Language of document : ECLI:EU:F:2013:127

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 16 d.

Sujungtos bylos F‑23/12 ir F‑30/12

Jérôme Glantenay ir Marco Cecchetto

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/204/10 – Kvalifikaciniais reikalavimais pagrįsta atranka – Kandidatūrų atmetimas konkrečiai neišnagrinėjus kandidatų diplomų ir jų profesinės patirties“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovai prašo panaikinti konkurso EPSO/AD/204/10 atrankos komisijos sprendimus atmesti jų kandidatūras.

Sprendimas:      Panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/204/10 atrankos komisijos sprendimą atmesti D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska paraiškas neatlikus jų nagrinėjimo antrame atrankos etape atsižvelgiant į pranešime apie konkursą numatytus kvalifikacinius reikalavimus. Likusios ieškinių dalys bylose F‑23/12 ir F‑30/12 atmetamos. Europos Komisija padengia devynias dešimtąsias savo bylinėjimosi išlaidų, taip pat D. Bonagurio, M. Cecchetto, A. Gecse, J. Glantenay, B. Gorgol, A. Kalamees, K. Skrobich, I. Venckūnaitės ir M. Załęska bylinėjimosi išlaidas. I. Cruceru padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir dešimtadalį Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Reikalavimai – Pakeitimas vykstant procesui – Sąlyga

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudarymo data – Visų narių paskyrimas pirmą kartą – Sudėties keitimosi dėl kai kurių narių atsistatydinimo pasekmės – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Pareiga paskelbti sudėtį iki egzaminų pradžios – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Pastovumas, pakankamas užtikrinti vienodam kandidatų vertinimui – Apimtis – Pareiga nariams dalyvauti egzamine raštu – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

5.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo neleisti dalyvauti konkurso egzaminuose – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą neteisėtumu

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

6.      Pareigūnai – Konkursas – Sudėtis ir struktūra – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis; III priedo 1, 4 ir 5 straipsniai)

7.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Kandidatų nuopelnų vertinimas – Kandidatų, kurie nesurenka pakankamo teigiamų atsakymų, skaičiuojamų balais, į pirminės atrankos etape pateiktus klausimus skaičiaus, pašalinimas – Atrankos komisijos atliekamo konkretaus kandidatų diplomų ir profesinės patirties patikrinimo nebuvimas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio 1 ir 3 pastraipos)

1.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnį gali būti nagrinėjami tik reikalavimai, suformuluoti ieškinyje, o dėl to, nepakeičiant ginčo dalyko, iš principo šalis negali vykstant procesui pateikti naujų reikalavimų arba išplėsti jau pateiktų reikalavimų dalyko. Tik jei yra naujų aplinkybių, galinčių daryti įtaką ieškinio dalykui, kaip, be kita ko, būtų, jei vykstant procesui būtų priimtas aktas, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas skundžiamas aktas, ieškovui galėtų būti leista atitinkamai pakeisti savo reikalavimus.

(žr. 34 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. liepos 8 d. Sprendimo Krawczynski prieš Komisiją, 83/63; 1982 m. kovo 3 d. Sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją, 14/81, 8 punktas.

2.      Jei atrankos komisija, vertinanti konkurso kandidatus, būtinai turi būti sudaroma iki kandidatų atrankos pradžios, komisija turi būti laikoma sudaryta, kai paskyrimų tarnyba pirmą kartą paskiria visus jos narius. Iš tikrųjų, jei atrankos komisijos sudėtis keičiasi dėl kai kurių šios komisijos narių atsistatydinimo, tokia aplinkybė negali atgaline data daryti poveikio datai, kuri turi būti laikoma atrankos komisijos sudarymo data.

(žr. 43 punktą)

3.      Darant prielaidą, kad paskyrimų tarnyba privalo paskelbti kiekvienos konkurso atrankos komisijos sudėtį iki egzaminų pradžios, šios pareigos laikymasis nėra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio nesilaikymas galėtų lemti atrankos komisijos sprendimų negaliojimą, nes tai nedaro įtakos minėtiems sprendimams ir neatima garantijų iš kandidatų. Pirma, konkurso atrankos komisijos narių tapatybės žinojimas nedaro įtakos kandidatų sėkmei konkurse, nes kandidatai atrenkami pagal pranešime apie konkursą nustatytus kriterijus ir tai nepriklauso nuo minėtos komisijos narių tapatybės. Antra, nors skelbiant konkurso atrankos komisijos narių sąrašą siekiama leisti kandidatams įsitikinti, kad nėra interesų konflikto dėl vieno ar kito atrankos komisijos nario, su kuriuo jie susitiks per konkursą, ieškovai nenurodo, kad šiuo atveju buvo toks interesų konfliktas. Be to, pavėluotai paskelbus konkurso atrankos komisijos narių sąrašą kandidatai nepraranda garantijų, nes tariamu interesų konfliktu jie vis dar gali remtis vėliau pareikšdami ieškinį dėl atrankos komisijos sprendimo neįtraukti jų į rezervo sąrašą.

