BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. liepos 2 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos Irano Islamo Respublikai – Lėšų įšaldymas – Žalos, tariamai patirtos dėl ieškovės pavadinimo įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus ir jo palikimo šiuose sąrašuose, atlyginimas – Turtinė žala – Neturtinė žala“

Byloje T‑405/15

Fulmen, įsteigta Teherane (Iranas), atstovaujama advokatų A. Bahrami ir N. Korogiannakis,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą R. Liudvinavičiūtės-Cordeiro ir M. Bishop,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos A. Aresu ir D. Gauci, vėliau A. Aresu ir R. Tricot,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl to, kad buvo priimti 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39), 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, 2010, p. 25), 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, 2010, p. 81), ir 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1), kuriais ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus ir paliktas šiuose sąrašuose,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová (pranešėja), teisėjai V. Valančius ir U. Öberg,

posėdžio sekretorė M. Marescaux, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, dėl kurios kyla branduolinių ginklų platinimo pavojus, ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veiklą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).

2        Ieškovė Fulmen yra Irano bendrovė, vykdanti veiklą, be kita ko, elektros įrangos sektoriuje.

3        Europos Sąjungoje 2007 m. vasario 27 d. buvo priimta Tarybos bendroji pozicija 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, p. 49), o 2007 m. balandžio 19 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1).

4        Bendrosios pozicijos 2007/140 5 straipsnio 1 dalies b punkte buvo numatytas tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų bet kokių lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas. Šių asmenų ir subjektų sąrašas buvo pateiktas Bendrosios pozicijos 2007/140 II priede.

5        Tiek, kiek tai susiję su Europos bendrijos kompetencija, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalyje buvo numatytas asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriuos Europos Sąjungos Taryba pagal Bendrosios pozicijos 2007/140 5 straipsnio 1 dalies b punktą pripažino dalyvaujančiais branduolinių ginklų platinimo veikloje, lėšų įšaldymas. Šių asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašas buvo pateiktas Reglamento Nr. 423/2007 V priede.

6        Bendroji pozicija 2007/140 buvo panaikinta 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 195, p. 39).

7        Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios kategorijos subjektų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas. Ši nuostata, be kita ko, susijusi su „asmenimis ir subjektais, <…> dalyvaujančiais [branduolinių ginklų platinimo veikloje], tiesiogiai su ja susijusiais ar teikiančiais jai paramą, arba jų vardu veikiančiais ar jų vadovaujamais asmenimis ar subjektais, arba jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų kontroliuojamais, įskaitant neteisėtomis priemonėmis, subjektais <…> kaip nurodyta II priede“.

8        Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašas buvo pakeistas nauju sąrašu, nustatytu 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendime 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, p. 81).

9        2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1).

10      Priimdama 2010 m. liepos 26 d. Sprendimą 2010/413 Taryba ieškovės pavadinimą įtraukė į asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, esantį šio sprendimo II priedo I lentelėje.

11      2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, p. 25), ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, esantį Reglamento Nr. 423/2007 V priedo I lentelėje. Priėmus Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010, buvo įšaldytos ieškovės lėšos ir ekonominiai ištekliai.

12      Sprendime 2010/413 Taryba nurodė tokius motyvus dėl ieškovės: „Fulmen dalyvavo montuojant elektros įrangą Kome / Forde [Irane] tuo metu, kai ši vieta dar nebuvo nustatyta.“ Įgyvendinimo reglamente Nr. 668/2010 buvo vartojama tokia formuluotė: „Fulmen dalyvavo montuojant elektros įrangą Kome / Forde tuo metu, kai ši vieta dar nebuvo nustatyta.“

13      2010 m. liepos 28 d. rašte Taryba informavo ieškovę, kad jos pavadinimas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede esantį sąrašą ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą.

14      2010 m. rugsėjo 14 d. rašte ieškovė paprašė Tarybos persvarstyti jos įtraukimą į Sprendimo 2010/413 II priede esantį sąrašą ir Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą. Ieškovė taip pat paprašė Tarybos jai pranešti, kokiais įrodymais Taryba rėmėsi, nustatydama jai ribojamąsias priemones.

15      Sprendimo 2010/644 priėmimas neturėjo įtakos ieškovės pavadinimo įtraukimui į Sprendimo 2010/413 II priede esantį sąrašą.

16      Reglamentą Nr. 423/2007 panaikinus Reglamentu Nr. 961/2010 Taryba įtraukė ieškovės pavadinimą į pastarojo reglamento VIII priedo B lentelės 13 punktą. Ieškovės lėšos nuo tada įšaldytos pagal Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį.

17      2010 m. spalio 28 d. rašte Taryba atsakė į ieškovės 2010 m. rugsėjo 14 d. raštą ir nurodė, kad, iš naujo apsvarsčiusi, atmetė ieškovės prašymą išbraukti jos pavadinimą iš Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, II priede esančio sąrašo ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede, kuriuo buvo pakeistas Reglamento Nr. 423/2007 V priedas, esančio sąrašo. Šiuo klausimu ji nurodė, jog byloje nėra naujų duomenų, pateisinančių pozicijos pakeitimą, todėl ieškovei ir toliau turi būti taikomos šiuose aktuose numatytos ribojamosios priemonės. Be to, Taryba nurodė, kad jos sprendimas neišbraukti ieškovės pavadinimo iš minėtų sąrašų nėra pagrįstas kitomis aplinkybėmis nei nurodytos šiuose sąrašuose pateiktuose motyvuose.

18      2012 m. kovo 21 d. Sprendimu Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą 2010/413, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010, Sprendimą 2010/644 ir Reglamentą Nr. 961/2010, kiek jie buvo susiję su Fereydoun Mahmoudian ir ieškove.

19      Dėl aktų, užginčytų ieškinyje, dėl kurio buvo priimtas 2012 m. kovo 21 d. Sprendimas Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), panaikinimo pasekmių laiko atžvilgiu to sprendimo 106 punkte Bendrasis Teismas, kiek tai buvo susiję su Reglamentu Nr. 961/2010, priminė, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo pateikimo terminui arba, jeigu per šį laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos. Toje byloje jis nusprendė, kad rimtos ir nepataisomos žalos ribojamųjų priemonių, kurios nustatytos Reglamentu Nr. 961/2010, veiksmingumui atsiradimo rizika neatrodo pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti šio reglamento palikimą galioti ieškovų atžvilgiu pasibaigus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje numatytam terminui.

20      Be to, 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) 107 punkte Bendrasis Teismas paliko galioti Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, pasekmes, kol įsigalios Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimas.

21      2012 m. birželio 4 d. Taryba padavė apeliacinį skundą Teisingumo Teismui dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142). Šis apeliacinis skundas buvo įregistruotas numeriu C‑280/12 P. Grįsdama jį, Taryba, be kita ko, teigė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad ji turi pateikti įrodymus, jog ieškovė vykdė veiklą Komo / Fordo (Iranas) vietovėje, bet nepaisydamas aplinkybės, kad įrodymai, kurie galėjo būti pateikti, buvo gauti iš konfidencialių šaltinių, o teisės klaidos, kurias padarė Bendrasis Teismas, susijusios su dviem šių įrodymų pateikimo aspektais, iš kurių pirmasis yra dėl valstybių narių įrodymų Tarybai pateikimo, o antrasis – dėl konfidencialios informacijos teismui pateikimo.

22      2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775) Teisingumo Teismas atmetė apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, patvirtindamas tai, ką Bendrasis Teismas konstatavo 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) 103 punkte, t. y. kad Taryba nepateikė įrodymų, jog ieškovė vykdė veiklą Komo / Fordo vietovėje.

23      2013 m. gruodžio 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1361/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 343, 2013, p. 7), Taryba, įgyvendindama 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimą Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775), nuo 2013 m. gruodžio 19 d. išbraukė ieškovės pavadinimą iš asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašų, atitinkamai pateiktų Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede. Nuo tada ieškovės pavadinimas nebuvo iš naujo įtrauktas į jokį sąrašą.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

24      2015 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį. Byla buvo paskirta Bendrojo Teismo pirmajai kolegijai.

25      2015 m. lapkričio 9 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį.

26      2015 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo aktą, kuriuo Europos Komisija paprašė leisti jai įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

27      2015 m. gruodžio 2 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą. Taryba per nustatytą terminą nepateikė pastabų dėl šio prašymo.

28      2015 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininko sprendimu, priimtu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 144 straipsnio 4 dalį, Komisijai buvo leista įstoti į šią bylą.

29      2016 m. sausio 22 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą. Nei Taryba, nei ieškovė nepateikė pastabų dėl šio paaiškinimo.

30      2016 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė dubliką.

31      2016 m. kovo 8 d. Taryba pateikė tripliką.

32      2016 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą, kuriame buvo prašoma surengti teismo posėdį remiantis Procedūros reglamento 106 straipsnio 1 dalimi.

33      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) taikė pirmąją proceso organizavimo priemonę, kad išklausytų šalis dėl galimo bylos nagrinėjimo sustabdymo, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P). Taryba per nustatytą terminą pateikė pastabas šiuo klausimu.

34      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją, todėl byla paskirta šiai kolegijai.

35      2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas nusprendė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

36      Po 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) paskelbimo, teisėjui pranešėjui pasiūlius, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) taikė antrąją proceso organizavimo priemonę, pagal kurią šalys buvo išklausytos dėl minėto sprendimo poveikio šiai bylai (toliau – antroji proceso organizavimo priemonė). Pagrindinės šalys ir Komisija šiuo klausimu per nustatytą terminą pateikė pastabas.

37      Teisėjui pranešėjui pasiūlius Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) taikė trečiąją proceso organizavimo priemonę, pateikdamas keletą klausimų ieškovei (toliau – trečioji proceso organizavimo priemonė). Ieškovė į šiuos klausimus atsakė per nustatytą terminą.

38      2018 m. lapkričio 28 d. rašte Komisija pranešė Bendrajam Teismui, kad, nors vis dar palaiko Tarybos poziciją, nemano, kad jai būtina dalyvauti teismo posėdyje šioje byloje.

39      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2018 m. gruodžio 11 d. posėdį.

40      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

–        priteisti iš Tarybos patirtos 11 009 560 EUR turtinės žalos ir 100 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

41      Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos

42      Triplike, remdamasi 2016 m. vasario 18 d. Sprendimu Jannatian / Taryba (T‑328/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:86), Taryba teigia, kad tiek, kiek ieškovė savo prašymą atlyginti žalą grindžia jos pavadinimo įtraukimo į Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, II priede esantį sąrašą neteisėtumu, Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl šio ieškinio, nes pagal SESV 275 straipsnio antrą pastraipą Bendrajam Teismui nesuteikiama jurisdikcija priimti sprendimą dėl prašymo atlyginti žalą, grindžiamo bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srities akto neteisėtumu.

43      Atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį užduotą klausimą ir prašymą pateikti pastabas dėl Tarybos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, ieškovė patikslino, kad šiuo ieškiniu prašo atlyginti žalą, padarytą tik Tarybos priimtais reglamentais, ir tai buvo nurodyta teismo posėdžio protokole. Atsižvelgiant į šį atsakymą, reikia konstatuoti, kad ieškovė iš esmės pakeitė savo ieškinio reikalavimų antrą dalį ir galiausiai prašo Bendrojo Teismo tik priteisti iš Tarybos 11 009 560 EUR turtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėto jos pavadinimo įtraukimo į sąrašus, pridėtus prie Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 ir Reglamento Nr. 961/2010 (toliau – ginčijami sąrašai), ir 100 000 EUR neturtinę žalą, kurią patyrė dėl to paties įtraukimo į sąrašus.

44      Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 129 straipsnį, išklausęs šalis, Bendrasis Teismas savo iniciatyva bet kada gali priimti sprendimą dėl imperatyvių nepriimtinumo pagrindų, kuriems pagal jurisprudenciją priskiriama Sąjungos teismo jurisdikcija nagrinėti ieškinį (šiuo klausimu žr. 1980 m. kovo 18 d. Sprendimo Ferriera Valsabbia ir kt. / Komisija, 154/78, 205/78, 206/78, 226/78–228/78, 263/78, 264/78, 31/79, 39/79, 83/79 ir 85/79, EU:C:1980:81, 7 punktą ir 1998 m. birželio 17 d. Sprendimo Svenska Journalistförbundet / Taryba, T‑174/95, EU:T:1998:127, 80 punktą).

