Language of document : ECLI:EU:F:2013:196

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pensijos – Nacionalinėje pensijų sistemoje įgytų teisių į pensiją perkėlimas – Reglamentas, kuriuo patikslinamas įmokų į Sąjungos pensijų sistemą tarifas – Aktuarinių verčių patikslinimas – Būtinybė priimti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas – Naujų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų taikymas laiko požiūriu“

Byloje F‑117/11

dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio

Catherine Teughels, Europos Komisijos pareigūnė, gyvenanti Eppegem (Belgija), atstovaujama advokato L. Vogel,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą D. Martin ir J. Baquero Cruz,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch, kolegijos pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai E. Perillo (pranešėjas), R. Barents ir K. Bradley,

posėdžio sekretorius J. Tomac, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. balandžio 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Šiuo ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. lapkričio 8 d., C. Teughels iš esmės siekia, kad būtų panaikinti, pirma, 2011 m. gegužės 24 d. Europos Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomas pensijų draudimo stažas, į kurį turi būti atsižvelgta Sąjungos pensijų sistemoje perkeliant ieškovės pagal nacionalinę teisę įgytas teises į pensiją, ir, antra, 2011 m. liepos 28 d. sprendimas, kuriuo Komisija atmetė ieškovės skundą, pateiktą dėl 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimo C(2011) 1278 dėl Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) VIII priedo 11 ir 12 straipsnių, susijusių su teisių į pensiją perkėlimu, bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (toliau – BĮN 2011).

 Teisinis pagrindas

2        PTN 83a straipsnis suformuluotas taip:

„1. Sistemos pusiausvyra palaikoma pagal [PTN] XII priede nustatytas išsamiąsias taisykles.

<…>

3. Remdamasi pagal [PTN] XII priedą atliekamu penkerių metų laikotarpio aktuariniu įvertinimu ir siekdama užtikrinti [pensijų] sistemos pusiausvyrą, [Europos Sąjungos] Taryba priima sprendimą dėl įmokos tarifo ir kokių nors pensinio amžiaus pakeitimų.

4. Kiekvienais metais pagal [PTN] XII priedo 1 straipsnio 2 dalį Komisija Tarybai pateikia atnaujintą aktuarinio įvertinimo variantą. Nustačius, kad einamuoju momentu taikomas įmokų tarifas ir tarifas, kurio reikia aktuarinei pusiausvyrai palaikyti, skiriasi daugiau kaip 0,25 punkto, Taryba [PTN] XII priede nustatyta tvarka svarsto, ar šį tarifą reikia koreguoti.

<…>“

3        PTN 84 straipsnyje nustatyta:

[PTN] VIII priede išdėstytos išsamios taisyklės, reglamentuojančios pirmiau nurodytą pensijų sistemą.“

4        PTN 110 straipsnio 1 dalyje numatyta:

Šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo bendrąsias nuostatas priima kiekviena institucija, pasitarusi su savo Personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu. <...>“

5        Iki 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1324/2008, nuo 2008 m. liepos 1 d. patikslinančio Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų įmokų į pensijų sistemą tarifą (OL L 345, p. 17), įsigaliojimo PTN VIII priedo 8 straipsnyje buvo numatyta:

„Ištarnauto laiko [pensijos] aktuarinis ekvivalentas – tai yra pareigūnui besikaupiančių išmokų kapitalo vertė, apskaičiuojama pagal [PTN] XII priedo 9 straipsnyje nurodytas mirtingumo lenteles ir taikant 3,5 % metinių palūkanų normą. Ši norma gali būti koreguojama pagal [PTN] XII priedo 10 straipsnyje nustatytas taisykles.“

6        Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnyje nustatyta:

„Nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatoma 3,1 % dydžio [PTN] VIII priedo 4 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje <...> numatyta [palūkanų norma].“

7        Pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalį:

„Pareigūnas, kuris nutraukia Sąjungos tarnybą, siekdamas:

–        pradėti tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje, kuri yra sudariusi sutartį su Sąjunga,

<…>

turi teisę, kad Sąjungoje ištarnauto laiko pensijos statistinis [aktuarinis] ekvivalentas, perskaičiuotas faktinei [faktinio] pervedimo dienai, būtų perduotas administracijos ar organizacijos pensijų fondui <…>“

8        Pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, atvirkščiai:

„Pareigūnas, kuris tarnybą Sąjungoje pradeda:

–        nutraukęs tarnybą valstybės administracijoje, nacionalinėje arba tarptautinėje organizacijoje, arba

<…>

po paskyrimo, tačiau prieš jam įgyjant teisę gauti ištarnauto laiko pensiją <...>, turi teisę sumokėti Sąjungai pensijos, į kurią tokioje tarnyboje ar užsiimant tokia veikla buvo įgyta teisė, kapitalo vertę, perskaičiuotą faktinio pervedimo dienai.

Tokiu atveju institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato, kiek pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metų jam bus priskaičiuota pagal Sąjungos pensijų sistemą už ankstesnį jo darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės padidėjimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dienos iki faktinės [faktinio] pervedimo dienos.

Pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą kiekvienoje valstybėje narėje ir atitinkamame pensijų fonde.“

9        PTN XIII priedo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais atvejais institucija, kurioje pareigūnas dirba, nustato pensijų draudimo stažo metų skaičių, į kuriuos reikia atsižvelgti pagal jos pačios sistemą, vadovaudamasi priimtomis [PTN] VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, kuriose turi būti atsižvelgta į šio priedo nuostatas <...>“

10      2004 m. balandžio 28 d. Sprendimu C(2004) 1588 (paskelbtu 2004 m. birželio 9 d. Administracinių pranešimų Nr. 60) Komisija priėmė Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių, susijusių su teisių į pensiją perkėlimu, bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN 2004). BĮN 2004 daroma nuoroda į dvi aktuarinių verčių lenteles, kurioms skirti du priedai – 1 priedas, kuriame nurodytos aktuarinės vertės (V1), taikomos apskaičiuojant perkeltiną aktuarinį ekvivalentą pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, ir 2 priedas, kuriame nurodytos aktuarinės vertės (V2), taikomos apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

11      Aktuarinės vertės V1 ir V2, apskaičiuotos atsižvelgiant į asmens amžių prašymo pateikimo dieną ir pagal PTN XII priede numatytus dydžius, yra tapačios.

12      2011 m. kovo 3 d. sprendimu Komisija panaikino BĮN 2004, patvirtino BĮN 2011 ir jas paskelbė 2011 m. kovo 28 d. Administracinių pranešimų Nr. 17.

13      BĮN 2011 įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d.; jų 9 straipsnyje patikslinama:

„Šios bendrosios įgyvendinimo nuostatos <...> įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną po tos dienos, kurią jos buvo paskelbtos [Administraciniuose pranešimuose].

Jos panaikina ir pakeičia [BĮN 2004].

Tačiau [BĮN 2004] ir toliau taikomos pervedimams pagal [PTN] VIII priedo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį tuo atveju, kai tarnyba buvo nutraukta iki 2009 m. [sausio 1 d.]. Taip pat jos ir toliau taikytinos tarnautojų, kurių prašymas atlikti pervedimą pagal [PTN] VIII priedo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis buvo įregistruotas iki 2009 m. [sausio 1 d.], byloms.

