EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2012 m. kovo 7 d.

Byla F‑31/11

BI

prieš

Europos profesinio mokymo plėtros centrą

„Viešoji tarnyba – Ieškinio pareiškimo terminas – Skundo atmetimo kalba“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo BI prašo, pirma, panaikinti 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuriuo Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) direktorė nusprendė jį atleisti, ir, antra, nurodyti Cedefop atlyginti jo tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimas – Sąvoka – Sprendimas atmesti skundą, apie kurį tarnautojui pranešta jo nemokama kalba, tačiau kuri vartojama minėtame skunde – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Imperatyvus pobūdis – Teisės praradimas praleidus terminą – Pateisinama klaida – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Net jei Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nereguliuojamas Sąjungos institucijų kalbų vartojimo klausimas priimant sprendimus, skirtus jų darbuotojams, administracija, vykdydama rūpestingumo pareigą, privalo siųsti pareigūnui ar tarnautojui individualų sprendimą, parengtą jo gerai mokama kalba.

Kai kalbama apie sprendimą atmesti skundą, ne pareigūno arba tarnautojo gimtąja kalba ar skundo kalba surašytas pranešimas apie šį sprendimą gali būti laikomas teisėtu su sąlyga, kad suinteresuotasis asmuo gali tinkamai susipažinti su jo turiniu. Tačiau jeigu šio sprendimo adresatas mano, kad negali suprasti šio pranešimo, jis turi kuo greičiau pateikti kompetentingai institucijos tarnybai prašymą išversti jį į skundo kalbą arba į jo gimtąją kalbą. Kai toks prašymas pateikiamas nedelsiant, ieškinio pareiškimo termino eiga prasideda nuo datos, kai suinteresuotajam pareigūnui arba tarnautojui pateikiamas šis vertimas.

Tačiau kai pareigūnas arba tarnautojas pats pasirenka pateikti skundą konkrečia kalba, kuri nėra jo gimtoji kalba, šis pasirinkimas reiškia, kad suinteresuotasis asmuo sutinka, jog institucija ją vartos savo atsakymui.

Bet kokiu atveju neginčijama, kad administracija gali pasirinkti vidaus bendravimo kalbas, jei šis pasirinkimas yra pagrįstas objektyviomis priežastimis. Taigi, jei administracija savo atsakymui dėl skundo parengti vartoja pareiškėjo pasirinktą kalbą, tai yra pagrįsta objektyviomis priežastimis, susijusiomis su būtent paties pareiškėjo kalbos pasirinkimu. Todėl atitinkamos institucijos tos pačios kalbos, kuria pateiktas skundas, vartojimas nėra nepagrįstas.

(žr. 19–22 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, 44 ir 46 punktai ir nurodyta teismo praktika; 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Bonaiti Brighina prieš Komisiją, T‑118/99, 15 ir 17 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. kovo 3 d. Sprendimo Patsarika prieš Cedefop, F‑63/07, 31 punktas ir nurodyta teismo praktika; 2011 m. birželio 29 d. Nutarties Angioi prieš Komisiją, F‑7/07, 91 ir 106 punktai.

2.      Sąjungos teismo pripažįstama, kad dėl taisyklių dėl skundų ir ieškinių pateikimo terminų nesilaikymo galima neatmesti ieškinio kaip nepriimtino, jeigu šių terminų nesilaikyta dėl pareigūno ar tarnautojo atleistinos klaidos. Atleistinos klaidos sąvoka gali būti susijusi tik su ypatingomis aplinkybėmis, kuriomis, konkrečiai kalbant, institucija elgėsi taip, kad vien arba daugiausia dėl jos veiksmų galėjo būti pagrįstai suklaidintas teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto asmens.

Ieškovo advokatas, kuris pats parengė skundo tekstą kliento vardu ir jo sutikimu konkrečia kalba ir kuris vėliau gavo sprendimą atmesti skundą, parengtą ta pačia kalba, dėl žinių ir rūpestingumo, kurių galima pagrįstai tikėtis iš profesionalaus teisininko, negali nežinoti, kad terminai ieškiniui pareikšti, kurie yra privalomi ir nepriklauso nuo šalių valios, pradedami skaičiuoti nuo sprendimo atmesti skundą originalo, parengto suinteresuotojo asmens pasirinkta kalba, įteikimo, bet ne nuo vėlesnės dienos, kurią ieškovas gavo sprendimo atmesti skundą vertimą į kitą kalbą.

(žr. 29 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. liepos 5 d. Nutarties Coedo Suárez prieš Tarybą, F‑73/10, 40 punktas ir nurodyta teismo praktika.