EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS
2013 m. vasario 21 d.
Byla F‑58/08
Chiara Avogadri
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Nenuolatiniai darbuotojai – KTĮS 2, 3a ir 3b straipsniai – Laikinieji tarnautojai – Sutartininkai – Pagalbiniai sutartininkai – Sutarties trukmė – KTĮS 8 ir 88 straipsniai – 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas dėl maksimalaus nenuolatinių darbuotojų įdarbinimo Komisijos tarnybose laikotarpio – Direktyva 1999/70/EB – Taikymas institucijoms“
Dalykas: Pagal EB 236 ir EAEB 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo Ch. Avogadri ir dvylika kitų ieškovų prašo panaikinti Europos Komisijos sprendimus, kuriais nustatomos ieškovų įdarbinimo sąlygos, kiek tai susiję su jų sutarties ar jos pratęsimo ribojimu tam tikru nustatytu terminu.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. Ieškovai padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Teismo procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys –Taikymo sritis
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)
2. Institucijų aktai – Direktyvos – Direktyva 1999/70 dėl Bendrojo ETUC, UNICE ir CEEP susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Tiesioginis pareigų nustatymas Sąjungos institucijoms dėl jų ir jų darbuotojų santykių – Netaikymas – Galimybė remtis – Apimtis
(SESV 288 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 88 straipsniai; Tarybos direktyva 1999/70)
3. Pareigūnai – Sauga ir sveikatos apsauga – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijai skirtos priemonės – Taikymo sritis
(Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 5 punkto 1 dalis)
4. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Sauga ir sveikatos apsauga – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Darbo stabilumas – Tikslas, kuris neturi privalomo pobūdžio – Neterminuotos sutarties nutraukimas – Priimtinumas
(SESV 151 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 30 ir 31 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 88 straipsniai; Tarybos direktyvos 1999/70 6 ir 7 konstatuojamosios dalys ir priedo 5 konstatuojamoji dalis ir 1 punkto b dalis)
5. Pareigūnai – Sauga ir sveikatos apsauga – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijai skirtos priemonės – Objektyvios priežastys, pateisinančios tokių sutarčių pratęsimą – Objektyvios priežastys – Sąvoka – Taikymas pagalbiniams sutartininkams
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a, 3b, 8 ir 88 straipsniai; Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 5 punkto 1 dalies a punktas)
6. Pareigūnai – Sauga ir sveikatos apsauga – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70 – Piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis prevencijai skirtos priemonės – Pareiga perkvalifikuoti terminuotas sutartis į neterminuotą sutartį – Nebuvimas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnis ir 85 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 5 punkto 2 dalis)
7. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Sprendimas sudaryti arba pratęsti darbo sutartį – Pareiga motyvuoti – Taikymo sritis
(SESV 296 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos)
1. Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtini arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįsti, Tarnautojų teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje nuspręsti dėl šio ieškinio.
Antrasis šioje nuostatoje nurodytas atvejis galioja visiems ieškiniams, akivaizdžiai atmestiniems dėl su bylos esme susijusių priežasčių. Dėl tokio ieškinio atmetimo motyvuota nutartimi pagal Procedūros reglamento 76 straipsnį ne tik sutrumpėja procesas, ypač kai jis buvo neįprastai ilgas, bet ir bylos šalys nepatiria išlaidų, būtinų rengiant teismo posėdį. Toks sprendimas pateisinamas a fortiori, kai faktinė ieškovų situacija ir pateikti teisiniai pagrindai bei argumentai nesiskiria nuo jų kitoje byloje, kurioje Sąjungos teismas jau atmetė ieškinį.
(žr. 30 ir 31 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 27 d. Nutarties Lübking ir kt. prieš Komisiją, F‑105/06, 41 punktas.
2. Kadangi direktyvos skirtos valstybėms narėms, o ne Sąjungos institucijoms, Direktyvos 1999/70 dėl Bendrojo ETUC, UNICE ir CEEP susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis ir prie jos pridėto Bendrojo susitarimo nuostatos negali būti laikomos nustatančiomis pareigas institucijoms dėl jų ir jų darbuotojų santykių. Todėl Direktyvos 1999/70 nuostatomis, kuriomis įgyvendinamas Bendrasis susitarimas, negalima grįsti Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 88 straipsnių neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo.
Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad Direktyvos 1999/70 ir Bendrojo susitarimo nuostatomis galima remtis prieš instituciją dėl jos santykių su pareigūnais ir tarnautojais, kai šios nuostatos yra bendrojo teisės principo išraiška.
(žr. 44 ir 46 punktus)
Nuoroda:
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, T‑325/09 P (toliau – Sprendimas Adjemian II), 51, 52 ir 56 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. birželio 4 d. Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, F‑134/07 (toliau – Sprendimas Adjemian I), 87 punktas; 2012 m. liepos 11 d. Sprendimo AI prieš Teisingumo Teismą, F‑85/10, 133 punktas.
3. Direktyvos 1999/70 priede išdėstytu Bendruoju ETUC, UNICE ir CEEP susitarimu dėl darbo pagal terminuotas sutartis siekiama užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise principo laikymąsi, jo 5 punkto 1 dalyje nurodant minimalias priemones, kurios neleistų piktnaudžiauti sudarant terminuotas darbo sutartis. Tačiau šios priemonės yra ypatingai svarbios Sąjungos socialinės teisės taisyklės, kurios neišreiškia bendrųjų teisės principų.
(žr. 49 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją (toliau – Sprendimas Adjemian I) 96 ir 97 punktai.
4. Nors darbo stabilumas laikomas pagrindiniu darbuotojų apsaugos elementu, jis nėra bendrasis teisės principas, kuriuo remiantis būtų galima vertinti institucijos akto teisėtumą. Konkrečiai kalbant, nei iš Direktyvos 1999/70 dėl Bendrojo ETUC, UNICE ir CEEP susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, nei iš prie jos pridėto Bendrojo susitarimo nematyti, kad darbo stabilumas laikomas bendruoju teisės principu. Be to, direktyvos 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse ir Bendrojo susitarimo preambulės pirmoje pastraipoje ir 5 konstatuojamojoje dalyje akcentuojama būtinybė siekti pusiausvyros tarp lankstumo ir apsaugos. Reikia pridurti, kad Bendrajame susitarime nenumatyta bendra darbdavio pareiga numatyti, kad tam tikrą skaičių kartų pratęsus terminuotas darbo sutartis ar išdirbus tam tikrą laikotarpį šios darbo sutartys turi būti pakeistos neterminuotomis darbo sutartimis.
Nors darbo santykių stabilumo negalima laikyti bendruoju teisės principu, jis yra tikslas, kurio siekė Bendrojo susitarimo šalys, jo 1 punkto b papunktyje nurodydamos, kad šiuo susitarimu siekiama sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius.
Šios išvados nesusilpnina nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 30 ir 31 straipsniai, nei Europos socialinės chartijos nuostatos dėl kiek įmanoma stabilesnio darbo lygio įgyvendinimo ir išlaikymo.
Pirma, kalbant apie Europos socialinę chartiją, nors iš SESV 151 straipsnio matyti, kad ji yra įkvėpimo šaltinis, į kurį Sąjunga turi atsižvelgti siekdama šiame straipsnyje nurodytų tikslų, Europos socialinė chartija nelaikoma norma, į kurią atsižvelgiant turi būti vertinama Sąjungos teisės aktų atitiktis.
Antra, kalbant apie Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, jos 30 straipsnyje nesmerkiamos paeiliui sudaromos terminuotos sutartys. Be to, terminuotos darbo sutarties pasibaigimas paprasčiausiai dėl to, kad suėjo jos terminas, nėra atleidimas iš darbo tiesiogine prasme, kuris turėtų būti konkrečiai pagrįstas tinkamumu, elgesiu ar institucijos veiklos poreikiais. Todėl iš šios chartijos 30 straipsnio negalima daryti išvados, kad juo remiantis turėtų būti netaikomi Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 88 straipsniai ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas dėl maksimalaus nenuolatinių darbuotojų įdarbinimo Komisijos tarnybose laikotarpio arba kad jis turėtų būti taikomas kaip bendrasis teisės principas ar į jį atsižvelgiama aiškinant Direktyvos 1999/70 turinį.
(žr. 51–55 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją (toliau – Sprendimas Adjemian I) 98 ir 99 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.