Keitimo koeficientai <...>, numatyti 1 priede, taikomi nuo 2009 m. [sausio 1 d.]. Šie keitimo koeficientai bus automatiškai pakeisti įsigaliojus [PTN] VIII priedo 8 straipsnyje numatytai palūkanų normos korekcijai.“

14      Kitaip nei BĮN 2004, BĮN 2011 1 priede yra tik viena lentelė, kurioje nurodytos aktuarinės vertės, pavadintos keitimo koeficientais, taikytinos apskaičiuojant tiek perkeltino aktuarinio ekvivalento vertę, tiek papildomą pensijų draudimo stažą. Šie keitimo koeficientai, taip pat apskaičiuojami atsižvelgiant į asmens amžių prašymo pateikimo dieną ir pagal PTN XII priede numatytus dydžius, yra didesni nei BĮN 2004 1 ir 2 prieduose nurodytos aktuarinės vertės V1 ir V2.

 Faktinės bylos aplinkybės

15      2009 m. lapkričio 3 d. ieškovė, Komisijos pareigūnė, paprašė perkelti teises į pensiją, jos įgytas Belgijos nacionalinėje pensijų tarnyboje (Office national des pensions belge) prieš pradedant tarnybą Komisijoje (toliau – prašymas atlikti pervedimą).

16      2010 m. birželio 29 d. ieškovei skirtu raštu (toliau – pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo) kompetentinga Komisijos tarnyba, šiuo atveju – Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) skyriaus „Pensijos“ padalinys „Pervedimai“ (toliau – PMO 4), nustatė dvidešimt dvejų metų vieno mėnesio ir šešių dienų pensijų draudimo stažą, į kurį turi būti atsižvelgta Sąjungos pensijų sistemoje ir kuris gaunamas perkeliant ieškovės Belgijoje įgytas teises. Kapitalo perteklius, sudarantis 12 531,41 EUR sumą, kuri negalėjo būti perskaičiuota į PTN numatytos pensijos draudimo stažą, turėjo būti išmokėtas ieškovei, jei jos teisės į pensiją būtų galutinai perkeltos. Pirmajame pasiūlyme dėl papildomo pensijų draudimo stažo taip pat buvo pažymėta, kad, pasikeitus PTN VIII priedo 11 straipsnio bendrosioms įgyvendinimo nuostatoms, suteiktas pensijų draudimo stažas nebus keičiamas. Ieškovei buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas sutikti su pirmuoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo arba jį atmesti.

17      Ieškovė paprašė paaiškinti pirmąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Paskui buvo susirašinėjama elektroniniu paštu.

18      Tuo laikotarpiu 2010 m. gegužės 5 d. pranešimu darbuotojams (toliau – 2010 m. gegužės 5 d. pranešimas) Komisijos tarnybos patikslino, kad „atnaujintos [bendrosios įgyvendinimo nuostatos] įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną [po] tos dienos, kurią jos buvo paskelbtos Administraciniuose pranešimuose“, ir kad „visi prašymai atlikti pervedimą, įregistruoti iki [naujų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų] įsigaliojimo dienos, bus nagrinėjami pagal [BĮN 2004]“.

19      Be to, Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius 2010 m. gegužės 25 d. raštu, skirtu Komisijos generaliniam sekretoriui ir trims institucijos generaliniams direktoriams, nurodė, kad, „siekdamas didesnio teisių į pensiją perkėlimo sistemos skaidrumo ir didesnio teisinio saugumo, [jis] nusprendė pritarti pakeistai [bendrųjų įgyvendinimo nuostatų] redakcijai, pagal kurią nebenumatomas taikymas atgaline data“.

20      Pranešime darbuotojams, kuris buvo paskelbtas 2010 m. liepos 30 d. Administraciniuose pranešimuose (toliau – 2010 m. liepos 30 d. pranešimas), Komisija taip pat nurodė, kad „atnaujintos [bendrosios įgyvendinimo nuostatos] įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną [po] tos dienos, kurią jos buvo paskelbtos Administraciniuose pranešimuose“, ir kad „visi prašymai atlikti pervedimą, įregistruoti iki [būsimų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų] įsigaliojimo dienos, bus nagrinėjami pagal [BĮN 2004]“. 2010 m. liepos 30 d. pranešime buvo patikslinta, kad BĮN 2004 pakeitimas bus susijęs su Sąjungoje įgytų teisių perkėlimu į nacionalinę pensijų sistemą ir valstybėje narėje įgytų teisių perkėlimu į Sąjungos pensijų sistemą.

21      Ieškovės prašymu PMO 4 2010 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu laišku ieškovei nustatytą terminą nuspręsti, ar sutikti su pirmuoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, pratęsė iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Oficialiai ieškovė nei sutiko su pirmuoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, nei jį atmetė.

22      2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimu darbuotojams (toliau – 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimas) Komisija konstatavo, kad „daug“ pareigūnų „iš anksto, kol Komisija dar nepriėmė naujų bendrųjų PTN VIII priedo 11 ir 12 straipsnių įgyvendinimo nuostatų <...>“, pateikė prašymus perkelti jų teises į pensiją ir kad PMO 4 nuo 2010 m. sausio 1 d. įregistravo „daugiau nei 10 000 prašymų“. 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešime vis dėlto buvo patikslinta, kad, „nepaisant klaidingo pranešimo, kurį, be kita ko, administracija pateikė 2010 m. gegužės mėn., naujų [bendrųjų įgyvendinimo nuostatų] ir ypač naujų aktuarinių verčių taikymas turi atitikti PTN ir būtent Reglamente <...> Nr. 1324/2008 <...> nustatytas taisykles. Todėl [naujos bendrosios įgyvendinimo nuostatos] neišvengiamai turi būti taikomos visiems atvejams, kai [valstybėje narėje įgytos teisės į Sąjungos pensijų sistemą] perkeliamos prašymą pateikus nuo 2009 m. sausio 1 d., ir visiems atvejams, kai [pareigūno Sąjungoje įgytų teisių į pensiją kapitalas į nacionalinę pensijų sistemą] pervedamas nuo šios dienos“. Galiausiai pagal 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimą „nedaugelis teisių perkėlimų, dėl kurių jau buvo pateiktas pasiūlymas dėl perkėlimo arba fondas, kuriame asmuo anksčiau buvo draustas, jau pervedė kapitalą, bus deramai išnagrinėti. Atitinkami darbuotojai artimiausiu metu laišku bus asmeniškai informuoti apie tolesnį jų teisių perkėlimo vykdymą.“

23      Pasirodžius 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimui PMO 4 2010 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku ieškovei pranešė, jog Komisija „privalo persvarstyti pasiūlymą, kuris buvo [jai] pateiktas“, kad būtų pritaikytos būsimos bendrosios įgyvendinimo nuostatos, „kurios atgaline data įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d.“

24      2010 m. gruodžio 17 d. ieškovė, remdamasi PTN 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimo. Šis skundas 2011 m. balandžio 12 d. buvo atmestas, nes 2010 m. rugsėjo 17 d. pranešimas nėra teisinių pasekmių sukeliantis aktas.