45      Šiuo klausimu iš jurisprudencijos aišku, kad nors ieškinys dėl žalos, tariamai patirtos priėmus aktą BUSP srityje, atlyginimo nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai (2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Jannatian / Taryba, T‑328/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:86, 30 ir 31 punktai), Bendrasis Teismas visuomet pripažįsta savo jurisdikciją nagrinėti prašymą atlyginti žalą, kurią asmuo ar subjektas tariamai patyrė dėl to, kad pagal SESV 215 straipsnį jam nustatytos ribojamosios priemonės (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑47/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:207, 232–251 punktus ir 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 45–149 punktus).

46      Negali būti kitaip kalbant apie prašymą atlyginti žalą, kurią asmuo ar subjektas tariamai patyrė dėl ribojamųjų priemonių, kurios jam buvo taikytos pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį.

47      Iš tiesų pagal jurisprudenciją jokioje SESV nuostatoje nenumatyta, kad ribojamųjų priemonių srityje netaikytina šios Sutarties šeštoji dalis, skirta institucinėms ir finansinėms nuostatoms. Todėl SESV 291 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, „[k]ai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir Europos Sąjungos sutarties 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai“, galima remtis, jeigu yra tenkinamos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos (2016 m. kovo 1 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 35 punktas).

48      Šioje byloje ieškovei Sprendimu 2010/413, vėliau iš dalies pakeistu Sprendimu 2010/644, pritaikytos ribojamosios priemonės buvo įgyvendintos Įgyvendinimo reglamentu Nr. 668/2010, priimtu pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį, ir Reglamentu Nr. 961/2010, priimtu pagal SESV 215 straipsnį.

49      Vadinasi, nors Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama, kad būtų atlyginta žala, tariamai patirta dėl Sprendimo 2010/413, vėliau iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, priėmimo, jis turi jurisdikciją nagrinėti tą patį prašymą, kiek juo siekiama, kad būtų atlyginta žala, tariamai patirta įgyvendinus šį sprendimą Įgyvendinimo reglamentu Nr. 668/2010 ir Reglamentu Nr. 961/2010 (toliau – ginčijami aktai).

50      Taigi reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį, iš dalies pakeistą per teismo posėdį, t. y. tiek, kiek juo prašoma atlyginti žalą, kurią ieškovė teigia patyrusi dėl to, kad ginčijamais aktais buvo įgyvendintos ribojamosios priemonės, pritaikytos jai Sprendimu 2010/413, vėliau iš dalies pakeistu Sprendimu 2010/644 (toliau – ginčijamos priemonės).

B.      Dėl esmės

51      SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta: „Deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.“ Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtą jos institucijų elgesį, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. skundžiamas institucijos elgesys turi būti neteisėtas, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp skundžiamo elgesio ir nurodomos žalos (žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 106 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 47 punktą).

52      Grįsdama šį ieškinį, ieškovė remiasi tuo, kad minėtos trys sąlygos nagrinėjamu atveju yra įvykdytos.

53      Taryba, palaikoma Komisijos, prašo atmesti šį ieškinį kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti įrodymų, kad visos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos nagrinėjamu atveju yra įvykdytos.

54      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad šio sprendimo 51 punkte išvardytos Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės (2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Fahas / Taryba, T‑49/07, EU:T:2010:499, 92 ir 93 punktai ir 2012 m. vasario 17 d. Nutarties Dagher / Taryba, T‑218/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:82, 34 punktas). Vadinasi, jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų (2011 m. spalio 26 d. Sprendimo Dufour / ECB, T‑436/09, EU:T:2011:634, 193 punktas).

55      Taigi reikia patikrinti, ar šioje byloje ieškovė pateikė reikiamus skundžiamo neteisėto Tarybos elgesio įrodymus, t. y. kad Taryba neteisėtai priėmė ginčijamus aktus ir paliko ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose, kad ieškovė tikrai patyrė nurodomą turtinę ir neturtinę žalą ir kad tarp šių aktų priėmimo ir jos nurodomos žalos yra priežastinis ryšys.

1.      Dėl tariamo neteisėtumo

56      Ieškovė teigia, kad institucijos veiksmų neteisėtumo sąlyga yra įvykdyta, nes iš esmės, priimdama ginčijamus aktus ir palikdama ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose, Taryba padarė pakankamai sunkų teisės normų, kuriomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, dėl kurio, remiantis jurisprudencija, gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė.

57      Šiuo klausimu, pirma, ieškovė primena, kad pagal 2012 m. kovo 21 d. Sprendimą Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) ir 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimą Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775), kuris buvo priimtas išnagrinėjus Tarybos apeliacinį skundą ir kuriuo šis apeliacinis skundas atmestas (žr. šio sprendimo 22 punktą), ginčijami aktai yra neteisėti.

58      Iš tiesų, pirma, ieškovė primena, jog 2012 m. kovo 21 d. Sprendime Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) Bendrasis Teismas konstatavo, kad Taryba neturi jokio ieškovės kaltę patvirtinančio įrodymo, kuris pateisintų jos pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus, ir mano, kad ši aplinkybė yra pakankamai sunkus teisės normos, kuria suteikiama teisių privatiems asmenims, pažeidimas, užtraukiantis Sąjungos deliktinę atsakomybę. Atsakydama į klausimą, pateiktą taikant antrąją proceso organizavimo priemonę, ieškovė nurodo, kad, atsižvelgiant į šios bylos ir bylos, kurioje buvo priimtas 2017 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), faktinių aplinkybių panašumą, visa, kas buvo konstatuota pastarojoje byloje dėl Tarybos neteisėto elgesio sunkumo, gali būti pritaikyta šiai bylai mutatis mutandis. Ieškovė priduria, jog Bendrasis Teismas turėtų konstatuoti, kad vien ginčijamų aktų panaikinimas negali pakankamai atlyginti jos patirtos neturtinės žalos.

59      Antra, ieškovė mano, kad Tarybos sprendimas paduoti apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), nors jame Bendrasis Teismas konstatavo, kad pažeidimas buvo sunkus, yra piktnaudžiavimas įgaliojimais, dėl kurio padidėjo ieškovės patirta žala.

60      Antra, ieškovė teigia, kad dėl ginčijamų priemonių buvo pažeista jos laisvė užsiimti verslu ir nuosavybės teisė, suteiktos pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 ir 17 straipsnius. Šis ieškovės pagrindinių teisių pažeidimas sunkina Tarybos neteisėtą elgesį ir dėl to tai yra sunkus pažeidimas.

61      Atsakydama į klausimą, užduotą taikant antrąją proceso organizavimo priemonę, Taryba, palaikoma Komisijos, nebeginčijo, kad ginčijamos priemonės nustatytos neteisėtai, ir pripažino, kad išvados, kurias Teisingumo Teismas padarė 2017 m. gegužės 30 d. Sprendime Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) dėl pakankamai sunkaus teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimo buvimo, yra reikšmingos šioje byloje, nes ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į sąrašus panašiomis aplinkybėmis kaip ir byloje, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas. Vis dėlto ji nesutinka su ieškovės teiginiais dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais ir Chartijos 16 ir 17 straipsnių pažeidimo ir mano, kad 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) šiuo klausimu nesuteikia jokios reikšmingos informacijos.

62      Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju, 2012 m. kovo 21 d. Sprendime Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) Bendrasis Teismas konstatavo ginčijamų aktų neteisėtumą.

63      Vis dėlto primintina, kad pagal Bendrojo Teismo suformuotą jurisprudenciją konstatuoti teisės akto neteisėtumą, kad ir kaip dėl jo reikėtų apgailestauti, neužtenka tam, kad būtų pripažinta, jog įvykdyta Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlyga, susijusi su institucijų veiksmų neteisėtumu (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 50 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Dole Fresh Fruit International / Taryba ir Komisija, T‑56/00, EU:T:2003:58, 71–75 punktus ir 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 31 punktą). Taigi galimas vieno ar kelių Tarybos aktų, dėl kurių atsirado ieškovės nurodyta žala, panaikinimas net ir tuo atveju, kai jie panaikinami Bendrojo Teismo sprendimu, paskelbtu prieš pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, nėra nepaneigiamas įrodymas, kad ši institucija padarė pakankamai sunkų pažeidimą, leidžiantį ipso jure konstatuoti Sąjungos deliktinę atsakomybę.

64      Sąlyga dėl neteisėto Sąjungos institucijų elgesio buvimo reikalaujama nustatyti pakankamai sunkų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą (žr. 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65      Šiuo reikalavimu dėl pakankamai sunkaus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimo, nesvarbu, kokio pobūdžio yra neteisėtas aktas, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, jog reikės atlyginti asmenų tariamai patirtą žalą, institucijai gali būti sudaryta kliūčių visapusiškai atlikti savo funkcijas, skirtas bendrajam interesui užtikrinti tiek norminio turinio veiklos arba ekonominės politikos sprendimų srityje, tiek savo administracinės kompetencijos srityje, ir kartu neužkrauti privatiems asmenims sunkaus ir nepateisinamo pareigų nevykdymo padarinių naštos (žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 51 punktą).

66      Atsižvelgiant į šio sprendimo 63–65 punktuose primintą jurisprudenciją, reikia išnagrinėti, ar teisės normomis, kurių pažeidimu šioje byloje remiasi ieškovė, siekiama suteikti teisių privatiems asmenims ir ar Taryba padarė pakankamai sunkų šių teisės normų pažeidimą.

67      Grįsdama prašymą atlyginti žalą, ieškovė iš esmės remiasi dviem neteisėtumo pagrindais, t. y. pirma, ginčijamų aktų priėmimu ir jos pavadinimo palikimu ginčijamuose sąrašuose, nors Taryba neturėjo jokių tai pateisinančių įrodymų, o šio neteisėtumo pasekmes pasunkino tai, kad Taryba piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nes padavė apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), ir, antra, Chartijos 16 ir 17 straipsnių pažeidimu.

68      Pirma, kalbant apie neteisėtumo pagrindą, susijusį su ginčijamų aktų priėmimu ir ieškovės pavadinimo palikimu ginčijamuose sąrašuose, nors Taryba neturėjo jokių tai pateisinančių įrodymų, reikia priminti, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986) 68 ir 69 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad paprastai apdairi ir rūpestinga institucija nagrinėjamoje byloje ginčijamo akto priėmimo momentu galėjo suprasti, kad privalėjo surinkti informaciją ar įrodymus, pateisinančius ribojamųjų priemonių taikymą ieškovei, kad tuo atveju, jei kiltų ginčas, šią informaciją ar šiuos įrodymus pateikdama Sąjungos teismui galėtų įrodyti minėtų priemonių pagrįstumą. Jis padarė išvadą, kad, pasielgusi kitaip, Taryba pripažinta atsakinga už pakankamai sunkų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal šio sprendimo 63 ir 64 punktuose nurodytą jurisprudenciją. 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), priimto išnagrinėjus apeliacinius skundus – jie buvo atmesti – dėl 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), 40 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, savo sprendimo 68 ir 69 punktuose pagrįstai nusprendė, kad apie trejus metus trukęs Tarybos pareigos kilus ginčui pateikti fiziniams ir juridiniams asmenims nustatytų ribojamųjų priemonių priėmimą pagrindžiančią informaciją ar įrodymus pažeidimas yra pakankamai sunkus teisės normos, kuria privatiems asmenims siekiama suteikti teisių, pažeidimas.

69      Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), o jį Teisingumo Teismas patvirtino 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775), reikia konstatuoti, kad Tarybos padarytas pažeidimas ne tik sutampa pagal dalyką, bet ir truko maždaug 6 mėnesius ilgiau nei pažeidimas, konstatuotas byloje, kurioje buvo priimtas 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986).

