TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. liepos 8 d.

Byla F‑76/07

Gerhard Birkhoff

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Medicininių išlaidų kompensavimas – Neįgaliojo vežimėlio pakeitimas – Tarnautojų teismo vykdomos kontrolės apimtis“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo G. Birkhoff, buvęs Komisijos pareigūnas, prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 8 d. Atsiskaitymų skyriaus sprendimą neduoti išankstinio sutikimo, reikalaujamo pagal teisės aktus, atlyginti neįgaliojo vežimėlio įsigijimo išlaidas.

Sprendimas: Panaikinti 2006 m. lapkričio 8 d. Atsiskaitymų skyriaus sprendimą. Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Gydymo išlaidos – Atlyginimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnis ir 72 straipsnio 1 dalis; II priedo 7 straipsnis; Draudimo ligos atveju taisyklių 20 ir 27 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl sprendimo, kuriame yra teisės klaida, tačiau kurį galima pagrįsti kitu motyvu – Aplinkybė, netrukdanti panaikinti – Išimtis – Ribota administracijos kompetencija

1.      Bendrijos teismui sudėtinga patikrinti atsiskaitymų skyrių medicinos tarnybos gydytojų medicininių vertinimų pagrįstumą, tačiau šie vertinimai, net jeigu atlikti įprastomis sąlygomis, nėra galutiniai ir nepašalinami iš jo priežiūros srities, priešingai nei medicininiai vertinimai, kuriuos pateikia Invalidumo komisija, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 7 straipsnyje, arba nepriklausomas gydytojas, nurodytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 59 straipsnyje. Iš tikrųjų medicininiai vertinimai, kuriuos vienašališkai pateikia institucijos gydytojas, neužtikrina tokio šalių lygiateisiškumo ir objektyvumo, kokį užtikrina vertinimai, pateikti Invalidumo komisijos, atsižvelgiant į jos sudėtį, arba nepriklausomo gydytojo, atsižvelgiant į jo paskyrimo tvarką. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Bendrosiose taisyklėse nenumatyta, kad atsiskaitymų skyrių medicinos tarnybų gydytojų medicininiai vertinimai, susiję su prašymais atlyginti medicinines išlaidas, gali būti ginčijami medicininėje instancijoje, kuri užtikrina tokias pačias šalių lygiateisiškumo ir objektyvumo garantijas kaip Invalidumo komisija arba nepriklausomas gydytojas.

Dėl šios priežasties Bendrijos teismas vykdo Atsiskaitymų skyriaus sprendimo neleisti apmokėti medicininių išlaidų, nurodytų Europos Bendrijų pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklėse, bei Atsiskaitymų skyriaus medicinos tarnybos gydytojo nuomonės, kuria, jei reikia, pritariama tokiam sprendimui, priežiūrą, kuri yra ribota, tačiau apima faktinių, teisės ir akivaizdžių vertinimo klaidų nagrinėjimą.

(žr. 50–52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. gegužės 21 d. Sprendimo Morbelli prieš Komisiją, 156/80, Rink. p. 1357, 15–20 punktai; 1988 m. sausio 19 d. Sprendimo Biedermann prieš Audito Rūmus, 2/87, Rink. p. 143, 8 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. kovo 23 d. Sprendimo Gill prieš Komisiją, T‑43/89, Rink. p. II‑303, 36 punktas; 2000 m. gegužės 11 d. Sprendimo Pipeaux prieš Parlamentą, T‑34/99, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑337, 29 ir 30 punktai; 2004 m. gegužės 12 d. Sprendimo Hecq prieš Komisiją, T‑191/01, Rink. VT p. I‑A‑147 ir II‑659, 64–78 punktai; 2004 m. lapkričio 23 d. Sprendimo O prieš Komisiją, T‑376/02, Rink. VT p. I‑A‑349 ir II‑1595, 29 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 22 d. Sprendimo López Teruel prieš VRDT, F‑99/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 74–76 punktai; 2007 m. rugsėjo 18 d. Botos prieš Komisiją, F‑10/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 40–50 punktai.

2.      Pareigūnui pateikus ieškinį, aplinkybė, kad administracijos sprendimą, kuriame yra teisės klaida, galima teisėtai pagrįsti kitu motyvu, netrukdo jo panaikinti. Kitaip būtų tuo atveju, jeigu administracija neturėtų jokios diskrecijos, todėl, panaikinus ginčijamą sprendimą, privalėtų priimti naują sprendimą, iš esmės tapatų panaikintam sprendimui. Iš tikrųjų, kitokiu motyvu nei tas, kuriuo administracija rėmėsi priimdama ginčijamą sprendimą, gali būti pakeistas pastarasis motyvas vykstant procesui tik tuo atveju, jeigu, priimdama minėtą sprendimą, administracija turėjo ribotą kompetenciją.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Stott prieš Komisiją, T‑99/95, Rink. p. II‑2227, 32 punktas.