Language of document :

2019 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis (Spetsializiran nakazatelen sad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – baudžiamoji byla prieš RH

(Byla C-8/19 PPU)1

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Direktyva (ES) 2016/343 – 4 straipsnis – Vieši pareiškimai dėl kaltės – Sprendimas dėl kardomojo kalinimo – Teisių gynimo priemonės – Šio sprendimo teisėtumo patikrinimo procedūra – Nekaltumo prezumpcijos užtikrinimas – SESV 267 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa – Teisė būti išklausytam per protingą terminą – Nacionalinės teisės norma, apribojanti nacionalinių teismų galimybę kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą arba įpareigojanti juos priimti sprendimą nelaukiant atsakymo į šį prašymą – Drausminės nuobaudos šios teisės normos nesilaikymo atveju)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Spetsializiran nakazatelen sad

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

RH

Rezoliucinė dalis

SESV 267 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės teisės normą (kaip ji aiškinama jurisprudencijoje), pagal kurią nacionalinis teismas turi priimti sprendimą dėl sprendimo taikyti kardomąjį kalinimą teisėtumo ir negali pateikti Teisingumo Teismui prašymo priimti prejudicinį sprendimą arba sulaukti jo atsakymo.

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo 4 ir 6 straipsniai, siejami su jos 16 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal iš nekaltumo prezumpcijos išplaukiančius reikalavimus nedraudžiama, jog tuomet, kai kompetentingas teismas nagrinėja pagrįstas priežastis, leidžiančias įtarti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris jam yra inkriminuojamas, tam, kad priimtų sprendimą dėl sprendimo taikyti kardomąjį kalinimą teisėtumo, tas teismas palygintų jam pateiktus kaltę patvirtinančius ir kaltę paneigiančius įrodymus ir savo sprendimą motyvuotų ne tik nurodydamas įrodymus, į kuriuos atsižvelgė, bet ir išsakydamas savo poziciją dėl atitinkamo asmens gynėjo prieštaravimų, su sąlyga, kad kalinamas asmuo neapibūdinamas kaip kaltas.

____________

1 OL C 93, 2019 3 19.