70      Vadinasi, pirma, teisės norma, kurios pažeidimu remiamasi nagrinėjamu atveju, yra teisės norma, kuria suteikiama teisių privatiems asmenims, tarp jų ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, kuriam taikomi ginčijami aktai. Antra, minėtos normos pažeidimas yra pakankamai sunkus pažeidimas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 64 punkte minėtą jurisprudenciją.

71      Be to, iš šalių pastabų, pateiktų po antrosios proceso organizavimo priemonės, susijusių su 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) poveikiu šiai bylai, matyti, kad jos pačios šiuo metu sutaria dėl to, kad nagrinėjamas neteisėtumas yra pakankamai sunkus teisės normos, kuria suteikiama teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

72      Kalbant apie teiginį, kad iš esmės pastarasis pažeidimas tapo dar sunkesnis todėl, kad Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, paduodama apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), reikia nurodyti, kad šis argumentas negali būti pripažintas pagrįstu.

73      Pagal suformuotą jurisprudenciją teisės aktas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, reikšmingais ir neprieštaringais įrodymais, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų nei nurodytieji arba norint išvengti Sutartyje konkrečiai numatytos nagrinėjamomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (žr. 2017 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Montel / Parlamentas, T‑634/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:848, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

74      Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad teisė paduoti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimų įtvirtinta SESV 256 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir yra Sąjungos teisės sistemoje numatytų teisių gynimo priemonių sudedamoji dalis. Pagal tą patį straipsnį apeliacinis skundas Teisingumo Teismui paduodamas tik teisės klausimais. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį apeliacinį skundą gali paduoti tik pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis. Iš Sąjungos pirminės teisės nuostatų matyti, kad, laikydamasi joje numatytų ribų, kiekviena šalis gali ne tik paduoti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, bet ir iškelti bet kokį pagrindą, kurį ji laiko tikslingu pateikti ir savo pozicijai pagrįsti. Taigi pastaruoju klausimu, priešingai, nei teigia ieškovė, Tarybos negalima kaltinti tuo, kad ji padavė apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), siekdama, kaip ji patikslina atsiliepime į ieškinį, „kad būtų suformuota jurisprudencija dėl geografinių ribojamųjų priemonių“, nes šis argumentas akivaizdžiai susijęs su teisės klausimu, kaip tai suprantama pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

75      Antra, ieškovės teiginys, kad Taryba padavė apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) tik tam, kad padarytų spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ši nutrauktų savo branduolinę programą, taip palikdama galioti pasekmes, kurias ginčijami aktai sukėlė ieškovei, negali būti pripažintas pagrįstu. Iš tiesų šis teiginys nepatvirtintas jokiais įrodymais ar informacija, ir bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą šių pasekmių palikimas galioti yra neatsiejamas nuo sprendimo paduoti apeliacinį skundą. Pagal šį straipsnį, „nukrypstant nuo [SESV] 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos“.

76      Taip pat reikia priminti (žr. šio sprendimo 19 punktą), kad, kalbėdamas apie Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo pasekmes laiko atžvilgiu, 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) 106 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju rimtos ir nepataisomos žalos ribojamųjų priemonių, kurios nustatytos Reglamentu Nr. 961/2010, veiksmingumui atsiradimo rizika neatrodo pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti šio reglamento palikimą galioti ieškovų atžvilgiu pasibaigus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje nustatytam terminui. Be to, to paties sprendimo 107 punkte (žr. šio sprendimo 20 punktą) jis nusprendė palikti galioti Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, pasekmes, kol įsigalios Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimas.

77      Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamų aktų sukeliamos pasekmės liko galioti ieškovės atžvilgiu po to, kai šie aktai buvo panaikinti 2012 m. kovo 21 d. Sprendimu Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatomis ir Bendrojo Teismo autonomišku vertinimu, o ne ieškovės skundžiamu Tarybos elgesiu, t. y. kad ji padavė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo.

78      Taigi nesant jokių ieškovės pateiktų objektyvių įrodymų, kad Taryba padavė apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) siekdama jai pakenkti ar padaryti Irano Islamo Respublikai spaudimą, kad ši nutrauktų savo branduolinę programą, argumentas, susijęs su Tarybos piktnaudžiavimu įgaliojimais, dėl kurio šioje byloje nagrinėjamos teisės normos pažeidimas pasunkėjo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

79      Kalbant apie antrąjį neteisėtumo pagrindą, susijusį su Chartijos 16 ir 17 straipsnių pažeidimu, reikia pažymėti, kad ieškovė tik pakartoja sąlygas, kurios yra būtinos tam, kad būtų pažeistas Chartijoje numatytų teisių ir laisvių įgyvendinimas, ir teigia, kad jai pritaikytų ginčijamų priemonių tikslas ar poveikis buvo Chartijos 16 ir 17 straipsniuose jai pripažįstamos nuosavybės teisės ir laisvės verstis ekonomine veikla apribojimas.

80      Vis dėlto, nors pagal suformuotą jurisprudenciją nuosavybės teisė yra užtikrinama Chartijos 17 straipsnyje, Sąjungos teisėje jai suteikiama apsauga nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos funkciją visuomenėje. Todėl gali būti nustatyti naudojimosi šia teise apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamo tikslo atžvilgiu tai nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, iš esmės pažeidžiantis šių garantuojamų teisių esmę (žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši jurisprudencija pagal analogiją gali būti pritaikyta laisvei užsiimti verslu, užtikrinamai Chartijos 16 straipsnyje.

81      Šioje byloje, pirma, reikia pažymėti, kad priimant ginčijamus aktus dėl ieškovės, kiek juose numatyta įšaldyti jos lėšas, finansinį turtą ir kitus ekonominius išteklius, buvo siekiama tikslo neleisti platinti branduolinių ginklų ir taip padaryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų nagrinėjamą veiklą. Šio tikslo buvo siekiama bendresniame kontekste, dedant pastangas palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, taigi šis tikslas buvo teisėtas ir tinkamas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 100 ir 101 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

82      Antra, ginčijamos priemonės taip pat buvo būtinos, nes kitos, mažiau varžančios, priemonės, pavyzdžiui, išankstinio leidimo sistema arba pareiga a posteriori pagrįsti pervestų lėšų panaudojimą, neleido taip pat veiksmingai pasiekti norimo tikslo, t. y. neleisti platinti branduolinių ginklų ir taip daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų šią veiklą, visų pirma atsižvelgiant į galimybę apeiti nustatytus apribojimus (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, T‑383/11, EU:T:2013:431, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83      Taigi ieškovė neįrodė, kad ginčijamais aktais buvo pažeistos teisės, kurias ji kildina iš Chartijos 16 ir 17 straipsnių.

84      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad tik pirmasis neteisėtumo pagrindas, susijęs su ginčijamų aktų priėmimu ir ieškovės pavadinimo palikimu ginčijamuose Tarybos sąrašuose, nors Taryba neturėjo jokių įrodymų tam pateisinti, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti Sąjungos atsakomybė, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 64 punkte primintą jurisprudenciją.

2.      Dėl nurodomos žalos ir priežastinio ryšio tarp skundžiamo neteisėto elgesio ir šios žalos

85      Ieškovė laikosi nuomonės, kad įrodė realų ir tikrą turtinės ir neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl ginčijamų aktų, pobūdį ir priežastinį ryšį tarp elgesio, kuriuo kaltinama, neteisėtumo ir nurodomos žalos. Atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, ieškovė mano, kad 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) neleidžia suabejoti jos prašymo atlyginti žalą pagrįstumu.

86      Dublike ieškovė teigia, kad Taryba, pažeisdama SESV 340 straipsnį, mėgina primesti sąlygas, dėl kurių privatiems asmenims taptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sunku pasinaudoti teise į žalos atlyginimą.

87      Atsakydama į Tarybos argumentą, susijusį su priežastinio ryšio nebuvimu, atsižvelgiant į jai 2011 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – Amerikoje taikytos priemonės) taikytas ribojamąsias priemones, ieškovė pažymi, kad Amerikoje taikytos priemonės buvo nustatytos praėjus 1,5 metų nuo ginčijamų aktų priėmimo ir kad jos yra grindžiamos šiais aktais kaip „įrodymais“. Kadangi minėtos priemonės kyla iš ginčijamų aktų, jos negalėjo sukelti ieškovei atskiros žalos, todėl galimai sukeltą žalą tiesiogiai lėmė neteisėtas Tarybos elgesys, ir ji privalėjo šią žalą atlyginti. Antra, ieškovė primena, kad nuo 1980 m. Irano Islamo Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra nutraukusios tarpusavio santykius, o nuo 1995 m. Jungtinės Amerikos Valstijos uždraudė visą veiklą ir visus sandorius su Irano bendrovėmis. Taigi, nesant santykių su Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigtomis bendrovėmis ir neturint ten turto, Amerikoje taikytos priemonės nepadarė jokios žalos ieškovei.

88      Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovės argumentus. Jos nuomone, Teisingumo Teismo išvados 2017 m. gegužės 30 d. Sprendime Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), susijusios su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygomis, yra reikšmingos ir pagrindžia jos šioje byloje pateiktus argumentus. Be to, dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią ieškovė tariamai patyrė Irane, Taryba pažymi, kad ginčijamų priemonių taikymo laikotarpiu jai taip pat buvo taikomos priemonės Amerikoje, kurios galėjo turėti tokį pat ar net didesnį neigiamą poveikį ir kurios vis dar galioja. Triplike ji nurodo, kad Amerikoje taikytos priemonės turi realų poveikį ieškovės ekonominei veiklai.

89      Reikia patikrinti, ar ieškovė pateikė nurodomos žalos ir skundžiamo neteisėto elgesio ir šios žalos priežastinio ryšio įrodymus.

90      Dėl žalos realumo sąlygos pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją Sąjungos deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, jeigu ieškovas iš tikrųjų patyrė realią ir tikrą žalą (šiuo klausimu žr. 1982 m. sausio 27 d. Sprendimo De Franceschi / Taryba ir Komisija, 51/81, EU:C:1982:20, 9 punktą ir 1996 m. sausio 16 d. Sprendimo Candiotte / Taryba, T‑108/94, Rink., EU:T:1996:5, 54 punktą). Tai, ar ši sąlyga yra įvykdyta, turi įrodyti ieškovas (žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, C‑243/05 P, EU:C:2006:708, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o tiksliau pateikti įtikinamus žalos buvimo ir dydžio įrodymus (žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑362/95 P, EU:C:1997:401, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

91      Kalbant konkrečiau, bet kokiame prašyme atlyginti žalą, ar ji būtų turtinė, ar neturtinė, siekiant simbolinio atlygio ar didesnės kompensacijos, turi būti patikslintas nurodomos žalos pobūdis, atsižvelgiant į skundžiamą elgesį, ir bent apytikriai įvertinta visa ši žala (žr. 2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Sabbagh / Taryba, T‑652/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:112, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

92      Dėl nurodomų elgesio ir žalos priežastinio ryšio sąlygos pažymėtina, kad ši žala turi pakankamai tiesiogiai kilti dėl nurodomo elgesio; šis elgesys turi būti lemiama žalos priežastis, nors pareigos kompensuoti visas, net ir netiesiogines, žalingas neteisėtos situacijos pasekmes nėra (žr. 2006 m. gegužės 10 d. Sprendimo Galileo International Technology ir kt. / Komisija, T‑279/03, EU:T:2006:121, 130 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 1979 m. spalio 4 d. Sprendimo Dumortier ir kt. / Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, EU:C:1979:223, 21 punktą). Ieškovas privalo pateikti nurodomų elgesio ir žalos priežastinio ryšio įrodymus (žr. 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Coldiretti ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑149/96, EU:T:1998:228, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93      Atsižvelgiant būtent į pirmiau nurodytą jurisprudenciją reikia išnagrinėti, ar šioje byloje ieškovė įrodė turtinės ir neturtinės žalos, kurią ji patyrė priėmus ginčijamus aktus ir palikus jos pavadinimą ginčijamuose sąrašuose, realų ir tikrą pobūdį ir priežastinį ryšį tarp šių aktų priėmimo ir žalos.

a)      Dėl nurodomos turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo

94      Ieškovė, remdamasi 2015 m. liepos 21 d. audito bendrovės, įrašytos į Paryžiaus Il de Franso regiono (Prancūzija) audito ekspertų sąrašą, parengta ataskaita, pridėta prie ieškinio kaip A.2 priedas (toliau – audito ataskaita), tvirtina, kad priėmus ginčijamus aktus patyrė dviejų rūšių turtinę žalą Irane ir dviejų rūšių turtinę žalą Europoje. Nurodydama visą šią žalą, ji prašo priteisti iš Tarybos 11 009 560 EUR žalos atlyginimą.

