TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2011 m. vasario 15 d.

Byla F‑104/10 R

Mario Alberto de Pretis Cagnodo ir Serena Trampuz de Pretis Cagnodo

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti vykdymą – Skuba – Nebuvimas“

Dalykas: Pagal SESV 278 ir AE 157 straipsnius, taip pat pagal SESV 279 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pateiktas prašymas, kuriuo M. A. de Pretis Cagnodo ir jo sutuoktinė S. Trampuz de Pretis Cagnodo prašo sustabdyti S. Trampuz de Pretis Cagnodo hospitalizavimo išlaidas atitinkančių sumų „priverstinio išieškojimo procedūrą“.

Sprendimas:      Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Nagrinėjimo eiliškumas ir tikrinimo būdas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Įrodinėjimo pareiga – Vien piniginė žala

(SESV 278 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Priimtinumo sąlygos – Pareiškimas – Formos reikalavimai – Pagrindų, „prima facie“ patvirtinančių prašomų priemonių reikalingumą, pateikimas

(SESV 278 ir 279 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies d punktas ir 102 straipsnio 2 ir 3 dalys)

1.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymuose, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą.

Sąlygos, susijusios su skuba ir prašymo pagrįstumu (fumus boni juris), yra kumuliacinės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymas turi būti atmestas, jei bent viena jų neįvykdoma. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat palygina esamus interesus.

Atlikdamas šį visapusį nagrinėjimą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali savo nuožiūra nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, ir šio nagrinėjimo tvarką, nes jokia teisės norma jis neįpareigojamas laikytis iš anksto nustatytos analizės schemos, kai vertina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

(žr. 15–17 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Elkaïm ir Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99 R, 18 punktas; 2001 m. rugpjūčio 9 d. Nutarties De Nicola prieš EIB, T‑120/01 R, 12 ir 13 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gegužės 31 d. Nutarties Bianchi prieš EMF, F‑38/06 R, 20 ir 22 punktai.

2.      Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į būtinumą priimti tarpinį sprendimą, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos padarymo šių laikinųjų apsaugos priemonių prašančiai šaliai; išskyrus ypatingas aplinkybes, finansinio pobūdžio žala negali būti laikoma nepataisoma ar net sunkiai pataisoma, nes paprastai ji gali būti atlyginta vėliau skyrus finansinę kompensaciją.

Net kai žala yra vien piniginio pobūdžio, laikinoji apsaugos priemonė yra pateisinama, jeigu aišku, kad, nepritaikius tokios priemonės, jos prašanti šalis atsidurtų situacijoje, galinčioje kelti pavojų jos finansiniam pajėgumui, nes ji nebeturėtų lėšų, kurios paprastai leistų jai užtikrinti visų jos elementariems poreikiams tenkinti būtinų išlaidų padengimą, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje.

Tačiau tam, kad galėtų įvertinti, ar nurodoma žala yra rimta ir nepataisoma ir todėl yra pagrindas išimties tvarka sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas visais atvejais privalo turėti konkrečių ir tikslių duomenų, pagrįstų išsamiais dokumentais, kurie įrodo finansinę laikinąją apsaugos priemonę taikyti prašančios šalies situaciją ir leidžia įvertinti pasekmes, kurios kiltų, jeigu nebūtų taikomos prašomos priemonės.

Bet kuriuo atveju šalis, prašanti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, turi pateikti įrodymų, kad negali laukti pagrindinės bylos baigties nepatirdama rimtos ir nepataisomos žalos.

(žr. 23–26 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. sausio 22 d. Nutarties Top Hit Holzvertrieb prieš Komisiją, 378/87 R, 18 punktas; 1991 m. spalio 18 d. Nutarties Abertal ir kt. prieš Komisiją, C‑213/91 R, 18 punktas; 2001 m. balandžio 11 d. Nutarties Komisija prieš Cambridge Healthcare Supplies, C‑471/00 P(R), 113 punktas; 2002 m. gegužės 7 d. Nutarties Aden ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, T‑306/01 R, 94 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. balandžio 2 d. Nutarties Arbeitsgemeinschaft Deutscher Luftfahrt-Unternehmen ir Hapag-Lloyd prieš Komisiją, T‑86/96 R, 64, 65 ir 67 punktai; 1999 m. liepos 16 d. Nutarties Hortiplant prieš Komisiją, T‑143/99 R, 18 punktas; 2000 m. liepos 3 d. Nutarties Carotti prieš Audito Rūmus, T‑163/00 R, 8 punktas; 2001 m. birželio 15 d. Nutarties Bactria prieš Komisiją, T‑339/00 R, 94 punktas; 2001 m. spalio 18 d. Nutarties Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis prieš Komisiją, T‑196/01 R, 32 punktas; 2001 m. lapkričio 15 d. Nutarties Duales System Deutschland prieš Komisiją, T‑151/01 R, 187 punktas; 2002 m. gruodžio 3 d. Nutarties Neue Erba Lautex prieš Komisiją, T‑181/02 R, 82 punktas; 2006 m. spalio 13 d. Nutarties Vischim prieš Komisiją, T‑420/05 R II, 83 ir 84 punktai; 2008 m. balandžio 25 d. Nutarties Vakakis prieš Komisiją, T‑41/08 R, 52 punktas.

3.      Kai nurodoma piniginė žala, informaciją, tiksliai ir išsamiai parodančią laikinąją apsaugos priemonę prašančios taikyti šalies finansinę situaciją, turi pateikti ši šalis kai pateikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš kartu taikomų Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies ir 102 straipsnio 2 ir 3 dalių, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi leisti, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, atsakovui parengti pastabas, o laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teismui − priimti sprendimą, nes pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, turi būti aiškios iš paties prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teksto.

(žr. 28 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėtos Nutarties Aden ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją 52 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. sausio 15 d. Nutarties Stauner ir kt. prieš Parlamentąir Komisiją, T‑236/00 R, 34 punktas; 2005 m. gegužės 23 d. Nutarties Dimos Ano Liosion ir kt. prieš Komisiją, T‑85/05 R, 37 punktas; 2010 m. vasario 4 d. Nutarties Portugalija prieš Transnáutica ir Komisiją, T‑385/05 TO R, 11–13 punktai.