EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. kovo 21 d.
Byla F‑94/11
Markus Brune
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Sprendimo neįtraukti į rezervo sąrašą panaikinimas – Res judicata galią turinčio sprendimo vykdymas – Teisėtumo principas – Sprendimo iš naujo pradėti konkurso procedūrą neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo M. Brune pirmiausia prašo panaikinti sprendimą neįtraukti jo į atviro konkurso EPSO/AD/26/05 rezervo sąrašą, apie kurį jam buvo pranešta 2011 m. vasario 11 d. atrankos komisijos pirmininko laišku.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. M. Brune padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Konkurso atrankos komisijos sprendimas iš naujo pradėti konkurso procedūrą – Neįtraukimas – Aktas, kurį galima ginčyti tik pateikiant neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kai yra pareikštas ieškinys dėl sprendimo neįtraukti konkurso dalyvio į rezervo sąrašą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnų ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Apimtis – Atsižvelgimas ir į sprendimo motyvus, ir į rezoliucinę dalį – Konkurso atrankos komisijos sprendimo neįtraukti konkurso dalyvio į rezervo sąrašą panaikinimas – Naujo konkurso organizavimas tik ieškovui – Tinkamas vykdymo būdas
(SESV 266 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis)
3. Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Administracijos diskrecija – Galimybė užmegzti dialogą su nukentėjusiuoju
(SESV 266 straipsnis)
1. Sprendimas, kuriuo konkurso dalyviui, neteisėtai pašalintam iš konkurso, nurodoma, kad rengiamas naujas konkursas, ir patikslinama tiesiogiai su šia nauja konkurso procedūrą susijusi tvarka, yra ne asmens nenaudai priimtas aktas, o sprendimo įtraukti konkurso dalyvį į konkurso rezervo sąrašą, kuris turės būti priimtas pasibaigus šiai procedūrai, arba jo neįtraukti parengiamasis dokumentas. Todėl atitinkamas konkurso dalyvis negali tiesiogiai pareikšti ieškinio dėl tokio parengiamojo sprendimo, tačiau gali jį užginčyti pareikšdamas jo neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą kartu su ieškiniu dėl sprendimo neįtraukti jo į rezervo sąrašą.
(žr. 37 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. liepos 15 d. Sprendimo Camara Alloisio ir kt. prieš Komisiją, T‑17/90, T‑28/91 ir T‑17/92, 42 punktas.
2. Priėmus sprendimą dėl panaikinimo atitinkama institucija pagal SESV 266 straipsnį turi imtis būtinų priemonių nustatytų pažeidimų poveikiui pašalinti, o tuo atveju, kai aktas jau buvo įvykdytas, tai apima ieškovo sugrąžinimą į tokią teisinę padėtį, kokioje jis buvo prieš priimant šį aktą.
Kad įvykdytų SESV 266 straipsnyje jai numatytą pareigą, institucija turi imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų pašalintas atitinkamo asmens atžvilgiu padarytas pažeidimas. Ji negali nevykdyti tokios pareigos remdamasi praktiniais sunkumais, su kuriais ji galėtų susidurti grąžindama ieškovą į teisinę padėtį, kurioje jis buvo prieš priimant aktą, kuris buvo panaikintas. Iš tiesų, tik esant didelių kliūčių įvykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo, atitinkama institucija gali įvykdyti jai numatytas pareigas priimdama sprendimą, galintį teisingai kompensuoti neigiamas pasekmes, suinteresuotajam asmeniui kilusias dėl panaikinto sprendimo.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nors atitinkama institucija turi nustatyti, kokios priemonės reikalingos sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti, jos diskrecija ribojama būtinybe atsižvelgti į sprendimo, kurį ji turi vykdyti, rezoliucinę dalį ir motyvus ir Sąjungos teisės nuostatas. Taigi institucija atsakovė pirmiausia privalo užtikrinti, kad priemonės, kurių ji ėmėsi, nesukeltų sprendime dėl panaikinimo nustatytų pažeidimų.
Tačiau, kai kalbama apie atvirą konkursą rezervo sąrašui sudaryti, administracija gali ieškoti teisingo sprendimo konkrečiu neteisėtai pašalinto konkurso dalyvio atveju. Kai kalbama apie atvirą konkursą rezervo sąrašui sudaryti, per kurio egzaminus buvo padaryta pažeidimų, konkurso dalyvio teisės tinkamai apsaugomos, jeigu paskyrimų tarnyba surengia naują konkursą rezervo sąrašui sudaryti atitinkamam konkurso dalyviui, nes tokiu nauju konkursu atkuriama situacija iki aplinkybių, kurias teismas pripažino neteisėtomis, susiklostymo. Tačiau sprendimui įtraukti ieškovą į konkurso rezervo sąrašą, neperlaikius egzamino žodžiu, neturėtų būti pritarta, nes taip būtų pažeistas ne tik vienodo požiūrio principas, vertinimo objektyvumo principas, pranešimas apie konkursą, bet ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis.
(žr. 58–60, 63 ir 67 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. liepos 14 d. Sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą, 144/82, 33 punktas; 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Komisija prieš Albani ir kt., C‑242/90 P, 13 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 22 d. Sprendimo Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, 44 punktas; 1992 m. spalio 8 d. Sprendimo Meskens prieš Parlamentą, T‑84/91, 78 punktas; 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, 109 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2002 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Hoyer prieš Komisiją, T‑119/99, 37 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Recalde Langarica prieš Komisiją, T‑283/03, 50 ir 51 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Andres ir kt. prieš ECB, F‑15/05, 132 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
3. Kadangi administracija veikia vienašališkai, ji turi nustatyti priemones, būtinas sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti. Be to, administracija turi galimybę, bet ne pareigą užmegzti dialogą su nukentėjusiuoju, kad pasiektų susitarimą, kuriuo pastarajam būtų tinkamai kompensuota.
(žr. 71 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Meskens prieš Parlamentą 80 punktas; 1996 m. birželio 26 d. Sprendimo De Nil ir Impens prieš Tarybą, T‑91/95, 34 punktas.