95      Atsakydama į klausimą, pateiktą taikant trečiąją proceso organizavimo priemonę, dėl visos turtinės žalos sumos, nurodytos dėstant materialųjį reikalavimą, t. y. 11 009 560 EUR, ir dėstant ieškinio pagrindą nurodomos įvairios turtinės žalos sumos neatitikimo, ieškovė nurodo, kad šį neatitikimą lėmė jos padaryta akivaizdi esminė klaida, į kurią Bendrasis Teismas turi atsižvelgti. Iš tiesų, kadangi ji nurodė kiekvienos Irane patirtos finansinės ir su veikla susijusios žalos sumą ieškinio E.1.1.2, E.1.1.3 ir E.1.1.4 dalyse, ji pamiršo padaryti tą patį dėl Irane patirtos finansinės ir su veikla susijusios žalos E.1.1.1 dalyje. Vis dėlto ji patikslina, kad pastarosios turtinės žalos, atsiradusios dėl „grynojo finansinio rezultato sumažėjimo“, suma, kurią ji vertina 2 932 367 EUR, yra įtraukta į visą turtinės žalos sumą, kurią ji nurodo kaip „11 009 560 EUR tiek ieškinyje dėstydama materialųjį reikalavimą, tiek jo A.2 priede, p. 35“.

96      Reikia pažymėti, kad, siekdama įrodyti žalos ir priežastinio ryšio buvimą, ieškovė iš esmės remiasi audito ataskaita. Tai yra akivaizdu skaitant ieškinio 60–101 punktus, esančius E dalyje „Dėl turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo“, ir minėtos ataskaitos 8–27 puslapius kartu. Minėtuose ieškinio punktuose pažodžiui pakartojamas visas šių audito ataskaitos puslapių turinys. Ieškovė kartais sutrumpina kai kurias minėtos ataskaitos dalis, tiesiog išimdama kai kurias jos ištraukas.

97      Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kadangi dauguma ieškovės reikalavimų, susijusių su turtine žala, kuria ji remiasi, yra grindžiama audito ataskaitoje pateiktais vertinimais, prieš nagrinėjant ieškovės Irane ir Europoje tariamai patirtą turtinę žalą, pirmiausia reikia patikrinti audito ataskaitos įrodomąją galią.

1)      Dėl audito ataskaitos įrodomosios galios patikros

98      Kadangi nėra Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių įrodymo sąvoką, Sąjungos teismas įtvirtino laisvo įrodymų rinkimo arba įrodinėjimo priemonių laisvės principą, kuris turi būti suprantamas kaip teisė remtis visų rūšių įrodymais siekiant įrodyti konkrečią faktinę aplinkybę, pavyzdžiui, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, prisipažinimais ir kt. (šiuo klausimu žr. 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Met-Trans ir Sagpol, C‑310/98 ir C‑406/98, EU:C:2000:154, 29 punktą; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Dalmine / Komisija, T‑50/00, EU:T:2004:220, 72 punktą ir generalinio advokato P. Mengozzi išvados byloje Archer Daniels Midland / Komisija, C‑511/06 P, EU:C:2008:604, 113 ir 114 punktus). Kartu Sąjungos teismas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį įrodymo patikimumą arba, kitaip tariant, įrodomąją galią nustato teismas (2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Dalmine / Komisija, T‑50/00, EU:T:2004:220, 72 punktas ir generalinio advokato P. Mengozzi išvados byloje Archer Daniels Midland / Komisija, C‑511/06 P, EU:C:2008:604, 111 ir 112 punktai).

99      Siekiant nustatyti dokumento įrodomąją galią, reikia atsižvelgti į daugelį aplinkybių, kaip antai dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, jo adresatą, turinį, ir išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiame dokumente esanti informacija yra pagrįsta ir patikima (2000 m. kovo 15 d. Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, EU:T:2000:77, 1838 punktas ir 2002 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Vela ir Tecnagrind / Komisija, T‑141/99, T‑142/99, T‑150/99 ir T‑151/99, EU:T:2002:270, 223 punktas).

100    Šiuo klausimu Sąjungos teismas jau yra nusprendęs, kad ieškovo pateiktos analizės negalima pripažinti nešališka ir nepriklausoma, jeigu ją užsakė ir finansavo pats ieškovas ir ji buvo parengta remiantis jo paties pateiktais duomenimis, o šių duomenų tikslumas ir svarba nebuvo nešališkai patikrinti (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T‑110/07, EU:T:2011:68, 137 punktą).

101    Sąjungos teismas taip pat jau yra patvirtinęs, kad eksperto išvada gali būti laikoma turinčia įrodomąją galią, tik jeigu jos turinys yra objektyvus, ir kad paprasčiausias nepagrįstas teiginys tokiame dokumente savaime neturi įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Valmont / Komisija, T‑274/01, EU:T:2004:266, 71 punktą).

102    Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju audito ataskaitos įrodomąją galią reikia vertinti atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 98–101 punktuose primintus principus.

103    Šiuo klausimu pažymėtina, kad audito ataskaitą parengė audito bendrovė, įrašyta į Paryžiaus Il de Franso regiono audito ekspertų sąrašą. Iš šios ataskaitos 2 ir 3 puslapiuose esančio minėtos bendrovės 2015 m. liepos 21 d. ieškovei skirto rašto matyti, kad pagal 2015 m. birželio 18 d. susitikime nustatytas sąlygas ieškovė pavedė šiai bendrovei įvertinti žalą, kurią ieškovė ir pagrindinis jos akcininkas F. Mahmoudian dėl ginčijamų priemonių patyrė Irane ir Europoje. Siekiant įvykdyti šią užduotį, minėtame rašte patikslinama: „Ši ataskaita buvo parengta remiantis dokumentais, kuriuos mums pateikė bendrovė Fulmen, ir Irano valdžios institucijų pateikta informacija.“ Iš šio rašto teksto matyti, kad audito ataskaita buvo parengta ieškovės prašymu siekiant šioje byloje patvirtinti jos nurodomos turtinės žalos realumą ir dydį ir kad ji iš esmės grindžiama ieškovės pateiktais dokumentais. Reikia pabrėžti, kad minėti dokumentai, į kuriuos kartais daroma nuoroda išnašose, nėra pridėti prie audito ataskaitos.

104    Atsižvelgiant į audito ataskaitos parengimo aplinkybes ir pagal šio sprendimo 98–101 punktuose nurodytus principus šios ataskaitos įrodomoji galia turi būti laikoma santykine. Šios ataskaitos negalima laikyti pakankama jos turiniui, visų pirma nurodomos žalos realumui ir dydžiui, įrodyti. Ji gali būti nebent pirminis įrodymas, kurį reikėtų patvirtinti kitais įrodymais.

105    Kalbant apie šio sprendimo 96 punkte nurodytą aplinkybę, t. y. kad, siekdama įrodyti žalos buvimą ir priežastinį ryšį, ieškovė iš esmės arba išimtinai remiasi audito ataskaita, atsižvelgiant į šio sprendimo 98 punkte minėtą laisvo įrodymų rinkimo arba įrodinėjimo priemonių laisvės principą, taip naudoti minėto pobūdžio dokumentą yra leidžiama.

106    Vis dėlto, kaip konstatuota šio sprendimo 104 punkte, atsižvelgiant į šios audito ataskaitos parengimo aplinkybes, net jei ji būtų patvirtinta auditoriaus „antspaudu“, ir remiantis šio sprendimo 98–101 punktuose nurodyta jurisprudencija, audito ataskaitos negalima laikyti pakankama joje pateiktai informacijai, būtent nurodomos žalos realumui ir dydžiui, įrodyti, jeigu ši ataskaita nėra patvirtina kitais įrodymais.

2)      Dėl Irane tariamai patirtos turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo

107    Ieškovė teigia, kad, nustačius ginčijamas priemones, ji patyrė turtinę žalą Irane, kurią išskiria į dvi kategorijas, t. y. pirma, į finansinę ir su veikla susijusią žalą ir, antra, į iš esmės komercinę arba struktūrinę žalą.

108    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad ieškinio 78, 80 ir 81 punktuose ieškovė aiškiai nurodo, priskirdama abiem šio sprendimo 107 punkte nurodytoms turtinės žalos kategorijoms, kad į šį prašymą atlyginti žalą neįtraukė žalos, susijusios su jos klientams dėl vėlavimo įgyvendinti projektus mokėtinomis netesybomis, tarptautinio masto svarbos praradimu ir svarbiausių bei vadovaujančių asmenų išėjimu.

i)      Dėl finansinės ir su veikla susijusios žalos

109    Ieškovė tvirtina, kad ginčijamos priemonės turėjo poveikį vykdomų projektų įgyvendinimui, nes ji negalėjo įsigyti tam tikros Europos kilmės įrangos, tam tikrais atvejais negalėjo pakeisti šios įrangos, todėl negalėjo vykdyti atitinkamų projektų, o jeigu jai pavykdavo pakeisti šią įrangą, tekdavo vėluoti įgyvendinti projektus, ir dėl tokių pokyčių buvo prarandamas pelnas. Dėl to ieškovė patyrė trijų rūšių žalą, t. y. sumažėjo jos metinis grynasis finansinis rezultatas, ji nebegalėjo laiku užbaigti keturių Irane 2010–2014 m. vykdytų sutarčių ir ginčo laikotarpiu pasirašyti naujų sutarčių Irane.

110    Komisijos palaikoma Taryba nesutinka su ieškovės argumentais, susijusiais su jos prašymu atlyginti įvairią finansinę ir su veikla susijusią žalą, kuri buvo tariamai patirta Irane.

111    Pirma, dėl žalos, susijusios su grynojo finansinio rezultato sumažėjimu, ieškovė teigia, kad nuo 2011 m. jos apyvarta, grynasis pelnas ir pelno marža smarkiai sumažėjo. „Grynojo apyvartos rezultato“ sumažėjimas (nuo 2,14 % 2007–2011 m. laikotarpiu iki -4,35 % 2011–2014 m.) buvo tiesiogiai susijęs su jos įtraukimu į ginčijamus sąrašus. Šį sumažėjimą lėmė penkios aplinkybės: finansinių ir banko išlaidų padidėjimas, netesybos dėl vėlavimo įgyvendinti projektus klientams, žaliavų kainų padidėjimas dėl kreipimosi į tarpininkus siekiant įsigyti žaliavų užsienyje, labai pelningų platinimo sutarčių nutraukimas, kaip antai platinimo sutarties su bendrove Omicron, ir papildomos išlaidos, patirtos dėl ginčijamų priemonių, pavyzdžiui, dėl poreikio peržiūrėti siūlomus tyrimus ir įrangą, surasti galimus naujus tiekėjus ir perskirstyti personalą atsižvelgiant į ginčijamas priemones. Dublike ieškovė pateikia apibendrintą lentelę, kurioje nurodo patirtos žalos, susijusios su jos grynojo finansinio rezultato sumažėjimu, apskaičiavimo metodą.

112    Kalbant apie žalos, grindžiamos ieškovės grynojo finansinio rezultato sumažėjimu, realumo įrodymus, pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip pabrėžia Taryba, ieškovė savo ieškinyje nepateikia jokio prašymo atlyginti visą šią žalą, kuri būtų išreikšta skaičiais.

113    Kaip nurodyta šio sprendimo 95 punkte, atsakydama į klausimą, užduotą taikant trečiąją proceso organizavimo priemonę, ieškovė paaiškina, kad skaičiais išreikšto prašymo atlyginti žalą, patirtą dėl jos grynojo finansinio rezultato sumažėjimo, nepateikė dėl akivaizdžios klaidos, kurią ji padarė ir į kurią Bendrasis Teismas turi atsižvelgti.

