TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2010 m. gruodžio 16 d.

Byla F‑25/10

AG

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Atleidimas iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui — Akivaizdus nepriimtinumas — Pavėluotas ieškinio pareiškimas — Įteikimas registruotu laišku su gavimo patvirtinimu“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, kuriuo AG prašo panaikinti 2009 m. gegužės 14 d. Parlamento sprendimą atleisti ją iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui bei 2009 m. gruodžio 21 d. Parlamento sprendimą atmesti jos skundą dėl minėto sprendimo ir priteisti iš Parlamento atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl minėtų sprendimų.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovė padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai — Ieškinys — Terminai — Pradžios momentas — Pranešimas — Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

Jeigu apie sprendimą pranešama registruotu laišku su gavimo patvirtinimu, laikoma, kad asmuo, kuriam sprendimas skirtas, apie jį sužinojo, jeigu laiško gavimo patvirtinimas jo pasirašytas. Tuo atveju, kai registruoto laiško gavimo patvirtinimas negali būti pasirašytas asmens, kuriam šis laiškas skirtas, nes tuo metu, kai atvyko paštininkas, jo nebuvo namuose ir jei asmuo nesiėmė jokių veiksmų arba neatsiėmė laiško per laikotarpį, kurį laiškas paprastai saugomas pašto skyriuose, turi būti laikoma, kad apie sprendimą asmeniui, kuriam jis skirtas, buvo tinkamai pranešta šio laikotarpio pabaigos dieną.

Vis dėlto prielaida, kad apie sprendimą asmeniui, kuriam jis skirtas, buvo pranešta laikotarpio, kurį registruotas laiškas paprastai saugomas pašto skyriuose, pabaigos dieną, nėra absoliuti. Iš tikrųjų, ji taikoma su sąlyga, kad administracija įrodė, jog registruotu laišku, ypač paliekant pranešimą apie paštininko apsilankymą asmens, kuriam sprendimas skirtas, paskiausiai nurodytu adresu, buvo pranešta tinkamai. Be to, ši prielaida nėra nenuginčijama. Asmuo, kuriam sprendimas skirtas, gali bandyti įrodyti, kad dėl ligos arba dėl nuo jo valios nepriklausančių force majeure priežasčių jis negalėjo tinkamai sužinoti, kad paliktas pranešimas apie paštininko apsilankymą.

Vis dėlto nebuvimas, motyvuojamas vien atostogomis, negali būti laikomas teisėtu pagrindu, trukdančiu remtis šia pranešimo prielaida. Jeigu į šią prielaidą galėtų būti neatsižvelgiama remiantis su asmeninėmis priežastimis susijusiais pagrindais, asmuo, kuriam aktas skirtas, galėtų pasirinkti momentą, kada realiai sužinojo apie šį aktą.

Taigi pranešimo prielaida nepažeidžiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą, ypač teisė į taisyklių, numatančių galimybę kreiptis į Sąjungos teismą, nuspėjamumą. Iš tikrųjų, trijų mėnesių ir dešimties dienų apskundimo terminas yra pakankamai ilgas, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai nebuvimas motyvuojamas atostogomis, nebūtų prarandama apskundimo galimybė.

(žr. 41–44, 48 ir 50 punktus)