25      Priėmus BĮN 2011, PMO 4 2011 m. gegužės 24 d. pateikė ieškovei antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo kartu su raštu, kuriame buvo paaiškinta, kad naujasis pasiūlymas „panaikina ir pakeičia“ pirmąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo (toliau – antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo). Pagal antrąjį pasiūlymą pirmajame pasiūlyme taikyti keitimo koeficientai „neteko galios“ ir nuo „2009 m. sausio 1 d. neturėjo teisinio pagrindo“, nes tą dieną įsigaliojo Reglamente Nr. 1324/2008 nustatyta palūkanų norma. Ši palūkanų norma yra vienas iš dydžių, naudojamų apskaičiuojant keitimo koeficientus, taikytinus prieš pradedant tarnybą Sąjungoje įgytoms teisėms į pensiją perskaičiuoti į papildomą PTN numatytos pensijos draudimo stažą. Todėl pirmasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo turėjo „būti laikomas negaliojančiu“. Pritaikius BĮN 2011 nustatytus keitimo koeficientus, perskaičiuotas papildomas pensijų draudimo stažas buvo 17 metų ir 7 mėnesiai.

26      2011 m. birželio 3 d. ieškovė, remdamasi PTN 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl BĮN 2011, būtent dėl jų 9 straipsnio, manydama, kad šia nuostata buvo pažeistas negaliojimo atgaline data principas.

27      2011 m. liepos 28 d. sprendimu, kuris ieškovės advokatui buvo įteiktas 2011 m. liepos 29 d., paskyrimų tarnyba, pažymėjusi, kad, „nepaisant to, ar BĮN [2011] gali būti pripažintos teisinių pasekmių sukeliančiu aktu, [antrasis] pasiūlymas [dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo] <...> buvo vertinamas kaip teisinių pasekmių sukeliantis aktas“ ir kad atitinkamai būtent antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo „yra šio sprendimo dalykas“, atmetė skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).

 Procesas ir šalių reikalavimai

28      Atskiru dokumentu (jis Tarnautojų teismo kanceliarijoje užregistruotas 2012 m. sausio 4 d.) Komisija, remdamasi Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsniu, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir paprašė Tarnautojų teismo priimti sprendimą nenagrinėjant bylos iš esmės.

29      Dokumentu (jis Tarnautojų teismo kanceliarijoje užregistruotas 2012 m. sausio 27 d.) ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

30      2012 m. gegužės 25 d. raštu Tarnautojų teismo kanceliarija šalims pranešė, kad Tarnautojų teismas nusprendė pridėti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir jį nagrinėti, kai byla bus nagrinėjama iš esmės.

31      Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:

–        panaikinti sprendimą atmesti skundą,

–        kiek tai būtina, panaikinti antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo,

–        „kiek tai būtina taikant [SESV] 277 straipsnį“, panaikinti BĮN 2011, būtent jų 9 straipsnį,

–        priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

32      Komisija Tarnautojų teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepriimtinu ir bet kuriuo atveju nepagrįstu,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

33      2013 m. sausio 28 d. raštu Tarnautojų teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių patikslinti tam tikrus jų raštų punktus ir pateikti įvairių dokumentų. Šalys šias proceso organizavimo priemones įvykdė pagal Tarnautojų teismo nurodymus.

34      Byla, iš pradžių paskirta Tarnautojo teismo trečiajai kolegijai, buvo perduota Tarnautojų teismo plenarinei sesijai, šalims apie tai buvo pranešta 2013 m. vasario 7 d. kanceliarijos raštu, kuriuo buvo pateikti kvietimas į teismo posėdį ir parengiamojo teismo posėdžio pranešimas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio dalyko

35      Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti sprendimą atmesti skundą.

36      Šiuo klausimu primintina, jog reikalavimas panaikinti, formaliai pateiktas dėl sprendimo atmesti skundą, tuo atveju, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas, iš esmės reiškia, kad į Tarnautojų teismą kreipiamasi dėl akto, dėl kurio skundas buvo pateiktas (1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, 8 punktas).

37      Šioje byloje 2011 m. birželio 3 d. skundas, nors jis buvo nukreiptas prieš BĮN 2011, paskyrimų tarnybos buvo aiškinamas kaip nukreiptas tik prieš antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, ir ieškovė šio aiškinimo Tarnautojų teisme neginčijo.

38      Tačiau sprendimas atmesti skundą patvirtina antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Todėl reikalavimai, nukreipti prieš sprendimą atmesti skundą, turi būti laikomi nukreiptais prieš antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, dėl kurio yra pateiktas antrasis reikalavimas.

39      Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašo, „kiek tai būtina taikant [SESV] 277 straipsnį“, panaikinti BĮN 2011, būtent jų 9 straipsnį.

40      Iš nuorodos į SESV 277 straipsnį ir ieškinio argumentavimo matyti, kad ieškovė, nurodydama savo trečiąjį reikalavimą, iš tikrųjų pateikia visuotinai taikomo akto, koks yra BĮN 2011, 9 straipsnio neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, o šio prieštaravimo, jei jis būtų pagrįstas, pasekmė gali būti tik antrojo pasiūlymo dėl papildomo darbo stažo apskaičiavimo panaikinimas – tai yra antrojo reikalavimo dalykas.

41      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti tik reikalavimus panaikinti antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo.

 Dėl prieštaravimo dėl nepriimtinumo

 Šalių argumentai

42      Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas, nes juo ginčijamas antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris nėra teisinių pasekmių sukeliantis aktas.

43      Komisijos teigimu, administracinę procedūrą, per kurią nagrinėjami prašymai perkelti nacionalinėje pensijų sistemoje įgytas teises į pensiją, sudaro keli etapai. Pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra tik vienas iš šios procedūros etapų.

44      Papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimas, nurodytas suinteresuotajam asmeniui skirtame pasiūlyme, tampa galutinis tik po to, kai atitinkami nacionaliniai arba tarptautiniai pensijų fondai faktiškai perveda į Komisijos banko sąskaitą sumas, atitinkančias perskaičiuotą prieš pradedant tarnybą Sąjungoje įgytų teisių į pensiją kapitalo vertę, todėl tik sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo, įteikiamas pareigūnui gavus pervestą kapitalą, yra aktas, sukeliantis teisinių pasekmių pareigūnui, pateikusiam prašymą atlikti pervedimą.

45      Šiomis aplinkybėmis antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra parengiamasis aktas, kuriuo siekiama tik parengti galutinį sprendimą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo.

46      Per posėdį Komisija taip pat nurodė, kad pareigūno teisės į pensiją nėra sukonkretinamos pasiūlyme dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, a fortiori jei suinteresuotasis asmuo su juo nesutiko, ir kad nuo šio pasiūlymo priėmimo iki procedūrą užbaigiančio sprendimo priėmimo pervedamo kapitalo vertė ir atitinkamai perkeltinas pensijų draudimo stažas gali pasikeisti. Šiuo klausimu Komisija remiasi PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama institucija, „remdamasi pervestu kapitalu“, nustato, kiek pensijų draudimo stažo bus priskaičiuota pagal Sąjungos pensijų sistemą už ankstesnį darbo stažą.

47      Ieškovė, priešingai, mano, kad pagal teismų praktiką pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai asmeniui teisinių pasekmių sukeliantis aktas, nepaisant to, ar atitinkamas pareigūnas su juo sutiko.