114    Vis dėlto, pirma, reikia konstatuoti, kad nors ieškinio E.1.1.1 dalyje nurodytos turtinės žalos neįvertinimas yra objektyvus faktas, vis dėlto šis neįvertinimas neatskleidžia akivaizdžios klaidos, kaip teigia ieškovė.

115    Iš tiesų reikia konstatuoti, kad, kalbant apie penkis aspektus, iš kurių kildinama ieškinio E.1.1.1 dalyje nurodyta žala, nurodant antrąjį elementą, susijusį su „klientams mokėtomis netesybomis“, ir trečiąjį elementą, susijusį su „žaliavų pirkimo išlaidų padidėjimu“, nepateikiamas joks vertinimas. Tokiomis aplinkybėmis galima konstatuoti, kad ieškinio E.1.1.1 dalyje nurodytos visos žalos sumos įvertinimo nepateikimą galima paaiškinti tuo, kad nebuvo įvertintas kiekvienas iš minėtų šią žalą sukėlusių veiksnių. Todėl ieškovės padaryta klaida neatrodo tokia akivaizdi, kad Bendrasis Teismas galėtų į ją atsižvelgti.

116    Antra, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, nors ieškinio turinys atskirais klausimais ir gali būti pagrindžiamas ir papildytas nuorodomis į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus rašytinius dokumentus, net pridėtus prie ieškinio, negali kompensuoti esminių teisinių argumentų, kurie pagal toliau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti ieškinyje, trūkumo. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti ieškinio pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti sudarančiais ieškinio pagrindą, nes priedai turi tiktai įrodomąją ir pagalbinę reikšmę (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Honeywell / Komisija, T‑209/01, EU:T:2005:455, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

117    Nagrinėjamu atveju atsakydama į šio sprendimo 95 punkte nurodytą klausimą, pateiktą taikant trečiąją proceso organizavimo priemonę, ieškovė nieko nenurodo dėl to, ar akivaizdi esminė klaida, kuria ji remiasi, galėjo būti nustatyta skaitant audito ataskaitą.

118    Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškinio 62–74 punktuose, esančiuose E.1.1.1 dalyje, beveik pažodžiui perkopijuojamos audito ataskaitos 9–13 puslapių, esančių jos 1 dalyje „.Grynojo finansinio rezultato sumažėjimas“, ištraukos. Perskaičius šias ieškinio dalis ir audito ataskaitos ištraukas kartu galima konstatuoti, kad ieškovė šias ištraukas nukopijavo neišsamiai. Iš tiesų ieškovė nenukopijavo minėtos ataskaitos 12 ir 13 puslapiuose esančios 6 lentelės „Grynojo finansinio rezultato sumažėjimo poveikis [2011–2014 m. apyvartai]“ ir tos pačios ataskaitos 13 puslapyje padarytos išvados dėl nagrinėjamos turtinės žalos įvertinimo, t. y. 2 932 367 EUR.

119    Vis dėlto, atsižvelgiant į šio sprendimo 116 punkte nurodytą jurisprudenciją, Bendrasis Teismas neturi vertinti, ar ieškovė sąmoningai neperkopijavo šio sprendimo 118 punkte nurodytos lentelės ir išvados, laisvai spręsdama, kokius argumentus pateikti ir kaip surašyti savo procesinius dokumentus, ar tiesiog praleido jas netyčia, ir tai laikytina akivaizdžia esmine klaida, į kurią Bendrasis Teismas gali atsižvelgti.

120    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė nurodomos žalos realumo įrodymų, todėl, nesant reikalo nagrinėti priežastinio ryšio, prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl ieškovės „grynojo finansinio rezultato sumažėjimo“, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

121    Antra, kalbant apie reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl keturių dar neįvykdytų sutarčių, t. y. projektų Kamyaran & Shaked, Mahyar, 6 Trans Khouzestan ir GIS Tehran, nutraukimo, kurią ieškovė vertina 771 577 EUR, pakanka konstatuoti, kad ieškovė akivaizdžiai nepateikia nurodomo elgesio ir žalos priežastinio ryšio įrodymų.

122    Iš tiesų ieškovė tik teigia, kad, pirma, jos komerciniai partneriai atsisakė tiekti jai įrangą, kurią turėjo tiekti, todėl ji buvo priversta nutraukti keturių projektų vykdymą Irane 2010–2014 m., ir, antra, ginčijamų aktų priėmimas buvo vienintelė aplinkybė, lėmusi minėtų sutarčių nutraukimą.

123    Siekdama pagrįsti šį dvigubą teiginį, ieškovė tiesiog nurodo ieškinio A.6 priedą, kuriame pateiktos „Kamyaran, Trans, Mahyar, GIS Tehran projektų dokumentų kopijos“. Dublike ieškovė kaip C.5, C.6 ir C.7 priedus prideda tris dokumentus, kuriuose apskaičiuotas trijų iš keturių šių projektų pelnas ir pateiktas su jais susijęs biudžetas.

124    Reikia konstatuoti, kad nei ieškinyje pateikti argumentai, kurie telpa vos į kelias eilutes, nei dublike pateikti argumentai, nei prie šių procesinių dokumentų pridėti dokumentai negali būti laikomi net nurodomo elgesio ir žalos priežastinio ryšio įrodymų užuomazgomis.

125    Iš tiesų nei ieškinyje, nei dublike nėra jokios informacijos, galinčios įrodyti, kad ginčijamos priemonės, kaip teigia ieškovė, buvo lemiama keturių ieškinyje nurodytų projektų nutraukimo priežastis. Be to, kalbant apie tariamą jos komercinių partnerių atsisakymą tiekti jai įrangą, kurios jai reikėjo minėtiems projektams vykdyti, ieškovė nepateikia visiškai jokių tokio atsisakymo įrodymų.

126    Tik dublike ieškovė patikslina, kad nurodomos žalos negalėjo sukelti Amerikoje taikytos priemonės, nes, pirma, ji nepalaikė jokių santykių su Amerikos bendrovėmis ir nevykdė komercinės prekybos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir, antra, didžiausios pasaulyje įrangos tiekėjos buvo trys Europos bendrovės: Schneider, ABB ir Siemens.

127    Vis dėlto tokių teiginių jokiais būdais negalima laikyti įrodančiais, kad nurodomas elgesys yra lemiama nagrinėjamos žalos, t. y. keturių Irane vykdomų sutarčių nutraukimo, priežastis.

128    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, ieškovei nepateikus priežastinio ryšio įrodymų, prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl keturių sutarčių nutraukimo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

129    Trečia, dėl žalos, patirtos dėl prarastos galimybės sudaryti naujas sutartis Irane, ieškovė teigia, kad, praradusi tiekimo šaltinius ir darbuotojus, ginčo laikotarpiu ji nebegalėjo sudaryti naujų sutarčių šioje šalyje. Reikia konstatuoti, kad „ginčo laikotarpiu“ ieškovė vadina pirmą jos pavadinimo įtraukimo į sąrašus laikotarpį nuo 2010 m. liepos 26 d. (žr. šio sprendimo 10 punktą) iki išbraukimo iš šių sąrašų 2013 m. gruodžio 19 d. (žr. šio sprendimo 23 punktą) (toliau – ginčo laikotarpis). Ieškovė dėl to patirtą žalą vertina 2 838 897 EUR suma. Šį kartą taip pat tenka konstatuoti, kad ieškovė nepateikia nurodomo elgesio ir žalos priežastinio ryšio įrodymų.

130    Iš tiesų šiuo klausimu ieškovė tik teigia, kad, atsižvelgiant į statistinius duomenis, susijusius su investicijomis į elektros energijos sektorių Irane, ir jos rinkos dalies raidą šiame sektoriuje, nes per aštuonerių metų laikotarpį iki ginčijamų priemonių nustatymo jos rinkos dalis buvo išaugusi iki 10,69 %, o ginčijamu laikotarpiu sumažėjo iki 2,70 %, „tampa akivaizdu, kad dėl sankcijų ieškovės rinkos dalis smarkiai sumažėjo“.

131    Vis dėlto pirmiausia iš audito ataskaitos 9 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad investicijos Irano elektros energijos sektoriuje, kurios 2007–2008 m. viršijo 786 000 000 EUR, o 2008–2009 m. sudarė 1 070 785 714 EUR, nuo 2009–2010 finansinių metų sumažėjo maždaug 16,6 %, 2010–2011 finansiniais metais – apie 10 %, 2011–2012 m. – apie 33,44 % ir galiausiai 2012–2013 m. – apie 52,7 %. Taigi šie duomenys leidžia konstatuoti, kad nuo 2009–2010 m., t. y. prieš priimant ginčijamus aktus, investicijos į Irano elektros energijos sektorių pradėjo smarkiai mažėti.

132    Antra, iš audito ataskaitos 10 lentelės matyti, kad 2012–2013 ir 2013–2014 finansiniais metais ieškovė iš tikrųjų nesudarė nė vienos naujos sutarties. Vis dėlto iš tos pačios lentelės aišku, kad 2011–2012 m., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo ginčijamų aktų priėmimo, ieškovė sudarė sutartis daugiau nei du kartus didesnei sumai, palyginti su sutartimis, kurias ji buvo sudariusi 2010–2011 m.

133    Taigi audito ataskaitos 9 ir 10 lentelėse esantys duomenys neleidžia pateikti nurodomo elgesio ir nagrinėjamos žalos priežastinio ryšio įrodymų.

134    Be to, dar reikia pažymėti, jog dėl to, kad ginčijamos priemonės taikomos tik Sąjungoje, jos savaime nedraudė ieškovei mėginti dalyvauti konkursuose ir sudaryti naujas sutartis Irane. Vis dėlto ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji būtų bent jau mėginusi sudaryti šias sutartis ir kad jos pasiūlymas būtų buvęs atmestas, visų pirma atsižvelgiant, kaip teigia pati ieškovė, į nepakankamus jos techninius pajėgumus ir patirtį. Galiausiai ji neteigia, kad būtų teikusi kokią nors paraišką dalyvauti pirkimų konkurse Irane, ir nurodo tik tai, kad 2012–2014 m. nesudarė nė vienos sutarties.

135    Galiausiai ieškovė nepatikslina, kokių elektros įrangos tiekimo šaltinių ir darbuotojų, turinčių reikalingą profesinę patirtį šio pobūdžio sutartims vykdyti, ji neteko priėmus ginčijamus aktus.

136    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčijamų priemonių nustatymas buvo priežastis, dėl kurios sumažėjo jos rinkos dalis Irano elektros energijos sektoriuje. Iš tiesų ir šiame sektoriuje iškilę sunkumai dėl investicijų sumažėjimo, ir įrodymų, kad ji dalyvavo šiame sektoriuje vykusiuose pirkimo konkursuose, nebuvimas gali paaiškinti tokį jos rinkos dalies sumažėjimą.

137    Kadangi ieškovė nepateikė priežastinio ryšio įrodymų, prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl prarastos galimybės sudaryti naujas sutartis Irane, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

138    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, prašymas atlyginti finansinę ir su veikla susijusią žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

ii)    Dėl komercinės arba struktūrinės žalos

139    Iš esmės kalbėdama apie komercinę arba struktūrinę žalą, kurią prašo atlyginti, pirmiausia ieškovė teigia, kad dėl įtraukimo į ginčijamus sąrašus nutrūko jos santykiai su bankais ir prioritetiniais partneriais. Antra, siekiant išvengti „papildomų sankcijų“, dėl įtraukimo į ginčijamus sąrašus ieškovei teko struktūriniu požiūriu sumažinti grupę, priverstinai parduodant akcijas, įskaitant tris pagrindinius akcijų paketus kitose šešiose Irano bendrovėse.

140    Komisijos palaikoma Taryba prašo atmesti prašymą atlyginti nurodomą tariamai Irane patirtą komercinę ar struktūrinę žalą.

