2019 m. spalio 18 d. Sąd Apelacyjny w Krakowie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje D. S. / S. P., A. P., D. K., Sz. w K.

(Byla C-763/19)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Apelacyjny w Krakowie

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: D. S.

Kitos proceso šalys: S. P., A. P., D. K., Sz. w K.

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal Sąjungos teisę nepriklausomu teisėju nelaikomas asmuo, paskirtas į teisėjo pareigas akivaizdžiai pažeidžiant valstybės narės teisės nuostatas dėl teisėjų skyrimo, visų pirma dėl to, kad šis asmuo į teisėjo pareigas paskirtas pasiūlius institucijai, kuri negali garantuoti, kad yra nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių ir nešališka, kai sistemiškai netaikoma paskyrimo procedūros teisėtumo teisminė kontrolė, taip pat dėl to, kad asmuo buvo paskirtas į teisėjo pareigas nepaisant to, kad kompetentingam nacionaliniam teismui (Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas)) buvo apskųstas nacionalinės institucijos (Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teisėjų taryba)) sprendimas siūlyti skirti jį į teisėjo pareigas, šio sprendimo vykdymas buvo sustabdytas pagal nacionalinės teisės nuostatas ir prieš įteikiant paskyrimo raštą procesas kompetentingame nacionaliniame teisme (Naczelny Sąd Administracyjny) dar nebuvo baigtas, ir

todėl teismas, kurio sudėtyje yra asmenų, paskirtų pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę?

2    Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad sprendimas, priimtas teisėjo ir paskutinės instancijos teismo, sudaryto taip, kaip nurodyta pirmajame klausime, teisiniu požiūriu nėra sprendimas (yra neegzistuojantis sprendimas), kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę, o vertinimą šiuo klausimu gali atlikti bendrosios kompetencijos teismas, atitinkantis reikalavimus, keliamus teismui, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisės nuostatas?

____________