TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 27 d.

Byla F‑82/07

Daniel Dittert

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Naujoji karjeros sistema – Karjeros prailginimas įvedus naujus lygius, kurie neturi atitikmens pagal ankstesnius Pareigūnų tarnybos nuostatus – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio, šių nuostatų XIII priedo ir nuo 2005 m. taikomų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų taikymas – Vienodo požiūrio principas – Sprendimų paaukštinti pareigas atgalinis veikimas 2004 m. gegužės 1 d. – Pereinamojo laikotarpio priemonės – Akivaizdžiai atmestinas ieškinys“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo D. Dittert prašo panaikinti sprendimą paaukštinti jo pareigas paskiriant jį į AD*9, o ne į AD*10 lygį per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas ir Komisija atitinkamai padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Apimtis

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Taikytinos taisyklės – 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūra

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; XIII priedo 6 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 723/2004 37 konstatuojamoji dalis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Naujos pareigų paaukštinimo sistemos priėmimas – Perėjimas nuo ankstesnės prie naujos sistemos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Taikytinos taisyklės – Vienodų karjeros galimybių principas – Sąjungos teisėje neįtvirtintas principas

1.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje numatyta, kad jeigu ieškinys ar tam tikri jame pateikti reikalavimai akivaizdžiai nepriklauso Tarnautojų teismo jurisdikcijai arba jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Tarnautojų teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje nuspręsti dėl šio ieškinio. Šios nuostatos hipotezė apima visus akivaizdžiai atmestinus ieškinius dėl su bylos esme susijusių priežasčių.

(žr. 38 ir 39 punktus)

2.      Kai keičiami Pareigūnų tarnybos nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad dirbantys darbuotojai gali remtis teisėtais lūkesčiais ir teisėmis, kurios buvo įgytos pagal iki pakeitimų galiojusias Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, teisės aktų leidėjui gali reikėti priimti pereinamojo laikotarpio priemones.

Kalbant apie karjeros sistemos, kuri turi apimti sprendimo paaukštinti pareigūno pareigas per pareigų paaukštino procedūrą, įvykusią po naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų įsigaliojimo 2004 m. gegužės 1 d., pasekmes, reikia pažymėti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antroje pastraipoje numatytas tokio sprendimo priėmimo datos ir jo įsigaliojimo datos atskyrimas ir atsižvelgiama į įsigaliojimo datą. Šioje nuostatoje numatyta, kad jeigu pareigūno pareigos buvo paaukštintos iki 2004 m. gegužės 1 d., naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje nurodytas aukštesnis lygis nustatomas ne pagal naujuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintą karjeros sistemą, bet pagal ankstesniuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintą sistemą. Taigi ši nuostata yra pereinamojo laikotarpio nuostata, leidžianti atitinkamiems pareigūnams užtikrinti tai, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiems pareigų paaukštinimams būtų taikoma ankstesnė karjeros sistema.

Dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antros pastraipos taikymo srities reikia pažymėti, kad ši nuostata gali būti taikoma tik per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą priimtiems ir iki 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiems sprendimams paaukštinti pareigas, taigi ji netaikytina tiems pareigūnams, kurių pareigos 2004 m. balandžio 30 d. nebuvo paaukštintos per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą arba bet kuriuo atveju kurių atžvilgiu priimtas sprendimas paaukštinti pareigas nebuvo įsigaliojęs iki 2004 m. gegužės 1 dienos.

Pareigų paaukštinimo procedūra yra kasmetinė procedūra, sukurianti ribotas atgalinio veikimo pasekmes tik atitinkamos procedūros atžvilgiu, todėl jeigu institucija nusprendė suteikti atgalinį veikimą tam tikriems sprendimams paaukštinti pareigas, kad šie įsigaliotų iki 2004 m. gegužės 1 d., toks pasirinkimams neturėtų būti laikomas neteisėtu, jeigu jis grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antra pastraipa.

(žr. 56, 60, 61 ir 104 punktus)

3.      Pareigūnų, kurių pareigos galėjo būti paaukštintos perkeliant į aukštesnį lygį 2004 m. balandžio 30 d., t. y. iki naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų įsigaliojimo, tačiau kurių pareigos iš tikrųjų buvo paaukštintos per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, teisinė ir faktinė situacija nėra tokia pati kaip prie to paties lygio priskirtų pareigūnų, kurių pareigos galėjo būti paaukštintos perkeliant į aukštesnį lygį 2004 m. balandžio 30 d. ir kurių pareigos iš tikrųjų buvo paaukštintos per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Iš tikrųjų remiantis teisinėmis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas pareigūnų pareigų paaukštinimas, nuopelnų įvertinimas, kurį Paskyrimų tarnyba turi atlikti per kiekvieną kasmetinę pareigų paaukštinimo procedūrą, lemia tai, kad po šio vertinimo paaukštinami tik per atitinkamą laikotarpį labiausiai nusipelnę tinkami būti paaukštintais pareigūnai. Šiuo atžvilgiu pareigūnų, kurie minėtai institucijai atrodo mažiau nusipelnę per atitinkamą laikotarpį, faktinė ir teisinė situacija iš esmės skiriasi nuo jų kolegų, kurių pareigos iš tikrųjų buvo paaukštintos, situacijos. Taigi pirmieji nepriskirtini tai pačiai asmenų grupei, kuriai priklauso jų kolegos, kurių pareigos buvo paaukštintos, ir negali reikalauti vienodo vertinimo.

Be kita ko, Pareigūnų tarnybos nuostatuose institucijoms nesuteikiami įgaliojimai priimti pareinamojo laikotarpio priemones, kurios leistų per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą nukrypti nuo naujos karjeros sistemos taikymo nedelsiant, todėl tai, kad institucija nepriėmė tokių priemonių, nėra vienodo vertinimo, teisės į karjerą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimas.

(žr. 76–78, 95 ir 96 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, C‑443/07 P, 99 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, 86 ir 113 punktai.

4.      Sąjungos teisėje nėra aiškiai įtvirtintų vienodų karjeros galimybių ir karjeros principų. Tačiau teismų praktikoje teisės į karjerą principas buvo pripažintas specialia pareigūnams taikomo vienodo vertinimo principo išraiška.

(žr. 79, 80 ir 108 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. kovo 5 d. Sprendimo Toronjo Benitez prieš Komisiją, F‑33/07, 87 punktas.