141    Pirma, kalbėdama apie komercinių santykių nutraukimą su banku Tejarat ir šešiais prioritetiniais partneriais, pavyzdžiui, bendrove Omicron ir kitomis penkiomis bendrovėmis, kurį lėmė ginčijami aktai, ieškovė pripažįsta, kad šių įvairių partnerysčių nutraukimas turėjo poveikį jos veiklai, į kurį jau buvo atsižvelgta apskaičiuojant jos grynojo finansinio rezultato sumažėjimą, nurodytą pateikiant prašymą atlyginti finansinę ir su veikla susijusią žalą. Vis dėlto, prašydama atlyginti komercinę arba struktūrinę žalą, ieškovė taip pat remiasi žala, patirta po sankcijų panaikinimo, iš esmės susijusia su šių prioritetinių partnerysčių atkūrimo perspektyvomis. Praradusi šiuos prioritetinius partnerius, neatsižvelgiant į ginčo laikotarpiu negautą pelną, ieškovė patyrė žalą, kurią vertina 1 026 974 EUR.

142    Atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą pirmą kartą – taikant trečiąją proceso organizavimo priemonę, antrą kartą – per teismo posėdį ieškovė nurodė atsisakiusi prašymo atlyginti žalą, patirtą dėl santykių su banku Tejarat nutraukimo, ir tai buvo užfiksuota teismo posėdžio protokole. Taigi žalos, patirtos dėl komercinių santykių nutrūkimo, nagrinėjimas apsiriboja šešiais prioritetiniais partneriais, kuriuos nurodo ieškovė.

143    Šiuo klausimu, pirma, kalbėdama apie santykių su bendrove Omicron nutraukimą (ieškovė teigia, kad nuo 2003 m. buvo šios bendrovės išimtinė platintoja ir kad priėmus ginčijamus aktus ji suteikė išimtines platinimo teises kitai Irano bendrovei), ieškovė teigia patyrusi 526 974 EUR žalą, atitinkančią metinį pelną, kurį ji būtų gavusi per trejus metus, iki 22 % vidutinių įprastų pardavimų normos, įvertintos 798 449 EUR.

144    Kalbant apie žalos įrodymus reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti ateityje negausimas pajamas, kurias skaičiuoja prognozuodama trejiems metams į priekį.

145    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia jokių pelno, negauto nutraukus nagrinėjamus sutartinius santykius, įrodymų. Ji remiasi tik 22 % grynojo pelno norma, taikoma metiniams įprastiems vidutiniams pardavimams, kuriuos ji vertina 798 449 EUR.

146    Vis dėlto, pirma, nei iš ieškinio, nei iš audito ataskaitos, nei iš ieškovės pateiktos informacijos nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota „798 449 EUR įprastų metinių vidutinių pardavimų suma“, kuria ji remiasi. Visgi ji grindžia nurodomos žalos apskaičiavimą būtent šia suma. Antra, ieškovė taip pat nepateikė jokio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad jos grynojo pelno marža iš tiesų buvo 22 %. Ji nurodo tik tai, kad ši pelno marža, kaip matyti iš ieškinio 86 punkto išnašos, „buvo apskaičiuota <…> remiantis didžiausiais pardavimais ir atsižvelgiant į 30 % išlaidų“, nesant galimybės nustatyti, kokiais dokumentais ieškovė remiasi pateikdama nagrinėjamos žalos realumo įrodymus.

147    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, kalbant apie komercinių santykių nutraukimą su bendrove Omicron, ieškovė nepateikė realios ir tikros žalos įrodymų.

148    Taigi nesant reikalo tikrinti, ar buvo pateikti priežastinio ryšio įrodymai, prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl ieškovės komercinių santykių nutraukimo su bendrove Omicron, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

149    Antra, kalbėdama apie prioritetinę partnerystę su kitomis penkiomis bendrovėmis, ieškovė nurodo, kad dėl šių komercinių santykių atkūrimo patyrė po 100 000 EUR išlaidų.

150    Šiuo klausimu pirmiausia dėl žalos įrodymų pakanka pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokio įrodymo, kad dar prieš priimant ginčijamus aktus turėjo santykių su penkiomis nagrinėjamomis bendrovėmis ir koks buvo jų pobūdis. Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovė ir vėl remiasi būsimomis ir hipotetinėmis išlaidomis, kurias ji vertina vien savo nuožiūra ir iš anksto. Taigi nurodoma žala, patirta dėl komercinių santykių su šio sprendimo 141 punkte nurodytomis penkiomis bendrovėmis nutraukimo, nėra nei reali, nei tikra.

151    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl ieškovės ir bendrovės Omicron bei kitų penkių prioritetinių partnerių santykių nutraukimo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

152    Antra, ieškovė teigia turėjusi perleisti savo akcijas daugelyje Irano bendrovių, kad išvengtų „papildomų sankcijų“. Ji nurodo, kad, negalėdama apskaičiuoti finansinių nuostolių dėl šių priverstinių perleidimų sumos ir sumažėjusių pajėgumų ji tik apskaičiavo minėtoms akcijoms atgauti būtinas išlaidas. Tuo remdamasi, ji mano, kad išsamaus patikrinimo ir teisinės išlaidos sudarytų 30 000 EUR, kalbant apie pagrindinius akcijų paketus, ir 5 000 EUR likusioms akcijoms, t. y. iš viso 105 000 EUR. Prie dubliko ieškovė prideda šių bendrovių kontrolės organams skirtą sąmatą, reikalingą norint atkurti to paties dydžio grupę.

153    Dėl žalos įrodymų ir vėl reikia konstatuoti, kad nurodoma žala yra visiškai hipotetinė ir būsima. Iš tiesų ieškovė nepateikia jokios informacijos, galinčios pateisinti abi prašomas sumas išsamaus patikrinimo ir teisinėms išlaidoms, kurių tektų patirti siekiant atgauti pagrindinius akcijų paketus ir likusias akcijas, atlyginti. Taip pat reikia pažymėti, kad šiuo klausimu ieškovė ieškinio 11 punkte pati pripažįsta, kad negali įvertinti, pirma, finansinių nuostolių dėl nagrinėjamo priverstinio akcijų perleidimo sumos ir, antra, savo pajėgumų sumažėjimo. Vis dėlto bendrovių akcijų, kurias ieškovė, kaip pati tvirtina, privalėtų perleisti, vertės nustatymas atrodo esminis siekiant įvertinti tariamai patirtą žalą. Iš tiesų net darant prielaidą, kad ieškovė nusprendė perleisti jai priklausančias daugelio Irano bendrovių akcijas siekdama išvengti „papildomų sankcijų“, to savaime negalėtų pakakti žalos buvimo įrodymams pateikti. Be to, ieškovė nepaaiškina, kodėl negalėjo įvertinti šios nurodomos žalos.

154    Dėl priežastinio ryšio reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad jos turimų daugelio Irano bendrovių akcijų perleidimą lėmė kokia nors priemonė, susijusi su ginčijamų aktų priėmimu. Be to, ji nenurodo įmonių, kurių akcijos jai priklausė, kompetencijos ar technologijų, kurios būtų galėjusios kelti „papildomų sankcijų“ riziką. Be to, iš teksto, esančio audito ataskaitos 22 puslapyje, kurį ieškovė nurodo ieškinio 91 punkte, pateiktoje 16 lentelėje, matyti, kad perleistos akcijos pirmiausia perimtos siekiant išplėsti ieškovės papildomų produktų ir paslaugų pasiūlą arba daryti įtaką įmonėse, kurios galėtų sukurti pasiūlą rinkoje. Vis dėlto, nors šis bendras jos investicinių sprendimų apibūdinimas atspindi gana įprastus įmonės strateginius sprendimus, jis neleidžia suprasti, dėl kokių priežasčių ieškovė teigia, kad privalėjo perleisti turimas atitinkamų Irano įmonių akcijas.

155    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepateikus nei žalos, nei priežastinio ryšio įrodymų, prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl priverstinio ieškovei priklausiusių daugelio Irano bendrovių akcijų perleidimo siekiant išvengti „papildomų sankcijų“, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

156    Iš visų vertinimų darytina išvada, kad prašymas atlyginti turtinę žalą, tariamai patirtą Irane, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3)      Dėl Europoje tariamai patirtos turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo

157    Dėl Europoje tariamai patirtos turtinės žalos ieškovė nurodo, kad nustačius ginčijamas priemones ji patyrė žalą, pirmiausia susijusią su tiesioginiu jos dalyvavimu valdant Prancūzijos teisės reglamentuojamos bendrovės Codefa Connectique S.A.S. (toliau – Codefa) kapitalą, turto, kurį ji buvo patikėjusi Austrijos bendrovei SED, praradimu ir įvairių mokslo tyrimų ir plėtros projektų, kuriuos ji buvo pradėjusi 2007 m., bendradarbiaudama su keliomis Europos įmonėmis, įšaldymu.

158    Taryba nesutinka su ieškovės argumentais dėl tariamai Europoje patirtos turtinės žalos.

159    Pirma, dėl prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl jai priklausančių Prancūzijoje esančios patronuojamosios bendrovės Codefa akcijų perleidimo, reikia nurodyti, kad ji vertina šią žalą 244 109 EUR kaip perleidimo sandorio sumą ir prideda 30 000 EUR sandorio išlaidų. Dublike ieškovė patikslina, kad šis perleidimas galėjo leisti kitiems akcininkams sumažinti žalą, susijusią su Codefa. Šiuo klausimu ji prideda prie dubliko išlaidų, tariamai susijusių su minėtu išsamiu patikrinimu ir perleidimu, sąskaitą faktūrą.

160    Pirma, kiek tais susiję su žalos įrodymais, ieškovė nurodo finansinius sunkumus, kuriuos Codefa tariamai patyrė dėl ginčijamų aktų ir kuriais buvo grindžiamas jos sprendimas perleisti turimas šios bendrovės akcijas. Vis dėlto, pirma, reikia konstatuoti, kad nors ieškovė teigia investavusi 232 490 EUR šios bendrovės akcijoms įsigyti, iš ieškinio teksto matyti, kad nuo 2010 m. ji liko nepervedusi pardavėjui 155 000 EUR už šias akcijas. Antra, kalbant apie ieškovės pateiktą prie dubliko pridėtą išlaidų sąskaitą faktūrą, skirtą pagrįsti 30 000 EUR sandorio išlaidų sumai, kurią prašo atlyginti, reikia konstatuoti, kad, kaip ieškovė pati pripažino per teismo posėdį ir tai buvo užfiksuota teismo posėdžio protokole, šis dokumentas be datos susijęs su audito ataskaitos išlaidomis, kurios buvo patirtos siekiant įvertinti „tikslingumą investuoti į bendrovę Codefa Connectique“, ir ši investicija buvo įgyvendinta ieškovei įsigijus šią bendrovę 2009 m., t. y. likus metams iki ginčijamų priemonių nustatymo. Taigi sandorio išlaidos, kuriomis remiasi ieškovė, yra susijusios visai ne su jai priklausančių Codefa akcijų perleidimu 2010 m. lapkričio mėn., už kurį ji prašo atlyginti, o su jų įsigijimu 2009 m. Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl minėto priedo priimtinumo, nes jis buvo pridėtas prie bylos medžiagos tik pateikiant dubliką, jį reikia atmesti kaip nereikšmingą nagrinėjant žalą. Iš to, kas pirma nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė nurodomos žalos įrodymų.

161    Antra, bet kuriuo atveju ieškovė taip pat nepateikė priežastinio ryšio įrodymų. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad ieškinio 94 ir 97 punktuose, kuriuose nurodytos įvairios faktinės aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad Codefa patirti sunkumai kilo dėl ginčijamų aktų priėmimo, ieškovė nurodo audito ataskaitos 24 ir 25 puslapius ir ieškinio A.19 priedą. Minėtos ataskaitos 24 ir 25 puslapiuose esančiose išnašose daroma nuoroda į įvairius įrodymus. Vis dėlto jie nėra pridėti prie minėtos ataskaitos. Ieškovė taip pat nepatikslina, ar ji pateikė šiuos įrodymus šiame procese. Todėl ieškovė neįrodė nurodomos žalos ir skundžiamo elgesio priežastinio ryšio.

