2019 m. gegužės 8 d. Sofiyski rayonen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „BOSOLAR“ EOOD / „CHEZ ELEKTRO BULGARIA“ AD
(Byla C-366/19)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sofiyski rayonen sad
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: „BOSOLAR“ EOOD
Atsakovė: „CHEZ ELEKTRO BULGARIA“ AD
Prejudiciniai klausimai
Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis, kuriuo Sąjungos teisės sistemoje reglamentuojama laisvė užsiimti verslu, turi būti aiškinamas taip, kad jam prieštarauja tokia nacionalinės teisės norma, kaip antai Prehodni i zaklyuchitelni razporedbi na Zakona za izmenenie i dopalnenie na zakona za energetikata (Įstatymo dėl Energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos, toliau – PZR ZIDZE) 18 straipsnis, pagal kurį, nepaisant sudarytos sutarties ir esamų sutartinių santykių, kuriems taikomos specialios galiojančios teisės normos, vienas iš esminių sutarties elementų (kaina) teisėkūros aktu yra keičiamas vienos iš sutarties šalių naudai?
Ar teisinio saugumo principas turi būti aiškinamas taip, kad jam prieštarauja naujas tarp privačių asmenų arba tarp valstybės ir privačių asmenų remiantis specialiomis normomis jau sukurtų teisinių santykių reglamentavimas, jei šis naujas reglamentavimas turi neigiamų padarinių teisėtiems privatinės teisės subjektų lūkesčiams ir jų jau įgytoms teisėms?
Ar teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kaip esminis Sąjungos teisės principas, atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą Plantanol (C-201/08, EU:C:2009:539) turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei draudžiama, pakankamai neužtikrinus nuspėjamumo, keisti galiojantį elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių teisinį reglamentavimą, anksčiau laiko nutraukiant įstatymu numatytas elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo priemones, susijusias su ilgalaikėmis elektros pirkimo-pardavimo sutartimis, ir taip pažeidžiant sąlygas, kuriomis privatūs subjektai investavo į elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sudarė ilgalaikes elektros pirkimo-pardavimo sutartis su valstybės reguliuojamomis elektros tiekimo įmonėmis?
Ar Direktyvos 2009/28/EB1 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją 3 ir 4 straipsniai, atsižvelgiant į jos 8 ir 14 konstatuojamąsias dalis, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybės narės įpareigojamos nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę, užtikrinti investuotojams teisinį saugumą elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių srityje, įskaitant ir saulės energiją?
Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar pagal Direktyvos 2009/28 3 ir 4 straipsnius, siejamus su jos 8 ir 14 konstatuojamosiomis dalimis, yra leidžiama tokia nacionalinė teisės norma, kaip antai PZR ZIDZE 18 straipsnis, iš esmės keičianti lengvatines sąlygas, kuriomis pagal esamas ilgalaikes iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas remiantis pirmiau patvirtintomis nacionalinėmis direktyvos perkėlimo priemonėmis, perkama iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektra?
Kaip Sąjungos teisės taikymo nacionaliniu lygmeniu tikslais turi būti aiškinama sąvoką „valstybė narė“? Ar ši sąvoka, atsižvelgiant į 1990 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Foster ir kt. (C-188/89, EU:C:1990:313) ir vėlesnę susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją, apima ir bendrojo ekonominio intereso paslaugos (elektros tiekimas) teikėją, kaip antai įmonę atsakovę nagrinėjamoje byloje, kuriai įstatymu nustatytomis sąlygomis valstybės institucijos aktu ir šiai institucijai prižiūrint yra deleguotas šios paslaugos teikimas?
____________
1 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009, p. 16).