Language of document : ECLI:EU:F:2012:84

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. birželio 13 d.

Byla F‑105/11

Hans Davids

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Nuolatines pareigas einantis laikinasis tarnautojas – Terminuotos darbo sutarties nepratęsimas – Administracijos diskrecija – KTĮS 8 straipsnis – 2005 m. birželio 30 d. OLAF generalinio direktoriaus sprendimo dėl naujos OLAF laikinųjų darbuotojų įdarbinimo ir darbo politikos 4 straipsnis – Laikinojo tarnautojo sutarčių maksimali trukmė – Piktnaudžiavimas teise“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo H. Davids prašo panaikinti 2011 m. kovo 25 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) generalinio direktoriaus sprendimą atmesti ieškovo prašymą pratęsti laikinojo tarnautojo sutartį.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnis ir 47 straipsnio 1 dalies b punktas)

2.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesas – Atsižvelgimas į darbo vietų lygiavertiškumą – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Sutarties sudarymas siekiant laikinai priimti į nuolatinę darbo vietą – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktas, 3, 4, 5 straipsniai ir 8 straipsnio antra pastraipa)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Sutartininko pagalbinėms užduotims sutarties užginčijimas – Prašymas perkvalifikuoti šią sutartį į laikinojo tarnautojo sutartį – Teisių gynimo būdai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos)

5.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punkte nurodyti laikinieji tarnautojai – Pirmą kartą pratęstos sutarties pratęsimas terminuotam laikotarpiui – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį – Sutartininkas pagalbinėms užduotims – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį po kelių pratęsimų – Nebuvimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktas, 8 straipsnio pirma pastraipa ir 88 straipsnis)

1.      Laikinasis tarnautojas, su kuriuo sudaryta terminuota sutartis, iš principo neturi jokios teisės, kad jo sutartis būtų pratęsta, nes tai yra tik galimybė, suteikiama su sąlyga, kad šis pratęsimas atitinka tarnybos interesus. Kitaip nei pareigūnams, kuriems darbo stabilumą užtikrina Pareigūnų tarnybos nuostatai, laikiniesiems darbuotojams taikoma kita tvarka, pagrįsta darbo sutartimi, sudaryta su atitinkama institucija. Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio 1 dalies b punkto aiškiai matyti, kad institucijos ir terminuotam laikui į darbą priimto laikinojo tarnautojo darbo santykių trukmė reglamentuojama būtent sąlygomis, įtvirtintomis šalių sudarytoje sutartyje. Be to, administracijai suteikiama didelė diskrecija pratęsiant sutartį. Taigi teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, kuriomis remdamasi administracija galėjo atlikti savo vertinimą, ji netinkamai neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai. Šiomis aplinkybėmis norint įrodyti, kad administracija padarė akivaizdžią klaidą vertindama faktus, dėl kurios gali būti panaikintas remiantis šiuo vertinimu priimtas sprendimas, įrodymai, kurių turi pateikti tarnautojas, turi būti pakankami administracijos atliktų vertinimų patikimumui užginčyti. Kitaip tariant, akivaizdi klaida neįrodoma, jeigu, nepaisant tarnautojo pateiktų duomenų, ginčijamas vertinimas vis tiek gali būti laikomas pagrįstu ir nuosekliu.

(žr. 36–39 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT prieš Komisiją, T‑380/94, 59 punktas; 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Cocchi ir Hainz prieš Komisiją, T‑330/00 ir T‑114/01, 82 punktas; 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, 64 punktas; 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas BUPA ir kt. prieš Komisiją, T‑289/03, 221 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Kerstens prieš Komisiją, F‑119/06, 82 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Gheysens prieš Tarybą, F‑8/10, 75 punktas.

2.      Organizuodama savo tarnybų darbą pagal jai patikėtus uždavinius ir atsižvelgiant į jas skirdama savo personalą, administracija turi didelę diskreciją, tačiau su sąlyga, kad šis paskyrimas vykdomas dėl tarnybos interesų ir nepažeidžiant darbų lygiavertiškumo. Taigi teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, kuriomis remdamasi administracija galėjo atlikti savo vertinimą, ji netinkamai neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Cocchi ir Hainz prieš Komisiją, T‑330/00 ir T‑114/01, 82 punktas; 2004 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Soubies prieš Komisiją, T‑325/02, 50 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Kerstens prieš Komisiją 82 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; minėto Sprendimo Gheysens prieš Tarybą 75 punktas.

3.      Iš kartu skaitomų Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalies ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2–5 straipsnių matyti, kad nuolatinės institucijų darbo vietos iš principo skirtos pareigūnams ir kad tik išimtiniais atvejais šias darbo vietas gali užimti tarnautojai, kuriems taikomos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Nors Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte aiškiai numatyta, kad laikinieji tarnautojai gali būti priimti eiti nuolatines pareigas, šiame straipsnyje taip pat patikslinama, kad tai gali būti daroma tik laikinai. Be to, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad pagal 2 straipsnio b dalį laikinojo tarnautojo įdarbinimo sutartis negali būti sudaroma ilgiau kaip ketveriems metams ir gali būti pratęsiama tik vieną kartą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Tam laikotarpiui pasibaigus, laikinasis tarnautojas būtinai baigia eiti pareigas nutraukdamas darbą arba yra paskiriamas pareigūnu Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytomis sąlygomis. Šios principo, pagal kurį nuolatinės darbo vietos iš principo skirtos užimti paskiriant pareigūnus, išimties tikslas tik jas užimti pagal tarnybos poreikius atitinkamu atveju.

(žr. 41 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, T‑325/09 P, 79 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Sutartininkui pagalbinėms užduotims, kuris mano, kad, atsižvelgiant į jo sutartyje nustatytas užduotis, ši sutartis neteisingai kvalifikuota kaip sutartininko pagalbinėms užduotims sutartis, o turėjo būti kvalifikuota kaip laikinojo tarnautojo sutartis, leidžiama užginčyti šią sutartį teisme laikantis terminų ir pasibaigus išankstinei apskundimo procedūrai. Taip pat negalima užkirsti kelio tam, kad sutartininkas pagalbinėms užduotims, pasibaigus terminui apskųsti jo sutartį, administracijai pateiktų prašymą, kad atsižvelgiant į užduotis, kurias jis faktiškai vykdė, laikotarpis, kai jis formaliai dirbo pagal sutartininko pagalbinėms užduotims sutartį, būtų pripažintas kaip išdirbtas laikinojo tarnautojo, ir kad, atmetus jo prašymą, šis tarnautojas pareikštų teisme ieškinį dėl sprendimo atmesti jo skundą Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

(žr. 56 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją 88 punktas.

5.      Sąjungos teismas gali perkvalifikuoti sutartį tik tuomet, jeigu tai numato teisės aktų leidėjas. Būtent todėl Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad laikinojo tarnautojo įdarbinimas pagal šių įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą fiksuotam laikotarpiui gali būti pratęstas tik vieną kartą, o bet kuris kitas vėlesnis pratęsimas tampa padarytas neapibrėžtos trukmės laikotarpiui, ir tokį perkvalifikavimą reikia laikyti teisėtu. Kalbant apie sutartininkų pagalbinėms užduotims sutartis, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 88 straipsnyje, kuris reglamentuoja jų trukmę, nėra nuostatų, numatančių, kaip šių įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmoje pastraipoje dėl laikinojo tarnautojo sutarčių, terminuotos sutarties pakeitimą neterminuota sutartimi po kelių pratęsimų.

(žr. 57 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimo Scheefer prieš Parlamentą, F‑105/09, 60 punktas.