162    Dėl išsamumo reikia pažymėti, kad, nors, kaip matyti iš ieškinio priedų sąrašo pavadinimo, A.19 priedą sudaro „[d]okumentų, susijusių su bendrove CODEFA, kopijos“, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė nuorodos į nė vieną iš šių dokumentų, nors jie pateikti ieškinio prieduose, kuriuos iš viso sudaro 114 puslapių.

163    Pirma, kaip buvo priminta šio sprendimo 116 punkte, Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį. Taip juo labiau yra tuo atveju, kai priedas priklauso rinkiniui dokumentų, kurie susiję su konkrečia tema ar asmeniu ir kurie yra didelės apimties. Tokiu atveju, jeigu juos pateikianti šalis nepateikia tikslios nuorodos į šių priedų dalis ir ištraukas, kurias nori išskirti, kad įrodytų savo argumentų pagrįstumą, atsižvelgiant į šio sprendimo 116 punkte nurodytą jurisprudenciją, šių priedų įrodomoji galia gerokai susilpnėja.

164    Nagrinėjamu atveju taip akivaizdžiai yra kalbant apie ieškinio A.19 priedą, kurį sudaro „[d]okumentų, susijusių su bendrove CODEFA, kopijos“, kaip ji pavadino ieškovė, pateiktos ieškinio priedų 390–503 puslapiuose, t. y. iš viso 114 puslapių. Kadangi ieškinyje nėra tikslios nuorodos į šiuose A.19 priedo 114 puslapiuose esančius įrodymus, reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė pateiktų argumentų pagrįstumo.

165    Antra, net darant prielaidą, kad Bendrasis Teismas, neieškodamas ir nenustatydamas įrodymų ieškinio A.19 priede, tik išanalizuos pirmą šio priedo dokumentą, esantį ieškinio priedų 390 puslapyje, t. y. 2010 m. rugsėjo 2 d. banko Société générale registruotą laišką su gavimo patvirtinimo forma bendrovei Codefa, atrodo, kad jo tema „Įspėjimas apie banko sąskaitos uždarymą prieš 60 dienų. Sąskaitos kreditavimo nutraukimas C.T. C. Sąskaitos numeris: <…>“ ir tekstas susiję su minėto banko ir minėtos bendrovės tarpusavio santykių nutraukimu, ir ieškovė juo remiasi ieškinio 95 punkte. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad iš minėto laiško teksto visai negalima spręsti, kad banke Société générale atidarytos Codefa banko sąskaitos uždarymą ir leidimo kredituoti sąskaita iki 80 000 EUR, kurį bankas buvo suteikęs bendrovei Codefa, panaikinimą lėmė ginčijamų aktų priėmimas.

166    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, todėl prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl tariamai priverstinio jos patronuojamosios bendrovės Codefa akcijų perleidimo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

167    Antra, dėl prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė dėl negalėjimo susigrąžinti 2 828 370,44 EUR avansą, kurį tariamai sumokėjo Austrijos bendrovei SED už įrangos ir produktų pirkimą iš įvairių Europos šalių, būtinų ieškovės veiklai tęsti, reikia nurodyti, kad ieškovė įvertina šį sumokėtą avansą ir prideda 262 266 EUR, taikydama 3 % diskonto normą už trejus metus, t. y. iš viso 3 090 636 EUR.

168    Pirma, kalbant apie žalos įrodymus, iš ieškinio E.2.2.1 dalies „Turto praradimas Austrijoje“ pirmos pastraipos ir ieškinio 98 punkto matyti, kad ieškovė, tik perkopijavusi beveik visas reikšmingas audito ataskaitos 25 ir 26 puslapiuose esančias ištraukas, teigia, kad jos įtraukimo į ginčijamus sąrašus dieną avansinių mokėjimų, kuriuos ji buvo sumokėjusi bendrovei SED, suma buvo 2 828 370,44 EUR.

169    Kalbant apie šio sprendimo 168 punkte nurodytą sumą, audito ataskaitos 25 puslapio išnašoje nurodytas „SED skolų pripažinimas ir Fulmen skolų deklaravimas“. Vis dėlto šie dokumentai nėra pridėti prie minėtos ataskaitos ir ieškovė nepatikslina, ar ji pateikė juos šioje byloje.

170    Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad ši informacija gali būti pateikta ieškinio A.4 priede, kurį ieškovė nurodo ieškinio E.2.2.1 dalyje pateiktoje išnašoje.

171    Vis dėlto, kaip buvo priminta šio sprendimo 116 punkte, Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti ieškinio pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti sudarančiais ieškinio pagrindą. Ieškinio A.4 priedą „Dokumentai, susiję su bendrove SED“ sudaro keli dokumentai, pateikti ieškinio priedų 36–71 puslapiuose. Kadangi ieškinyje nėra konkrečiai nurodyta šio priedo informacija ir ištraukos, kurias ieškovė nori pažymėti siekdama įrodyti savo argumentų pagrįstumą, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė savo argumentų pagrįstumo įrodymų.

172    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė savo kreditinio reikalavimo bendrovei SED realumo, todėl nepateikė žalos įrodymų.

173    Antra, bet kuriuo atveju, kalbant apie priežastinio ryšio įrodymus, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nurodomą žalą, t. y. negalėjimą susigrąžinti bendrovei SED sumokėtą avansą, sukėlė ieškovės pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus. Iš tiesų, kaip pati ieškovė nurodo ieškinio E.2.2.1 dalies pirmoje pastraipoje, „prieš panaikinant sankcijas ieškovei, bendrovė SED paskelbė nutraukianti mokėjimus ir ieškovės kaip avansas sumokėta suma po SED likvidavimo tapo nebesusigrąžinama“. Taigi ieškovė nepateikė jokių skundžiamo elgesio ir nurodomos žalos priežastinio ryšio įrodymų.

174    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad ieškovė nepateikė žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, todėl prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl negalėjimo susigrąžinti Austrijos bendrovei SED sumokėtą avansą, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

175    Trečia, kalbant apie nurodomą žalą, patirtą dėl ieškovės mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos, kurią ji pradėjo 2007 m. bendradarbiaudama su keliomis Europos bendrovėmis, įšaldymo ir ieškinyje įvertintą 2 179 125 EUR, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau. Taikydamas trečiąją proceso organizavimo priemonę, Bendrasis Teismas paprašė ieškovės paaiškinti, pirma, kiek ieškinio 117 punkte ji ketino išlaikyti ieškinio 60–101 punktuose pateiktus argumentus, žinant, kad jo 99 ir 101 punktai susiję su žala, patirta dėl jos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos įšaldymo, nors ieškinio 116 punkte ieškovė aiškiai nurodė „nusprendusi neįtraukti šios žalos į žalą, kurią prašo atlyginti“. Kadangi ieškovės atsakymas į šį klausimą buvo neaiškus, Bendrasis Teismas tą patį klausimą uždavė per teismo posėdį. Tada ieškovė pripažino, kad ieškinio 117 punkte įsivėlė nuorodos į ieškinio punktus klaida. Ji nurodė, kad šis punktas turi būti aiškinamas kaip toks, kuriame nurodoma, kad ji „išlaiko ieškinio 60–98 punktuose“, o ne „jo 60–101 punktuose esančius argumentus“, ir tai buvo užfiksuota teismo posėdžio protokole. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovė nusprendė atsisakyti prašymo atlyginti žalą, patirtą dėl jos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos įšaldymo.

176    Iš visų pateiktų vertinimų darytina išvada, kad prašymas atlyginti Europoje tariamai patirtą turtinę žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

177    Atsižvelgiant į šio sprendimo 156 ir 176 punktuose padarytas išvadas, prašymas atlyginti tariamai patirtą turtinę žalą turi būti atmestas.

b)      Dėl nurodomos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio

178    Ieškovė teigia, kad dėl ginčijamų aktų priėmimo ir jos pavadinimo palikimo ginčijamuose sąrašuose, kiek jie turėjo poveikį jos, kaip asmens, teisėms ir, be kita ko, jos reputacijai, ji patyrė didelę neturtinę žalą, kurią ex æquo et bono vertina 100 000 EUR suma.

179    Atsakydama į klausimą, užduotą taikant antrąją proceso organizavimo priemonę, susijusį su 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402) pasekmėmis šiai bylai, ieškovė mano, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes, visų pirma Tarybos piktnaudžiavimą įgaliojimais, norint kad jai būtų atlyginta visa neturtinė žala, reikalinga didesnė suma, nei buvo priteista minėtame sprendime.

180    Komisijos palaikoma Taryba prašo atmesti prašymą atlyginti nurodomą neturtinę žalą.

181    Šiuo klausimu Taryba mano, kad pirmiausia ieškovė nesiremia jokiu pražūtingu poveikiu jos ekonominei veiklai, išskyrus tą, kurį jau minėjo savo prašymuose atlyginti turtinę žalą. Neigiamos ginčijamų priemonių pasekmės ieškovės reputacijai, kiek ji buvo paženklinta kaip esanti branduolinių ginklų platinimo programos dalyvė, buvo pakankamai ištaisytos panaikinus ginčijamas priemones ir tai išviešinus paskelbiant Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir transliuojant programos „Sept à huit“ reportažą per Prancūzijos televizijos kanalą TF1. Kadangi ieškovė pripažįsta, kad panaikinus ginčijamas priemones jos ekonominė veikla atsinaujino, tai įrodo, kad ji nebepatyrė žalos panaikinus ginčijamus aktus, todėl šio panaikinimo pakanka žalai atlyginti.

182    Be to, kalbant apie neturtinę žalą, apimančią ne vien ieškovės komercinių interesų sritį, reikia nurodyti, kad ji nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, galinčių patvirtinti realų ir tikrą šios žalos pobūdį ir tiesioginį ryšį tarp šios žalos ir ginčijamų aktų.

183    Galiausiai kalbant apie nurodomos žalos dydį, reikia pažymėti, kad ieškovė nepatikslino, kokiais kriterijais ar informacija remdamasi apskaičiavo prašomos kompensacijos sumą ir kas būtų atlyginta sumokėjus šią sumą. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad, skirtingai nuo ieškovės byloje, kurioje buvo priimtas 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), nagrinėjamu atveju ieškovei ir toliau taikomos Amerikoje nustatytos priemonės.

184    Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamos priemonės sukėlė reikšmingų neigiamų padarinių ir didelį poveikį jose nurodytų asmenų teisėms ir laisvėms (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 70 punktą). Šiuo klausimu pažymėtina, kad jeigu subjektui dėl to, jog jis tariamai prisidėjo prie branduolinių ginklų platinimo, nustatomos ribojamosios priemonės, jis viešai siejamas su elgesiu, kuris pripažįstamas grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, už tai jis smerkiamas, juo nebepasitikima, tai paveikia jo reputaciją ir todėl jam padaroma neturtinė žala (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 80 punktas).

185    Pirma, dėl ribojamųjų priemonių, kaip antai nagrinėjamų šioje byloje, atsiradęs pasmerkimas ir nepasitikėjimas susiję ne su atitinkamo subjekto ekonominiais ir komerciniais pajėgumais, o su jo valia dalyvauti veikloje, kuri tarptautinės bendruomenės pripažįstama draustina. Todėl atitinkamam subjektui kyla pasekmių, kurios susijusios ne vien su jo įprastais komerciniais interesais (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 82 punktą).

186    Antra, žala atitinkamo subjekto reputacijai yra didesnė, jei ji atsiranda ne pareiškus asmeninę nuomonę, o Sąjungos institucijai priėmus oficialią poziciją, kuri paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir sukelia privalomų teisinių pasekmių (2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 83 punktas).

187    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju priėmus ginčijamus aktus ir palikus ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri skiriasi nuo turtinės žalos, atsiradusios dėl poveikio jos ekonominiams ir finansiniams interesams. Todėl reikia pripažinti, kad ieškovė turi teisę į šios žalos atlyginimą (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 85 punktą).