 Tarnautojų teismo vertinimas

48      Visų pirma primintina, kad tokia teisių į pensiją perkėlimo sistema, kaip nustatytąja PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, leidžiančia koordinuoti nacionalines sistemas ir Sąjungos pensijų sistemą, siekiama palengvinti nacionalinių darbuotojų, dirbančių privačiame ar viešajame sektoriuje, ir tarptautinėse organizacijose dirbančių darbuotojų įsidarbinimą Sąjungos institucijose ir taip užtikrinti, kad Sąjunga turėtų kuo geresnes galimybes pasirinkti kvalifikuotą ir tinkamą patirtį turintį personalą (2010 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo nutarties Ricci, C‑286/09 ir C‑287/09, 28 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

49      Šiomis aplinkybėmis Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas pats yra nusprendęs, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, pateikti pareigūnui, kad šis pareikštų sutikimą, tai „sprendimai“, kurie turi dvejopą poveikį: pirma, nacionalinėje teisės sistemoje išsaugoti atitinkamam pareigūnui pagal nacionalinę pensijų sistemą įgytas teises į pensiją ir, antra, Sąjungos teisės sistemoje užtikrinti, kad į šias teises būtų atsižvelgiama pagal Sąjungos pensijų sistemą, jei įvykdomos tam tikros papildomos sąlygos (2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette, T‑90/07 P ir T‑99/07 P, 91 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

50      Savo ruožtu Tarnautojų teismas taip pat yra nusprendęs, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra vienašaliai aktai, dėl kurių kompetentinga institucija neturi imtis jokių kitų priemonių ir kurie daro neigiamą poveikį suinteresuotajam pareigūnui. Priešingu atveju tokie aktai patys savaime negalėtų būti ginčijami teisme arba bent jau skundas ir ieškinys dėl jų galėtų būti pateikti tik priėmus vėlesnį sprendimą, kurio priėmimo data neapibrėžta ir kurį priima kita institucija nei paskyrimų tarnyba. Dėl tokio vertinimo nebūtų gerbiama nei pareigūnų teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nei teisinio saugumo reikalavimai, neatsiejami nuo PTN nustatytų taisyklių dėl terminų (2007 m. spalio 10 d. Tarnautojų teismo sprendimo Pouzol prieš Audito Rūmus, F‑17/07, 52 ir 53 punktai).

51      Galiausiai šis požiūris teismų praktikoje buvo patvirtintas 2012 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimu Cocchi ir Falcione prieš Komisiją (F‑122/10, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas ir jis dabar nagrinėjamas, byla T‑103/13 P, 37–39 punktai), kuriame Tarnautojų teismas yra nusprendęs, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai aktas, turintis atitinkamam pareigūnui teisinių pasekmių.

52      Galiausiai iš šio sprendimo 49–51 punktuose nurodytos teismų praktikos matyti, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kurį kompetentingos Komisijos tarnybos pateikia, kad būtų gautas pareigūno sutikimas, vykstant pirmiau apibūdintai kelių etapų teisių į pensiją perkėlimo administracinei procedūrai, – tai vienašalis aktas, kuris gali būti nagrinėjamas atskirai nuo procedūros, per kurią jis priimtas, ir priimtas atsižvelgiant į institucijai ex lege priskirtą ribotą kompetenciją, nes tiesiogiai kyla iš individualios teisės, kuri pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį aiškiai suteikiama pareigūnams ir tarnautojams nuo tarnybos Sąjungoje pradžios.

53      Iš esmės šios ribotos kompetencijos įgyvendinimas įpareigoja Komisiją parengti pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris būtų grindžiamas visais svarbiais duomenimis, kuriuos ji privalo gauti iš atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų būtent vykstant glaudžiam koordinavimui ir lojaliam bendradarbiavimui tarp šių institucijų ir jos tarnybų. Todėl negali būti manoma, kad tokiu pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo institucijos tarnybos parodo „paprastą ketinimą“ informuoti atitinkamą pareigūną laukdamos, kol bus faktiškai gautas jo sutikimas, o vėliau – kapitalas, leidžiantis perkelti papildomą pensijų draudimo stažą. Atvirkščiai, toks pasiūlymas yra neišvengiamas institucijos įsipareigojimas tinkamai imtis faktiškai įgyvendinti pareigūno teisę perkelti teises į pensiją, kuria jis pasinaudojo pateikdamas prašymą atlikti pervedimą. Kalbant apie perskaičiuotos kapitalo vertės pervedimą į Sąjungos pensijų sistemą, pažymėtina, kad tai yra atskira pareiga, kurią turi įvykdyti nacionalinės arba tarptautinės institucijos ir kuri būtina, kad būtų atlikta visa teisių į pensiją perkėlimo į Sąjungos pensijų sistemą procedūra.

54      Be to, įgyvendindama ribotą kompetenciją pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, Komisija turi elgtis taip rūpestingai, kiek to reikia, kad pareigūnas, kuris kreipėsi su prašymu taikyti PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį, galėtų išreikšti savo sutikimą su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo turėdamas visą informaciją tiek apie dydžius, reikalingus apskaičiuojant perkeltiną PTN numatytos pensijos draudimo stažą, tiek apie normas, kurios „prašymo atlikti pervedimą dieną“ reglamentuoja šio apskaičiavimo taisykles, kaip pažymėta PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas „nustato“, „kiek pensijų draudimo stažo metų“ jam bus priskaičiuota.

55      Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra aktas, sukeliantis teisinių pasekmių pareigūnui, kuris pateikė prašymą atlikti pervedimą.

56      Šią išvadą taip pat patvirtina toliau išdėstyti argumentai.

57      Pirma, patvirtinant ankstesnę praktiką, kuri buvo suformuota pasiūlymų dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo nuostatose, BĮN 2011 8 straipsnyje dabar aiškiai numatyta, kad jeigu sutikimas, kurį pareigūnas turi išreikšti dėl pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, vieną kartą išreikštas, jis yra „neatšaukiamas“. Tačiau pareigūno išreikšto sutikimo neatšaukiamumas pateisinamas tik tuo atveju, jei Komisija savo ruožtu pateikia suinteresuotajam asmeniui pasiūlymą, kuris yra apskaičiuotas ir pateiktas deramai rūpestingai ir kuris įpareigoja Komisiją, t. y. jis ją įpareigoja šiuo pagrindu tęsti perkėlimo procedūrą, jei yra pareiškiamas suinteresuotojo asmens sutikimas.

58      Antra, pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo iš esmės yra parengiamas remiantis apskaičiavimo metodu, kuris yra toks pat kaip tas, kuris taikomas tuo momentu, kai Sąjungos pensijų sistema gauna visą kapitalą, kurį galutinai perveda nacionaliniai arba tarptautiniai fondai, kuriuose asmuo anksčiau buvo apdraustas.

59      Daugiausia, kas galėtų atitinkamu atveju pasikeisti tarp pasiūlymo dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo dienos ir galutinai pervesto kapitalo gavimo dienos, – tai atitinkama suma: perskaičiuota pervestino kapitalo vertė prašymo atlikti pervedimą pateikimo dieną gali skirtis nuo kapitalo vertės tą dieną, kai jis yra faktiškai pervedamas, pavyzdžiui, dėl keitimo kurso svyravimo. Bet net šiuo atveju, be to, susijusiu tik su kapitalo, išreikšto kita valiuta nei euro, pervedimu, šioms dviem vertėms apskaičiuoti taikomas metodas yra tas pats.