(žr. 46 punktą)

4.      Siekiant per egzaminus žodžiu kandidatams užtikrinti vertinimų nuoseklumą ir objektyvumą ir atsižvelgiant į tai, kad konkursai pagrįsti kandidatų palyginimu, būtinas visų atrankos komisijos narių dalyvavimas arba bent jau tam tikro atrankos komisijos sudėties stabilumo išlaikymas. Tačiau tokio stabilumo išlaikymas nebūtinas, kad būtų užtikrintas vienodo požiūrio principo laikymasis, kai kalbama apie egzaminus raštu. Iš tikrųjų, atrankos komisijos narys, kurio nebuvo tuo metu, kai kiti atrankos komisijos nariai tikrino vieno iš kandidatų paraiškos kopiją, gali, jei mano, kad tai būtina, minėtą kopiją patikrinti vėliau, kad ją palygintų su kitomis, ir todėl aktyviai dalyvauti jį vertinant.

(žr. 49 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, 38 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Brune prieš Komisijq, F‑5/08, 41 punktas; 2010 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Honnefelder prieš Komisiją, F‑41/08, 36 punktas.

5.      Ieškovas ieškinyje dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo gali remtis vykstant konkursui padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurių galėjo kilti dėl paties pranešimo apie konkursą teksto. Iš tikrųjų, kadangi ieškovo paraiškos atrankos komisija neatmetė, jo suinteresuotumas apskųsti pranešimą apie konkursą išlieka neaiškus, taigi negali būti priekaištaujama, kad jis neapskundė minėto pranešimo per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytą terminą.

(žr. 65 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, 17 punktas.

6.      Organizuojant konkursą siekiama priimti į laisvas darbo vietas institucijose ir dėl to, kaip matyti pirmiausia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos ir 4 straipsnio, paskyrimų tarnyba turi parengti pranešimą apie konkursą ir nuspręsti, kuris kandidatų atrankos būdas yra tinkamiausias; visa tai turi būti atliekama atsižvelgiant į darbo vietai užimti keliamus reikalavimus ir apskritai į tarnybos interesą.

Tačiau, kad ir koks asmenų, galinčių pateikti paraiškas dalyvauti atitinkamame konkurse, skaičius, įgyvendindama šią diskreciją paskyrimų tarnyba būtinai turi laikytis galiojančių teisės nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Todėl paskyrimų tarnybos pasirinktu atrankos būdu turi būti siekiama, pirma, įdarbinti aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnus, kaip tai numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje, antra, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio, patikėti nepriklausomai atrankos komisijai užduotį kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar pateikti diplomai arba kiekvieno kandidato profesinė patirtis atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pranešime apie konkursą reikalaujamą lygį, ir, trečia, užtikrinti nuoseklią ir objektyvią kandidatų atranką.

(žr. 69 ir 70 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Blackler prieš Parlamentą, T‑420/04, 23 ir 45 punktai.

7.      Su Pareigūnų tarnybos nuostatais ir konkursą reglamentuojančiais bendraisiais principais nesuderinamas atrankos būdas vertinant kvalifikaciją, kai per pirmą etapą kandidatų klausiama, pateikiant klausimų sąrašą, ar jie mano atitinkantys visus su išsilavinimu ir profesine patirtimi susijusius reikalavimus, tada, remiantis visų kandidatų atsakymais, nustatomas pereinamasis balas, o kandidatai, kurie po to, kai pritaikomas atitinkamas koeficientas, nesurenka pakankamo teigiamų atsakymų, kurie skaičiuojami balais, skaičiaus ir negauna nustatyto pereinamojo balo, pašalinami iš konkurso.

Iš tikrųjų, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio pirmą ir trečią pastraipas atrankos komisija patikrina, ar kandidatų diplomai ir patirtis atitinka pranešime apie konkursą išdėstytus reikalavimus. Tačiau dėl šio atrankos būdo atrankos komisija neatlieka kandidatų kvalifikacijos ir profesinės patirties tinkamumo kontrolės. Taigi šis būdas neišvengiamai reiškia, kad minėti kandidatai atrenkami ne pagal diplomų arba profesinės patirties tinkamumą, o pagal tai, kad jie tokius diplomus ir patirtį turi, o tai nėra pakankamai objektyvūs duomenys, kad būtų užtikrinta geriausių kandidatų atranka ir atrankos nuoseklumas.

Be to, kadangi balų skaičius, kurį kandidatas turėjo surinkti, kad jo dokumentai būtų tikrinami per antrą etapą, priklauso nuo kitų kandidatų surinkto balų skaičiaus, kandidatas galėjo būti pašalintas vien dėl to, kad kiti kandidatai teigiamai atsakė į tam tikrus klausimus, nes pernelyg sau palankiai aiškino nustatytus kriterijus, neteisingai suprato klausimus arba neteisingai įvertino savo diplomus ir profesinę patirtį, nes kiekvieną pateiktą klausimą, kiek tai susiję su diplomų ir profesinės patirties tinkamumu, kandidatai galėjo vertinti labai subjektyviai. Todėl toks atrankos būdas nepakankamai užtikrina vertinimo objektyvumą ir nuoseklumą.

Todėl pranešimo apie konkursą nuostatomis, susijusiomis su pirmu atrankos pagal kvalifikaciją procedūros etapu, kuriose numatyta, jog tam tikri kandidatai pašalinami dėl to, kad jų diplomai ir profesinė patirtis netinkami, atrankos komisijai konkrečiai nepatikrinus tokio tinkamumo, neteisėtai apribojamos minėtos atrankos komisijos prerogatyvos, todėl jos turi būti laikomos neteisėtomis.

(žr. 71–74 ir 76 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Pachtitis, T‑361/10 P, 43 punktas; 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vicente Carbajosa ir kt., T‑6/11 P, 58 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. balandžio 24 d. Sprendimo CB prieš Komisiją, F‑73/11, 50–52 punktai.