EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. gegužės 14 d.

Byla F‑17/13

Patricia Cocco

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – Įdarbinimas – Kvietimas pareikšti susidomėjimą EPSO/CAST/02/2010“

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, kuriuo P. Cocco prašo, pirma, panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti jos prašymą įdarbinti III pareigų grupės sutartininke ir, antra, atlyginti patirtą žalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Europos Komisijos sprendimą atsisakyti įdarbinti P. Cocco III pareigų grupės sutartininke. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo ir P. Cocco patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Priskyrimas prie lygio – Atsižvelgimas į profesinę patirtį – Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos diskrecija – Sąjungos aktų aiškinimas – Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 2 dalies b punktas)

Administracija turi didelę diskreciją nustatyti, ar įdarbinant kandidatą kaip III pareigų grupės sutartininką gali būti atsižvelgta į ankstesnę jo profesinę patirtį, tačiau naudojantis šia didele diskrecija turi būti laikomasi visų taikytinų teisės nuostatų.

Aiškinant Europos Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei reglamentavimo, kurio dalis ji yra, tikslus. Pažymėtina, kad kai teisės aktų leidėjas ir administracinė institucija tame pačiame bendrojo taikymo dokumente vartoja dvi skirtingas sąvokas, paisant nuoseklumo ir teisinio saugumo šios dvi sąvokos negali turėti tokios pačios reikšmės. Tai juo labiau galioja tuo atveju, kai šie žodžiai turi skirtingas reikšmes bendrinėje kalboje. Būtent taip yra būdvardiškai vartojamų žodžių „atitinkamas“ ir „[lygiavertis]“ atveju. Įprastai vartojamas dalyvis „atitinkamas“ reiškia „tinkamas nurodytai paskirčiai“. O būdvardis „[lygiavertis]“ reiškia „turintis tokią pačią vertę“, taigi yra siauresnės reikšmės.

Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad, neturint aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą patvirtinančio diplomo, pagal KTĮS 82 straipsnio 2 dalies b punktą reikalaujama turėti arba atitinkamą profesinę patirtį, jei suinteresuotasis asmuo turi diplomu patvirtintą vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo, arba, jei taip nėra, lygiavertį profesinį parengimą ar lygiavertę profesinę patirtį.

Šią nuostatą reikia aiškinti taip, jog kandidatas į III pareigų grupės sutartininko pareigas privalo turėti trejų metų profesinę patirtį, kuri sietųsi su siekiamomis eiti pareigomis, bet nebūtinai būtų lygiavertė einant šias pareigas įgytai patirčiai.

(žr. 26, 30, 32, 33 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, 12 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Putterie-De-Beukelaer, T‑160/08 P, 70 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Fares /Komisija, F‑6/09, 38 ir 39 punktai; 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Begue ir kt. /Komisija, F‑27/10, 40 punktas; 2013 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Marques /Komisija, F‑158/12, 21–23 punktai.