60      Trečia, Komisijos teiginys, kad tik sprendimas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, priimtas gavus pervestą kapitalą, sukelia teisinių pasekmių atitinkamam pareigūnui, aiškiai prieštarauja administracinės teisių į pensiją perkėlimo procedūros tikslui. Šia procedūra siekiama būtent leisti, kad atitinkamas pareigūnas, turėdamas visą reikalingą informaciją, kol visas jo įmokas atitinkantis kapitalas nėra galutinai pervestas į Sąjungos pensijų sistemą, nuspręstų, ar jam naudingiau sujungti savo ankstesnes teises į pensiją su teisėmis, kurias jis įgyja kaip Sąjungos pareigūnas, ar, atvirkščiai, išsaugoti savo teises nacionalinėje teisės sistemoje (žr. minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette 91 punktą). Iš esmės, jei būtų pritarta Komisijos teiginiui, atitinkamas pareigūnas būtų įpareigotas ginčyti metodą, kurį taikydamos Komisijos tarnybos apskaičiavo papildomą pensijų draudimo stažą, į kurį jis turi teisę tik nacionaliniams arba tarptautiniams pensijų draudimo fondams, kuriuose asmuo buvo anksčiau apdraustas, galutinai pervedus kapitalą Komisijai, o tai paneigtų pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį pareigūnui suteiktos teisės rinktis, ar perkelti savo teises į pensiją, ar palikti jas nacionaliniuose arba tarptautiniuose pensijų draudimo fonduose, kuriuose jis buvo anksčiau apdraustas, esmę.

61      Galiausiai, ketvirta, negali būti teigiama, kaip tai daro Komisija, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo yra tik parengiamieji aktai, nes PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas „remiantis pervestu kapitalu“.

62      Šiuo klausimu visų pirma primintina, jog iš PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad atitinkama institucija „nustato“ pensijų draudimo stažą iš pradžių „pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas“, „atsižvelgdama į bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo atlikti pervedimą dieną“, o paskui ji atsižvelgia į taip nustatytą pensijų draudimo stažą pagal Sąjungos pensijų sistemą „remiantis [remdamasi] pervestu kapitalu“.

63      Šią formuluotę patvirtina BĮN 2004 7 straipsnio ir BĮN 2011 7 straipsnio formuluotė. Iš esmės abiejų šių straipsnių pirmoje dalyje išdėstyta, kad perkeltinas pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas „remiantis pervestina suma, atitinkančia įgytas teises <...>, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo dienos“.

64      BĮN 2004, kaip ir BĮN 2011, 7 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad perkeltinas pensijų draudimo stažas „paskui apskaičiuojamas <...> remiantis pervestu kapitalu“ pagal tos pačios dalies pirmoje įtraukoje esančią matematinę formulę.

65      Taigi iš minėtų nuostatų matyti, kad pasiūlymai dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo rengiami remiantis suma, kuri turi būti pervesta prašymo įregistravimo dieną ir kurią Komisijos tarnyboms nurodo kompetentingos nacionalinės arba tarptautinės institucijos, prireikus atimant sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo įregistravimo dienos iki faktinio pervedimo dienos, nes Sąjungos pensijų sistema iš esmės neturi padengti šių sumų skirtumo.

66      Iš visų pateiktų argumentų darytina išvada, kad antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo – tai teisinių pasekmių sukeliantis teisės aktas, todėl reikalavimai dėl jo panaikinimo yra priimtini. Todėl reikia atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

 Dėl esmės

67      Grįsdama savo reikalavimus dėl panaikinimo, nukreiptus prieš antrąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, ieškovė nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su „PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies ir XIII priedo 26 straipsnio 4 dalies pažeidimu, įgytų teisių pažeidimu, taip pat teisinio saugumo, negaliojimo atgaline data principų pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida“.

 Šalių argumentai

68      Ieškovė teigia, kad PTN 11 straipsnio 2 dalimi Komisija, jei nori pakeisti aktuarines vertes, taikytinas prašymams perkelti vienoje iš valstybių narių įgytas teises į pensiją į Sąjungos pensijų sistemą (toliau – pervedimas „in“), įpareigojama prieš tai patvirtinti naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas. Tačiau Komisija naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas priėmė tik 2011 m. kovo 3 d. Taigi BĮN 2004, kurios galiojo iki tos dienos, vienintelės buvo taikytinos prašymui atlikti pervedimą.

69      Reglamento Nr. 1324/2008 įsigaliojimas 2009 m. sausio 1 d. neturėjo įtakos palūkanų normoms, taikytinoms apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą. Iš tikrųjų šiuo reglamentu buvo pakeista palūkanų norma, nustatyta PTN VIII priedo 8 straipsnyje, kuri yra naudojama išimtinai tuo atveju, kai į nacionalinę pensijų sistemą perkeliamas PTN numatytos pensijos aktuarinis ekvivalentas, t. y. teisės į pensiją, kurias pareigūnas įgijo tarnybos Sąjungoje metu (toliau – pervedimas „out“), ir todėl netaikytina pervedimo „in“ atveju.

70      Be to, jokioje PTN ar Reglamento Nr. 1324/2008 nuostatoje nėra įpareigojama iš karto, automatiškai, taikyti Reglamente Nr. 1324/2008 nustatytą palūkanų normą apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą pervedimo „in“ atveju.

71      Ieškovės teigimu, atliekant penkerių metų laikotarpio aktuarinį įvertinimą pagal PTN 83a straipsnio 3 dalį Reglamentu Nr. 1324/2008 galėjo būti ribotai pakoreguotas tik įmokų į Sąjungos pensijų sistemą tarifas ir palūkanų norma, nustatyta to paties reglamento 2 straipsnyje nurodytose nuostatose. Patvirtinusi šias priemones, Taryba išsėmė visus įgaliojimus, kurie jai suteikti pagal PTN 83a straipsnį. Taryba neturėjo įgaliojimų priimti sprendimo, kad ir koks jis būtų, kuris turėtų poveikį PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatytam apskaičiavimui.

72      Be to, palūkanų normų pakeitimas, kurį nusprendė atlikti Taryba, negali būti privalomai taikomas vienodai visiems aktuarinių verčių skaičiavimams.

73      Ieškovė taip pat nurodo, kad jos teisės buvo sukonkretintos prašymo atlikti pervedimą dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 3 d., ir turėjo būti apibrėžtos pagal BĮN 2004, kurios vienintelės galiojo tą dieną.

74      Galiausiai ieškovė teigia, kad BĮN 2011 taikymas atgaline data buvo „netikėtas“. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinio direktoriaus 2010 m. gegužės 25 d. rašte ir 2010 m. liepos 30 d. pranešime buvo paskelbta, kad naujos taisyklės atgaline data nebus taikomos.

75      Komisija savo ruožtu atsikerta, kad nors Reglamentu Nr. 1324/2008 negalėjo būti pakeista PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis, nes šioje nuostatoje nenurodyta palūkanų norma, kuri turi būti naudojama apskaičiuojant aktuarinį ekvivalentą, PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, priešingai, naudojami keitimo koeficientai, kurie „tiesiogiai priklauso nuo [PTN] VIII priedo 8 straipsnyje numatytos palūkanų normos“.

