pateisinamas skirtingas pareigūnų, perkeltų jų pačių prašymu į pareigas, priskiriamas su administravimu susijusiam bendrojo biudžeto skirsniui, per dvejus metus nuo jų priėmimo bandomajam laikotarpiui dienos, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar jie mažiausiai dvejus metus ėjo atsakingas pareigas. Net jeigu pareigūnas, paskirtas į atsakingas pareigas, paprastai perkeliamas tik po penkerių metų, išvada, kad po penkerių, o ne po dvejų metų minėtas pareigūnas atsiduria tokioje situacijoje, kuri skiriasi nuo kitų pareigūnų situacijos, yra neteisinga. Didesnis įpareigojimas būti perkeltam, tenkantis pareigūnams, paskirtiems į atsakingas pareigas, išplaukia iš to, kad dėl savo funkcijų pobūdžio jie susiduria su didesne finansinių pažeidimų arba interesų konfliktų rizika. Todėl pareigūnų, paskirtų į atsakingas pareigas, situacija objektyviai skiriasi nuo kitų pareigūnų situacijos visą jų paskyrimo laikotarpį, o ne tik pasibaigus penkeriems metams. Tokiomis aplinkybėmis nėra priežasčių manyti, kad išimtį numatančių taisyklių, susijusių su mobilumu, taikymą šiems pareigūnams galima pateisinti tik pasibaigus penkeriems metams. Atvirkščiai, atsižvelgiant į tarnybos interesus, su kuriais siejamas į atsakingas pareigas paskirtų pareigūnų mobilumo, siekiant sumažinti riziką, su kuria jie susiduria, palengvinimas, būtų pagrįsta netaikyti minėtiems pareigūnams nuostatų, kuriomis skatinamas stabilumas papildomą dvejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo jų priėmimo bandomajam laikotarpiui dienos. Todėl 3 dalyje numatyta minėtiems pareigūnams palanki išimtis nėra neproporcinga siekiamo tikslo atžvilgiu.

(žr. 32, 67–73 ir 90–96 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. birželio 12 d. Sprendimo Carbajo Ferrero prieš Parlamentą, T‑237/95, Rink. VT p. I‑A‑141 ir II‑429, 99 punktas.