EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 21 d.

Byla F‑111/11

Chris van der Aat

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Darbo užmokestis – Kasmetinis pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio ir pensijų tikslinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 64, 65 ir 65a straipsniai – Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priedas – Reglamentas (ES) Nr. 1239/2010 – Korekciniai koeficientai – Pareigūnai, paskirti dirbti Isproje“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovai iš esmės prašo panaikinti Europos Komisijos sprendimą, kuriuo jiems taikomas 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1239/2010, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai (OL L 338, p. 1) nustatant 92,3 % korekcinį koeficientą, taikomą į Varezės provinciją (Italija) paskirtiems dirbti darbuotojams (toliau – Varezės korekcinis koeficientas).

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovai padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Europos Sąjungos Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Korekciniai koeficientai – Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimo reglamentai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsniai bei XI priedas; Tarybos reglamentas Nr. 1239/2010)

2.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Korekciniai koeficientai – Nustatymas – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsniai bei XI priedas)

3.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nuoroda į interneto svetainę – Nepriimtinumas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 34 straipsnio 4 dalis)

1.      Reglamento, kuriuo nustatomi korekciniai koeficientai, taikomi pareigūnų darbo užmokesčiui, motyvavimas gali apsiriboti, pirma, bendros situacijos, dėl kurios jis buvo priimtas, ir, antra, bendrųjų tikslų, kurių juo norima pasiekti, nurodymu ir jis neturi būti susijęs su techniniais apskaičiavimo tvarkos klausimais. Šiuo atžvilgiu Reglamento Nr. 1239/2010, kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos, susijusio su Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsniais bei XI priedu, kuriuose nustatytos korekcinių koeficientų tikslinimo kiekvienais metais sąlygos, motyvai, nors ir glausti, yra pakankami atsižvelgiant į šiuos argumentus.

(žr. 23 ir 24 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją, T‑544/93 ir T‑566/93, 89 punktas; 2000 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Bareyt ir kt. prieš Komisiją, T‑175/97, 75 punktas.

2.      Korekcinių koeficientų nustatymo arba peržiūros srityje Pareigūnų tarnybos nuostatų XI priede nustatyta, kad Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas), suderinusi su valstybių narių statistikos tarnybomis, apskaičiuoja ekonominius paritetus ir patikrina, ar pagal korekcinių koeficientų santykį galima teisingai nustatyti perkamosios galios ekvivalentiškumą. Šiuo aspektu Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsnių bei XI priedo formuluotės ir dalyko sudėtingumo lygis pagrindžia didelę diskreciją vertinti kriterijus ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant arba peržiūrint korekcinius koeficientus.

Todėl Sąjungos teismo vertinimas, susijęs su nustatant korekcinių koeficientų pasiūlymus Eurostato naudojamų pagrindinių duomenų ir statistinių metodų apibrėžtimi ir pasirinkimu, turi apsiriboti Pareigūnų tarnybos nuostatų normose nustatytų principų laikymosi, akivaizdžios klaidos vertinant korekcinių koeficientų nustatymą pagrindžiančias faktines aplinkybes nebuvimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo kontrole.

Be to, šalis, kuri nori ginčyti nustatant korekcinius koeficientus naudotą informaciją ir metodus, turi pateikti duomenų, įrodančių, kad padaryta akivaizdi klaida.

Srityje, kur galima atlikti tik apytikslius apskaičiavimus, vien skirtumo tarp, pirma, kainų kitimo Briuselyje ir kitoje paskyrimo vietoje ir, antra, šioje paskyrimo vietoje taikomo korekcinio koeficiento pokyčių nepakanka konstatuoti, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Kad taip būtų, nagrinėjamas skirtumas turi būti ypač reikšmingas.

Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, jog buvo įrodyta, kad Eurostato pranešime yra klaidų, susijusių su santykiu tarp paslaugų kainų Briuselyje ir paskyrimo vietoje, dar reikėtų įrodyti, jog, atsižvelgiant į šių klaidų pasekmių visumos svarbą, pastarosios paskyrimo vietos korekcinis koeficientas apskritai yra akivaizdžiai neteisingas.

(žr. 43–46, 54 ir 77 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Abello ir kt. prieš Komisiją 53, 55, 56 ir 79 punktai; 2002 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Ajour ir kt. prieš Komisiją, T‑201/00 ir T‑384/00, 46–49 punktai.

3.      Remiantis Procedūros reglamento 34 straipsnio 4 dalimi, Tarnautojų teismas neprivalo internete ieškoti prie procesinių dokumentų nepridėtų priedų.

(žr. 73 punktą)