76      Komisijos nuomone, dėl PTN VIII priedo 8 straipsnyje nustatytos palūkanų normos pasikeitimo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008 „neišvengiamai“ tą pačią dieną pasikeitė minėti keitimo koeficientai. Taigi BĮN 2004 nustatyti keitimo koeficientai nuo 2009 m. sausio 1 d. „neteko galios“ ir „neturėjo teisinio pagrindo“, nepaisant bet kokio oficialaus BĮN 2004 panaikinimo.

 Tarnautojų teismo vertinimas

77      Visų pirma konstatuotina, kad kaltinimas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, visiškai nėra pagrįstas, nes jam pagrįsti nenurodytas joks argumentas. Taigi pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą jį reikia atmesti.

78      Savo vieninteliu ieškinio pagrindu ieškovė pateikia prieštaravimą dėl BĮN 2011 9 straipsnio trečios pastraipos paskutinio sakinio ir 9 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmo sakinio neteisėtumo. Ieškovės teigimu, pagal šias BĮN 2011 nuostatas numatyta, kad BĮN 2011 1 priede nurodyti keitimo koeficientai, nustatyti pagal Reglamentą Nr. 1324/2008, taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d. – dienos, kai įsigaliojo minėtas reglamentas, nors šią dieną BĮN 2004 2 priedas, kuriame buvo nustatyti kitokie keitimo koeficientai, taikytini nuo 2004 m. gegužės 1 d., visiškai nebuvo oficialiai pakeistas. Ieškovė teigia, kad pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį toks oficialus pakeitimas turėjo būti padarytas ir kad naujų keitimo koeficientų, nustatytų BĮN 2011 1 priede, taikymas atgaline data nuo 2009 m. sausio 1 d., įskaitant ir pareigūnų bei tarnautojų, kurie prašymus atlikti pervedimą „in“ pateikė iki šios dienos, bylas, pažeidžia teisinio saugumo ir negaliojimo atgal principus.

79      Kad teisiškai pagrįstų BĮN 2011 9 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas, Komisija iš esmės teigia, jog dėl Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnio BĮN 2004 nustojo galioti ir automatiškai neteko teisinio pagrindo, kiek tai susiję su perkeltino pensijų draudimo stažo apskaičiavimo metodu.

–       Dėl Reglamento Nr. 1324/2008 poveikio BĮN 2004

80      Iš Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnio formuluotės matyti, kad šis reglamentas, kalbant apie Sąjungos pareigūnus ir kitus tarnautojus, turi tik du tikslus.

81      Pirmasis susijęs su pagal PTN VIII priedo 4 straipsnio 1 dalį nustatoma palūkanų norma, taikytina apskaičiuojant pareigūno, kuris vėl pradeda dirbti Sąjungos tarnyboje, anksčiau joje dirbęs tam tikrą laiką, teises į pensiją. Šis tikslas akivaizdžiai atrodo nesusijęs su šia byla.

82      Antrasis susijęs su tarifo, taikytino apskaičiuojant ištarnauto laiko pensijos „aktuarinį ekvivalentą“, nustatymu. Tačiau konstatuotina, kad ši sąvoka yra vartojama PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalyje kalbant apie pervedimus „out“, o ne to paties priedo 11 straipsnio 2 dalyje kalbant apie pervedimus „in“.

83      Iš esmės primintina, kad PTN VIII priedo 11 straipsnyje aiškiai atskiriama, pirma, 1 dalyje – pervedimas „out“ ir, antra, 2 dalyje – pervedimas „in“.

84      Pervedimo „out“ atveju PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuotasis pareigūnas turi teisę, kad būtų perkeltas „Sąjungoje ištarnauto laiko pensijos [aktuarinis] ekvivalentas, perskaičiuotas faktinio pervedimo dienai“. Atvirkščiai, pervedimo „in“ atveju tos pačios nuostatos 2 dalyje numatyta, kad atitinkamas pareigūnas turi teisę sumokėti Sąjungai „pensijos, į kurią [nacionalinėje arba tarptautinėje sistemoje, pagal kurią jis buvo apdraustas] buvo įgyta teisė, kapitalo vertę, perskaičiuotą faktinio pervedimo dienai“. Pervedimo „out“ atveju pervedama pinigų suma – tai Sąjungoje įgytų teisių „aktuarinis ekvivalentas“; pervedimo „in“ atveju pervedama suma – tai „perskaičiuota kapitalo vertė“, t. y. pinigų suma, kuri faktiškai atitinka teises į pensiją, įgytas atitinkamoje nacionalinėje arba tarptautinėje sistemoje, pareigūnui užsiimant ankstesne darbine veikla, ir kuri yra perskaičiuojama pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą faktinio pervedimo dieną (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Časta, C‑166/12, 26 punktą).

85      Taigi „aktuarinis ekvivalentas“, nustatytas PTN VIII priedo 11 straipsnio 1 dalyje, ir „perskaičiuota kapitalo vertė“, nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje, – tai dvi skirtingos teisinės sąvokos, kurių kiekviena priklauso viena nuo kitos nepriklausomoms sistemoms.

86      „Aktuarinis ekvivalentas“ pagal PTN – tai savarankiška Sąjungos pensijų sistemos sąvoka. Ji apibrėžta PTN VIII priedo 8 straipsnyje kaip „pareigūnui besikaupiančių [ištarnauto laiko pensijos] išmokų kapitalo vertė, apskaičiuojama pagal [PTN] XII priedo 9 straipsnyje nurodytas mirtingumo lenteles ir taikant 3,1 % metinių palūkanų normą. Ši norma gali būti koreguojama pagal [PTN] XII priedo 10 straipsnyje nustatytas taisykles“. Paskutinį kartą PTN VIII priedo 8 straipsnyje numatyta palūkanų norma pagal PTN XII priedo 10 straipsnį buvo pakoreguota būtent Reglamentu Nr. 1324/2008, kuriuo palūkanų norma buvo sumažinta nuo 3,5 % iki 3,1 %.

87      „Perskaičiuota kapitalo vertė“, atvirkščiai, neapibrėžta PTN, kuriuose taip pat nenurodytas jos apskaičiavimo metodas, nes, kaip nuolat pažymima teismų praktikoje, nustatyti jos apskaičiavimą ir šio apskaičiavimo kontrolės taisykles priklauso išimtinai atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų kompetencijai (minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette, 56 ir 57 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

88      Vis dėlto Komisija teigia, kad aktuarinis ekvivalentas taip pat yra „apskaičiavimo metodas“, kuris savaime turi būti taikomas ne tik pervedimo „out“ atveju, kai sumos iš Sąjungos pensijų sistemos fondų pervedamos į valstybės narės arba tarptautinės organizacijos pensijų sistemos fondus, bet ir pervedimo „in“ atveju, kai, atvirkščiai, pinigų sumos pervedamos į Sąjungos pensijų sistemos fondus.