5. Objektyvių priežasčių sąvoka pagal Direktyvos 1999/70 dėl Bendrojo ETUC, UNICE ir CEEP susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede išdėstyto Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį turi būti suprantama kaip apimanti tikslias ir konkrečias aplinkybes, kurios apibūdina terminuotą veiklą, ir todėl šioje specialioje srityje pagrindžianti paeiliui sudaromas terminuotas sutartis. Šias aplinkybes gali lemti, pavyzdžiui, ypatingas užduočių, kurioms atlikti šios sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir su juo susiję požymiai arba, jei reikia, teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas.
Kalbant apie pagalbinių sutartininkų kategoriją, kaip ji suprantama pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3b straipsnį, kurios sukūrimas atitinka specialius poreikius, besiskiriančius nuo tų, kuriems skirta šių sąlygų 3a straipsnyje nurodyta sutartininkų kategorija, kiekvieno pagalbinio sutartininko įdarbinimas turi atitikti laikinus arba nereguliarius poreikius. Taigi pagrindinis pagalbinio sutartininko darbo sutarčių bruožas yra jų laikinumas, atitinkantis patį šių darbo sutarčių tikslą, kad laikini darbuotojai atliktų laikino pobūdžio užduotis arba pavaduotų nedirbantį nuolatinį darbuotoją. Administracijoje, kuri turi daug darbuotojų, tokie poreikiai neišvengiamai kartojasi, ypač pareigūnams negalint atlikti pareigų, dėl tam tikromis aplinkybėmis padidėjusios darbo apimties arba būtinybės kiekviename generaliniame direktorate tam tikrais atvejais turėti specialią kvalifikaciją ir specialių žinių turinčių asmenų. Visos šios aplinkybės yra objektyvios priežastys, pateisinančios terminuotų sutarčių sudarymą su pagalbiniais darbuotojais ir šių sutarčių pratęsimą, kai atsiranda šių poreikių.
Be to, atsižvelgiant į pagalbinių sutartininkų veiklai būdingus požymius, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 88 straipsniai nepažeidžia Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis tikslų ir jo 5 punkto 1 dalies a papunktyje nustatytų minimalių reikalavimų, nes jie turi būti aiškinami kartu su šių sąlygų 3b straipsniu, siejamu su Bendruoju susitarimu.
(žr. 64, 65, 69 ir 70 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C‑212/04, 69 ir 70 punktai.
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją (toliau – Sprendimas Adjemian II) 86 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją (toliau – Sprendimas Adjemian I) 128, 132 ir 133 punktai.
6. Direktyvos 1999/70 dėl Bendrojo ETUC, UNICE ir CEEP susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede pateiktame Bendrajame susitarime dėl darbo pagal terminuotas sutartis nenustatyta bendra pareiga, kad, pratęsus tam tikrą skaičių kartų terminuotas darbo sutartis arba išdirbus tam tikrą darbo laikotarpį, šios sutartys būtų pakeistos į neterminuotas darbo sutartis.
Tiesa, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 85 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kiek tai susiję su sutartininkais pagal 3a straipsnį, nustatytos sąlygos, kuriomis po paeiliui sudarytų sutarčių gali būti sudaroma neterminuota sutartis. Taigi tai atitinka Bendrojo susitarimo 5 punkto 2 dalyje nustatytą tikslą. Tačiau tai, kad pagalbiniams sutartininkams taikomose nuostatose nenumatytas paeiliui sudarytų terminuotų sutarčių pakeitimas į neterminuotą sutartį, neprieštarauja minėtam punktui nesant bendros pareigos šioje srityje.
(žr. 71 ir 72 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją (toliau – Sprendimas Adjemian I) 134 punktas.
7. Kai paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys, Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba turi motyvuoti kiekvieną sprendimą sudaryti naują darbo sutartį arba pratęsti ankstesnę darbo sutartį neterminuotam laikui tik nurodydama reikšmingas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų ir prireikus 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo dėl maksimalaus nenuolatinių darbuotojų įdarbinimo Komisijos tarnybose laikotarpio nuostatas.
(žr. 84 punktą)
Nuoroda:
Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemianir kt. prieš Komisiją (toliau – Sprendimas Adjemian II) 95 punktas.