188    Kalbant apie tariamai patirtos neturtinės žalos realumą, reikia priminti, kad esant būtent tokiai žalai įrodymų ar pasiūlymų juos pateikti pateikimas nebūtinai laikomas būtina jos pripažinimo sąlyga, tačiau ieškovas turi įrodyti bent tai, kad tam tikros institucijos skundžiamas elgesys galėjo jam sukelti šią žalą (žr. 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑297/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:888, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu žr. 1999 m. sausio 28 d. Sprendimo BAI / Komisija, T‑230/95, EU:T:1999:11, 39 punktą).

189    Be to, nors 2013 m. gegužės 28 d. Sprendime Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331) Teisingumo Teismas nusprendė, kad neteisėtų ribojamųjų priemonių panaikinimas galėtų būti patirtos neturtinės žalos atlyginimas, tai nereiškia, jog tokio atlyginimo visais atvejais užtenka, kad būtų užtikrintas visiškas tokios žalos atlyginimas; bet koks sprendimas šiuo klausimu turi būti priimtas remiantis nagrinėjamu atveju susiklosčiusių aplinkybių vertinimu (2017 m. gegužės 30 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, C‑45/15 P, EU:C:2017:402, 49 punktas).

190    Žinoma, šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčijamų aktų panaikinimas 2012 m. kovo 21 d. Sprendimu Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), konstatuojant, kad ieškovė buvo siejama su branduolinių ginklų platinimu nepagrįstai, todėl neteisėtai, gali būti jos patirtos ir šioje byloje prašomos atlyginti neturtinės žalos atlyginimas. Vis dėlto šios bylos aplinkybėmis toks panaikinimas negali visiškai atlyginti minėtos žalos.

191    Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 184 punkte nurodytos jurisprudencijos, dėl ginčijamų aktų priėmimo ir tuo pagrįsto tvirtinimo, kad ieškovė dalyvavo platinant branduolinius ginklus, buvo paveikta jos reputacija, taigi ir trečiųjų asmenų elgesys jos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 88 punktą).

192    Vis dėlto šios pasekmės, kurios tęsėsi beveik 3,5 metų ir sukėlė ieškovei neturtinę žalą, negali būti visiškai ištaisytos, šioje byloje a posteriori konstatavus ginčijamų aktų neteisėtumą, ir taip yra dėl toliau nurodytų priežasčių.

193    Pirma, subjektui nustačius ginčijamas priemones paprastai pritraukiama daugiau dėmesio ir kyla daugiau reakcijų, taip pat ir už Sąjungos ribų, nei vėliau jas panaikinus (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 88 punktą).

194    Antra, Tarybos kaltinimai ieškovei buvo itin sunkūs, nes ji siejama su branduolinių ginklų platinimu, t. y. veikla, kuri, Tarybos nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 89 punktą).

195    Trečia, kaip matyti iš šio sprendimo 22 punkto, šie kaltinimai nebuvo pagrįsti nė menkiausia reikšminga informacija ar įrodymais (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 90 punktą).

196    Ketvirta, bet kuriuo atveju, nors Taryba galėjo bet kada atšaukti arba bent iš dalies pakeisti ar papildyti ieškovės pavadinimo įtraukimą į sąrašus, apie ką buvo paskelbta Oficialiajame leidinyje, siekdama ištaisyti galimus dėl to atsiradusius pažeidimus, ji, nepaisydama ieškovės protestų, visų pirma susijusių su įrodymų dėl jai mesto kaltinimo nebuvimu, beveik 3,5 metų paliko ieškovės pavadinimą įtrauktą į sąrašus. Šiuo klausimu bylos medžiagoje nėra informacijos apie tai, kad Taryba savo iniciatyva arba reaguodama į ieškovės protestus būtų patikrinusi šio kaltinimo pagrįstumą, siekdama apriboti dėl to ieškovei atsiradusias žalingas pasekmes (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba, T‑384/11, EU:T:2014:986, 91 punktą).

197    Toks patikrinimas būtų buvę ypač pateisinamas šioje byloje nagrinėjamu atveju po to, kai buvo paskelbtas 2012 m. kovo 21 d. Sprendimas Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), atsižvelgiant į jame konstatuoto pažeidimo sunkumą, remiantis suformuota jurisprudencija. Iš tiesų, nors minėtas sprendimas bent iš dalies galėjo atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą, jis bet kuriuo atveju negalėjo sukelti jokių pasekmių šiuo klausimu, kiek jos susijusios su laikotarpiu po šio sprendimo paskelbimo, t. y. beveik 1,9 m. laikotarpiu, per kurį ieškovės pavadinimas buvo paliktas sąrašuose.

198    Niekaip nekvestionuojant atitinkamos institucijos teisės paduoti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo užbaigiamas procesas, ar dėl tokio sprendimo sukeliamų pasekmių palikimo galioti, kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antros pastraipos nuostatų, reikia konstatuoti, kad pagal Sąjungos teisę, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo konstatuoto atitinkamos institucijos padaryto pažeidimo sunkumą, ši institucija, net ir lygiagrečiai paduodama apeliacinį skundą, turi patikrinti vertinimus, kuriuos Bendrasis Teismas pripažino netinkamais. Toks reikalavimas nereiškia, kad atitinkama institucija privalo nedelsdama įvykdyti Bendrojo Teismo sprendimą, bet, kaip matyti iš 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986) 91 punkto, ji turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į tai, ką konstatavo Bendrasis Teismas, ginčijamus aktus galima ar net reikia panaikinti arba visiškai ar iš dalies pakeisti, siekiant apriboti jų žalingas pasekmes.

199    Iš tiesų tokia neturtinė žala, padaryta palikus ieškovės pavadinimą sąrašuose po 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) paskelbimo, kurią ieškovė aiškiai nurodo ieškinyje, skiriasi nuo žalos, patirtos prieš paskelbiant šį sprendimą. Būtent minėtame sprendime Bendrasis Teismas formaliai konstatavo, kaip teigia ieškovė, jos pavadinimo įtraukimo į sąrašus neteisėtumą, atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją, nes nebuvo jai mestą kaltinimą pagrindžiančių įrodymų.

200    Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju Taryba, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, ką Bendrasis Teismas konstatavo 2012 m. kovo 21 d. Sprendime Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142), galėjo patikrinti, ar ieškovės pavadinimo palikimas sąrašuose, nieko nekeičiant, t. y. nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių jai mestą kaltinimą, yra pateisinamas, nerizikuojant, kad dar labiau padidės žala, kurią ieškovė jau buvo patyrusi minėto sprendimo paskelbimo dieną.

201    Ši išvada negali būti pakeista atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimą Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775). Iš tiesų tame sprendime Teisingumo Teismas tik išnagrinėjo ir atmetė Tarybos apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) dėl panaikinimo ir negalėjo priimti sprendimo dėl neturtinės žalos, sukeltos dėl ieškovės pavadinimo palikimo ginčijamuose sąrašuose paskelbus pastarąjį sprendimą, atlyginimo.

202    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir bet kuriuo atveju į šio sprendimo 196–200 punktuose nurodytus motyvus, reikia konstatuoti, kad, 2012 m. kovo 21 d. Sprendimu Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) panaikinus ieškovės pavadinimo įtraukimą į sąrašus, ieškovei nebuvo atlyginta visa jos patirta neturtinė žala.

203    Trečia, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovė, kai kurie papildomi veiksniai galėjo padidinti patirtą neturtinę žalą ir todėl į juos reikėtų atsižvelgti vertinant jos patirtos žalos atlyginimą.

204    Pirmiausia kalbant apie tariamą laikotarpio, per kurį ieškovė patyrė neturtinę žalą, pailgėjimą ir pačios šios žalos padidėjimą dėl to, kad Taryba, pirma, pasinaudojo pagal SESV turimomis teisių gynimo priemonėmis, be kita ko, paduodama apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. Sprendimo Fulmen ir Mahmoudian / Taryba (T‑439/10 ir T‑440/10, EU:T:2012:142) ir, antra, pirmą kartą Teisingumo Teisme pateikė kai kuriuos minėtam apeliaciniam skundui pagrįsti skirtus pagrindus ar argumentus, kartu atkreipdama dėmesį į ginčijamus aktus patvirtinančią konfidencialią informaciją, kuri nebuvo pateikta, reikia nurodyti, kad šis argumentas negali būti pripažintas pagrįstu. Iš tiesų dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių šio sprendimo 72–78 punktuose buvo nuspręsta, kad šios aplinkybės negali būti veiksnys, dėl kurio Tarybos padarytas pažeidimas pasunkėjo, jos taip pat iš esmės negali būti pagrindas atsirasti kokiai nors neturtinei žalai, dėl kurios galėtų kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė.

205    Be to, kalbant apie programos „Sept à huit“ reportažo transliaciją per Prancūzijos televizijos kanalą TF1, reikia pripažinti, kad ši programa dėl savo turinio tikrai nepatvirtino, kitaip, nei teigia ieškovė, jos patirtos didesnės neturtinės žalos, priešingai, ši programa, prieinama internete, padėjo atkurti ieškovės reputaciją. Iš tiesų joje viešai paskelbiama būtent tai, kad Sąjungos teismas panaikino ginčijamus aktus. Vis dėlto, atsižvelgiant į labai sunkų Tarybos kaltinimą ieškovei, šios programos transliacija, priešingai, nei teigia Taryba, negali būti laikoma galinčia ištaisyti neigiamas ginčijamų priemonių pasekmes ieškovės reputacijai.

206    Galiausiai kalbant apie nurodomą neturtinę žalą, kurią sukėlė Amerikoje nustatytos priemonės ir už kurią turėtų būti atsakinga Sąjunga, nes Amerikoje nustatytų priemonių buvo imtasi remiantis ginčijamais aktais, reikia nurodyti, kad tokie argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad Amerikoje nustatytose priemonėse, kaip jos apibūdintos dubliko priede, nėra jokios nuorodos į ginčijamus aktus ar juo labiau į kokius nors veiksmus, kurių Sąjunga ėmėsi prieš ieškovę. Todėl kiekviena iš ribojamųjų priemonių, kurios atitinkamai ėmėsi Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos, sukelia pasekmių, kurios nepriklauso vienos nuo kitų. Taigi net darant prielaidą, kad Amerikoje nustatytos priemonės galėjo sukelti žalą ieškovei, atsižvelgiant į šių priemonių savarankiškumą ginčijamų aktų atžvilgiu, Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už galimą neturtinę žalą, kurią jos galėjo sukelti ieškovei. Vis dėlto, atsižvelgiant net ir į Amerikoje nustatytų priemonių savarankišką pobūdį, Taryba klaidingai mano, kad vertinant ieškovės patirtos neturtinės žalos sumą derėtų atsižvelgti į tai, kad net ir panaikinus ginčijamus aktus ieškovei ir toliau taikomos Amerikoje nustatytos priemonės.

207    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas, vertindamas ieškovės patirtą neturtinę žalą ex æquo et bono, nusprendžia, kad 50 000 EUR yra tinkamas žalos atlyginimas.

208    Galiausiai reikia nuspręsti, kad šis ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti patenkintas ir tuo remiantis ieškovei turi būti priteistas 50 000 EUR dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau jos prašymas atlyginti turtinę žalą turi būti atmestas.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

209    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

210    Šioje byloje buvo atmesti Tarybos reikalavimas, susijęs su ieškovės prašymu atlyginti patirtą neturtinę žalą, ir ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

211    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos 50 000 EUR Fulmen patirtai neturtinei žalai atlyginti.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Fulmen, Taryba ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2019 m. liepos 2 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

I. Ginčo aplinkybės

II. Procesas ir šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos

B. Dėl esmės

1. Dėl tariamo neteisėtumo

2. Dėl nurodomos žalos ir priežastinio ryšio tarp skundžiamo neteisėto elgesio ir šios žalos

a) Dėl nurodomos turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo

1) Dėl audito ataskaitos įrodomosios galios patikros

2) Dėl Irane tariamai patirtos turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo

i) Dėl finansinės ir su veikla susijusios žalos

ii) Dėl komercinės arba struktūrinės žalos

3) Dėl Europoje tariamai patirtos turtinės žalos ir priežastinio ryšio buvimo

b) Dėl nurodomos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: prancūzų.