89      Taigi, Komisijos teigimu, aktuarinis ekvivalentas, kaip apskaičiavimo metodas, taikytinas tiek vienu, tiek kitu teisių į ištarnauto laiko pensiją perkėlimo atveju. Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje po PTN reformos 2004 m. numatyta nauja sąlyga atitinkamoms nacionalinėms institucijoms: kapitalo vertė, atitinkanti visas įmokas, kurias sumokėjo tarnybą Sąjungoje pradėjęs pareigūnas, turi būti „perskaičiuota faktinio pervedimo dienai“. Komisijos teigimu, ši nauja sąlyga, kadangi ji nustatyta PTN, sukuria atitinkamoms nacionalinėms institucijoms pareigą perskaičiuoti kapitalo vertę pagal PTN nurodytus dydžius, įskaitant palūkanų normą, kuri paskutinį kartą buvo pakeista Reglamentu Nr. 1324/2008.

90      Tačiau Komisijos teiginys teisiškai nepagrįstas.

91      Iš tikrųjų iš teismų praktikos matyti, kad pervedimo „in“ sistema susideda iš dviejų skirtingų administracinių etapų. Pirmasis etapas – nacionalinės arba tarptautinės institucijos, administruojančios pensijų sistemą, pagal kurią suinteresuotasis asmuo buvo draustas prieš pradėdamas tarnybą Sąjungoje, nustato perskaičiuotą kapitalo vertę. Visas šis etapas patenka į išimtinę atitinkamų nacionalinių arba tarptautinių institucijų kompetenciją. Per antrąjį etapą, atvirkščiai, atitinkama Sąjungos institucija transformuoja šią nacionalinių arba tarptautinių institucijų, kuriose asmuo buvo anksčiau apdraustas, perskaičiuotą kapitalo vertę į pensijų draudimo stažą, perkeltiną į Sąjungos pensijų sistemą, ir tai daroma Sąjungos pensijų sistemos pagrindu, įskaitant taisykles, esančias bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, kurias kiekviena institucija turi priimti dėl pervedimų „in“ (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette 56 ir 57 punktus).

92      Abu atitinkami sprendimai, pirmasis – dėl perskaičiuotos kapitalo vertės nustatymo ir antrasis – dėl šios perskaičiuotos kapitalo vertės transformavimo į PTN numatytos pensijos draudimo stažą, priklauso skirtingoms teisinėms sistemoms ir jų kontrolę atskirai vykdo kiekvienos teisinės sistemos teismai (2004 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lindorfer prieš Tarybą, T‑204/01, 28–31 punktai).

93      Tiesa, jog tai, kad po PTN reformos 2004 m. PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nacionalinės arba tarptautinės institucijos iki faktinio pervedimo dienos turi perskaičiuoti kapitalo vertę, atitinkančią pareigūno arba tarnautojo, kuris pradėjo tarnybą Sąjungoje, sumokėtas įmokas, reiškia tam tikrą pareigą šioms institucijoms, vis dėlto, kadangi nėra konkrečios nuostatos šiuo klausimu, tai nereiškia, kad šis perskaičiavimas turi būti vykdomas taikant pervedimams „out“ nustatytą metodą. Atvirkščiai, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėto Sprendimo Časta 25 ir 26 punktuose, valstybės narės gali taikyti tiek vadinamąjį „aktuarinio ekvivalento metodą“, tiek „fiksuotos išperkamosios vertės“, tiek kitus metodus.

94      Todėl, pirma, kalbant apie kompetentingų nacionalinių arba tarptautinių institucijų atliekamą kapitalo vertės perskaičiavimą, kad būtų įvykdytas pervedimas „in“, ši kapitalo vertė nustatoma remiantis taikytina nacionaline teise ir pagal šioje teisėje apibrėžtas taisykles arba, kalbant apie tarptautinę organizaciją, pagal jos pačios normas, o ne pagal PTN VIII priedo 8 straipsnį ir nesiremiant šioje nuostatoje įtvirtinta palūkanų norma. Būtent tai Pirmosios instancijos teismas yra nusprendęs minėto Sprendimo Belgija ir Komisija prieš Genette 57 punkte, kuriame pažymėjo, kad pervedimo „in“ atveju sprendimas dėl perkeltinų teisių į pensiją vertės apskaičiavimo priimamas pagal susijusią nacionalinę teisę, o jo kontrolę gali atlikti tik nacionalinis teismas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Časta 24 punktą).

95      Darytina išvada, kad į Reglamento Nr. 1324/2008 2 straipsnį neturi būti atsižvelgiama kaip į kapitalo vertės, atitinkančios teises į pensiją, kurias pareigūnas arba tarnautojas įgijo prieš pradedamas tarnybą Sąjungoje, apskaičiavimo metodo dalį, ir atitinkamos nacionalinės bei tarptautinės institucijos neprivalo būtinai į jį atsižvelgti, kai perskaičiuoja minėto kapitalo, kurį jos turi pervesti, vertę.

96      Antra, kalbant apie atitinkamos institucijos tarnybų atliekamą papildomo pensijų draudimo stažo, perkeltino į Sąjungos pensijų sistemą, apskaičiavimą, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 91–93 punktų, skiriasi nuo perskaičiuotos kapitalo vertės apskaičiavimo, konstatuotina, kad nei PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su pervedimais „in“, nei jokioje kitoje PTN nuostatoje tiesiogiai nenumatyta pareiga apskaičiuojant papildomą pensijų draudimo stažą Sąjungos pensijų sistemoje taikyti to paties priedo 8 straipsnyje numatytą palūkanų normą. Darytina išvada, kad Komisijos teiginys, jog keitimo koeficientai pervedimo „in“ atveju „tiesiogiai priklauso“ nuo PTN VIII priedo 8 straipsnyje nustatytos palūkanų normos, nėra pagrįstas jokia PTN nuostata.

97      Be to, Taryba negali įgyvendinimo reglamentu, priimtu vadovaujantis PTN 83a straipsniu, sumažinti PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies antros pastraipos taikymo srities ir ginčyti institucijų autonomijos, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas šia nuostata pripažino, suteikdamas joms įgaliojimus nustatyti, patvirtinus bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, papildomą pensijų draudimo stažą pervedimo „in“ atveju. 

98      Tiesa, BĮN 2004 7 straipsnio 2 dalyje, kalbant apie perkeltino pensijų draudimo stažo apskaičiavimą remiantis faktiškai į Sąjungos pensijų sistemą pervesto kapitalo verte, daroma nuoroda į BĮN 2004 2 priedo lentelėje nustatytas aktuarines vertes V2, kurios savo ruožtu pagal šį 2 priedą „apskaičiuojamos remiantis PTN XII priede numatytais dydžiais“. Tarp šių dydžių yra palūkanų norma, nustatyta PTN VIII priedo 8 straipsnyje.

99      Tačiau BĮN 2004 2 priede nustatytos aktuarinės vertės, apskaičiuotos, be kita ko, remiantis 3,5 % palūkanų norma, kuri buvo nustatyta PTN VIII priedo 8 straipsnyje iki jo pakeitimo Reglamentu Nr. 1324/2008. Būtent į šias vertes Komisija atsižvelgė rengdama pirmąjį pasiūlymą dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, nors pats PTN VIII priedo 8 straipsnis tuo laikotarpiu buvo pakeistas Reglamentu Nr. 1324/2008.

