EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 11 d.

Byla F‑55/08 RENV

Carlo De Nicola

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – Bylos grąžinimas Tarnautojų teismui panaikinus sprendimą – EIB personalas – Vertinimas – Apeliacinio komiteto sprendimo neteisėtumas – Pagrindo priimti sprendimą dėl prašymo atlyginti žalą nebuvimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. De Nicola iš esmės prašė, pirma, panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. Europos investicijų banko (EIB) apeliacinio komiteto sprendimą, antra, panaikinti 2007 m. liepos 13 d. sprendimą nepaaukštinti jo pareigų, trečia, panaikinti jo 2006 m. vertinimo ataskaitą ir, ketvirta, priteisti iš EIB žalos atlyginimą, kuriuo būtų kompensuota už jo tariamai patirtą psichologinį priekabiavimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. Europos investicijų banko apeliacinio komiteto sprendimą. Nėra pagrindo priimti sprendimą dėl reikalavimų panaikinti 2007 m. liepos 13 d. sprendimą nepaaukštinti ieškovo pareigų, reikalavimų panaikinti 2006 m. vertinimo ataskaitą ir reikalavimų atlyginti dėl psichologinio priekabiavimo tariamai patirtą žalą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos investicijų bankas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos C. De Nicola bylose F‑55/08, T‑37/10 P ir F‑55/08 RENV patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Ginčijimas Banko apeliaciniame komitete – Apeliacinio komiteto kontrolės apimtis

(Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Tais pačiais faktais grindžiami reikalavimai atlyginti žalą, nurodyti dviejuose atskiruose ieškiniuose – Pirmenybė – Tinkamo teisingumo vykdymo principas – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas

1.      Darbuotojų vertinimo srityje Europos investicijų banko įsteigtas Apeliacinis komitetas turi vykdyti visišką jam apskųstos vertinimo ataskaitos kontrolę, o ne vien tikrinti, ar esama akivaizdžių vertinimo klaidų. Iš tiesų, Apeliacinio komiteto turima galimybė paneigti bet kurį vertinimo formoje, t. y. vertinimo ataskaitoje, pateiktą tvirtinimą reiškia, kad minėtas komitetas turi teisę iš naujo įvertinti kiekvieno iš tų tvirtinimų pagrįstumą ir tik tada priimti dėl jų sprendimą. Šios kompetencijos apimtis aiškiai didesnė už įgaliojimo tik kontroliuoti akto teisėtumą ir panaikinti akto rezoliucinę dalį apimtį, nes ji apima galimybę panaikinti ir motyvus, pagrindžiančius rezoliucinę dalį, neatsižvelgiant į jų svarbą minėto akto motyvavimo struktūrai. Tokį Apeliacinio komiteto įgaliojimą vykdyti visišką kontrolę patvirtina aiškiai jam suteikta kompetencija keisti individualius balus ir nuopelnų balą, išplaukiančius iš apelianto veiklos bendrojo vertinimo. Iš tikrųjų suinteresuotajam asmeniui skirto nuopelnų balo pakeitimas reiškia, kad šis komitetas išsamiai tikrina visus ginčijamoje ataskaitoje pateiktus nuopelnų vertinimus, siekdamas nustatyti, ar nepadaryta galimų faktinių arba teisinių vertinimo klaidų, ir kad jis prireikus gali vietoj vertintojo atlikti naują šių nuopelnų vertinimą.

(žr. 32 ir 33 punktus)

2.      Kai teisiniai bei faktiniai aspektai ir teiginiai, susiję su tais pačiais faktais, kuriais pagrįsti du prašymai atlyginti žalą, to paties ieškovo pateikti dviejuose atskiruose ieškiniuose tam pačiam atsakovui, abiejų šalių labiau detalizuoti ir geriau argumentuoti viename iš šių ieškinių, darytina išvada, kad Sąjungos teismas gali geriau išnagrinėti ir įvertinti faktus, kuriais paremtas šiame ieškinyje nurodytas prašymas atlyginti žalą. Vadinasi, šioje byloje jis gali geriau užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir veiksmingą teisminę gynybą. Taigi nėra pagrindo priimti sprendimo dėl kitoje byloje pateikto prašymo atlyginti žalą.

(žr. 60, 62 ir 63 punktus)