2018 m. balandžio 3 d. Budai Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VE / WD

(Byla C-227/18)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Budai Központi Kerületi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: VE

Atsakovė: WD

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties sąlyga, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad pagal paskolos sutartį mokėtinų grąžinimo įmokų dydis gali viršyti vartotojo pajamų dydį, kurį nustatė kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas vertindamas mokumą, arba kad tokių pajamų dalis gali būti daug didesnė [nei numatyta]; taip pat atsižvelgiant į tai, kad atitinkamoje nacionalinės teisės normoje reikalaujama išsamiai raštu nurodyti riziką, o ne tik pareikšti apie rizikos egzistavimą ir jos priskyrimą; be to, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą?

2.    Ar galima laikyti, kad, atsižvelgiant į ekonominius padarinius, sutarties nuostata, pagal kurią valiutos kurso rizika tenka vartotojui (kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas šią sąlygą naudoja kaip bendrąją sutarties sąlygą, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi) ir kuri buvo parengta vykdant įstatyme numatytą neišvengiamai bendro pobūdžio pareigą pateikti informaciją, nėra nesąžininga, nes suformuluota aiškiai ir suprantamai, jeigu minėtoje sutarties sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad paskolos sutartimi nenustatyta jokia valiutos kurso pokyčių viršutinė riba; taip pat atsižvelgiant į tai, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-26/13 74 punktu galima reikalauti, kad kita sutarties šalis pardavėjas arba tiekėjas ne tik supažindintų vartotoją su rizika, bet taip pat kad vartotojas, remdamasis informacija, galėtų įvertinti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, kurie gali jam kilti dėl valiutos kurso rizikos prisiėmimo, taigi ir bendrą paskolos kainą?

3.    Ar galima Direktyvą 93/13¹ , visų pirma jos paskutinę konstatuojamąją dalį, jos priedo 1 dalies o punktą, 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, aiškinti taip, kad, visų pirma atsižvelgiant į reikalavimą, nustatytą, be kita ko, Sprendime C-42/15, kad vartotojų apsaugai užtikrinti būtinos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, pagal Sąjungos teisę draudžiama valstybės narės teismų praktika, teisės aiškinimas arba teisės aktų nuostatos, pagal kurias teisiniai padariniai (sutartis pripažįstama visiškai negaliojančia dėl teisės normos pažeidimo arba žalos atlyginimas ar kitas poveikis remiantis bet kokiu teisiniu pagrindu) dėl toje valstybėje narėje atlikto mokumo vertinimo, kuris yra neišsamus ir nevisapusiškas, kuriuo neapsaugomas skolininkas ir kuris yra netinkamas (pvz., nenagrinėjamas valiutos kurso rizikos poveikis, dėl kurio gerokai padidėja grąžinimo įmokos ir pradinė skola), yra nepalankesni vartotojui nei pradinės padėties atkūrimas (restitutio in integrum), kai vartotojui skolininkui nebetenka valiutos kurso rizika, t. y. tai, kad grąžinimo įmokos padidės dėl kintančio valiutos kurso, ir tam tikrais atvejais leidžiama grąžinti likusią skolos sumą dalimis?

4.    Kiek tai susiję su Direktyvos 93/13 dvidešimtoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos galimybės išnagrinėti visas sąlygas ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje įtvirtinto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo aiškinimu, ar reikia manyti, kad atitinkamos sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos tuo atveju, kai tam tikras esminis paskolos sutarties elementas (pavyzdžiui, sutarties objektas, tai yra paskolos suma, grąžinimo įmokos ir sandorio palūkanos) paskolos sutartyje pateikiamas tik susipažinti, nepaaiškinus, ar susipažinti pateikta sutarties dalis yra teisiškai privaloma sutarties šalims, ar ne?

____________

¹ 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).