100    Šiomis aplinkybėmis, įgyvendindama PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį ir konkrečiai tam, kad būtų perskaičiuoti keitimo koeficientai pervedimo „in“ atveju, atsižvelgiant į naują 3,1 % palūkanų normą, nustatytą PTN VIII priedo 8 straipsnyje įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008, Komisija, remdamasi minėto 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje dėl jos taikymo daroma nuoroda į bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, taip pat vadovaudamasi teisinio saugumo principu, privalėjo pakeisti BĮN 2004 ir patvirtinti naują aktuarinių verčių lentelę. Būtent tai Komisija ir padarė patvirtindama BĮN 2011, kurių priede buvo nustatytos naujos aktuarinės vertės, kurios šiose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose pavadintos „keitimo koeficientais“ ir skirtos papildomam pensijų draudimo stažui apskaičiuoti.

101    Reikia pridurti, kad PTN VIII priedo 8 straipsnis, iš dalies pakeistas įsigaliojus Reglamentui Nr. 1324/2008, gali tapti taikytinas pervedimams „in“ tik jei tai būtų nustatyta pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kurias institucijos turi priimti pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį. Minėto 8 straipsnio taikymas šiuo atveju kyla iš nuorodos į „PTN XII priede numatytus dydžius“, kurie paminėti BĮN 2004 2 priedo pavadinime, o paties šio XII priedo 1 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje daroma nuoroda į palūkanų normą, nurodytą PTN VIII priedo 8 straipsnyje. Apskaičiavimo metodui, kurį Komisija nustatė naudodamasi savo pagal PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalį suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, BĮN 2004 2 priedo pavadinimas turi tikslinamąją reikšmę ir jis gali būti taikomas tik norminę galią turinčioms normoms, įtvirtintoms aktuarinių verčių lentelėje, aiškinti (dėl direktyvos straipsnio pavadinimo norminės galios žr. 2003 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoffmann, C‑144/00, 37–40 punktus). Be to, tokios sutampančios nuorodos, dažnai nesuprantamos, negali turėti pirmenybės prieš aiškius dydžius, nurodytus nagrinėjamoje aktuarinių verčių lentelėje, kitaip būtų pažeistas teisinio saugumo principas.

102    Galiausiai Komisijos argumentas, pagal kurį PTN VIII priedo 8 straipsnyje numatytas aktuarinio ekvivalento apskaičiavimo metodas laikytinas neišvengiamai taip pat taikytinu nustatant perskaičiuotą kapitalo vertę ir papildomą pensijų draudimo stažą, numatytus PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje, prieštarauja pastarosios nuostatos formuluotei ir Sąjungos teisės aktų leidėjo valiai – jis iš esmės norėjo, kad PTN išliktų aiškus skirtumas tarp dviejų teisių į pensiją perkėlimo atvejų, „in“ ir „out“, taigi ir tarp sąvokų „perskaičiuota kapitalo vertė“ ir „aktuarinis ekvivalentas“.

103    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos teiginys, kad dėl Reglamento Nr. 1324/2008 BĮN 2004 nustojo galioti ir automatiškai neteko teisinio pagrindo, kiek tai susiję su papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo metodu, yra teisiškai klaidingas, nes pateisinant tokį teiginį būtų pažeista tiek minėto reglamento, tiek PTN VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritis.

104    Todėl reikia išnagrinėti klausimą, ar Komisija turėjo teisę taikyti BĮN 2011 1 priede esančius naujus keitimo koeficientus prašymams atlikti pervedimą, pateiktiems iki BĮN 2011 įsigaliojimo 2011 m. balandžio 1 d.

–       Dėl BĮN 2011 1 priede numatytų keitimo koeficientų taikymo atgaline data

105    Visų pirma reikia priminti, kad pagal visuotinai pripažintą principą nauja taisyklė, jeigu nenumatyta kitaip, iš karto taikoma būsimoms teisinėms situacijoms ir situacijų, atsiradusių, bet galutinai nesusiformavusių galiojant ankstesniems teisės aktams, būsimoms pasekmėms (2012 m. birželio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Guittet prieš Komisiją, F‑31/10, 47 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

106    Todėl reikia patikrinti, ar tuo momentu, kai BĮN 2011 numatyti nauji keitimo koeficientai tapo taikytini, t. y. 2011 m. balandžio 1 d., ieškovės situacija jau buvo susidariusi ir galutinai susiformavusi taikant BĮN 2004. Tik tokiu atveju galėtų būti pripažinta, kad BĮN 2011 numatyti keitimo koeficientai buvo taikomi ieškovei atgaline data. Šiuo atveju reikėtų išnagrinėti ieškovės pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą ir ypač BĮN 2011 numatytų keitimo koeficientų taikymo atgaline data teisėtumą atsižvelgiant į teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Guittet prieš Komisiją 48 punktą).

107    Šiuo atveju tam, kad pareigūno arba tarnautojo, pateikusio prašymą atlikti pervedimą „in“, situacija būtų laikoma galutinai susiformavusia galiojant aktuarinėms vertėms V2, nurodytoms BĮN 2004 priede, turi būti nustatyta, kad vėliausiai dieną iki BĮN 2011 numatytų naujų keitimo koeficientų įsigaliojimo, t. y. 2011 m. kovo 31 d., suinteresuotasis asmuo buvo sutikęs su pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, kuris jam buvo pateiktas pagal BĮN 2004.

108    Nagrinėjamu atveju, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 21 punkte, ieškovė nei sutiko su pirmuoju pasiūlymu dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo, nei jį atmetė. Taigi jos situacija, kalbant apie jos teisę į pervedimą „in“, nors ir atsirado galiojant BĮN 2004, nebuvo galutinai susiformavusi BĮN 2011 įsigaliojimo momentu, todėl šiuo atveju BĮN 2011 nebuvo taikomos atgaline data.

109    Tokiomis aplinkybėmis ieškovė taip pat negali remtis įgytomis teisėmis arba administracinių aktų atšaukimo taisyklėmis (žr. minėto Sprendimo Cocchi ir Falcione 42 ir 43 punktus).

110    Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad reikia atmesti kaip nepagrįstus reikalavimus, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo.

111    Taigi šį ieškinį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

112    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai to reikalaujama dėl teisingumo, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti

113    Iš nurodytų sprendimo motyvų matyti, kad ieškovė pralaimėjo bylą, tačiau reikia pažymėti, kad Komisijos elgesys galėjo sukelti ieškovei visiškai pagrįstų klausimų ir abejonių. Pirma, primintina, jog sprendime atmesti skundą Komisija pati pripažino, kad antrasis pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo buvo nagrinėjamas kaip teisinių pasekmių sukeliantis aktas. Taigi, nors nagrinėjant šį ieškinį Komisija turėjo teisę pateikti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir pasiūlyti Tarnautojų teismui nenagrinėti bylos iš esmės, vis dėlto ji teigė priešingai – kad pasiūlymas dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo „akivaizdžiai“ nebuvo teisinių pasekmių sukeliantis aktas. Komisija tris kartus, t. y. pirmajame pasiūlyme dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo ir 2010 m. gegužės 5 d. ir liepos 30 d. pranešimuose, buvo pažymėjusi, kad BĮN 2004 bus taikomos prašymams atlikti pervedimą, įregistruotiems iki BĮN 2011 įsigaliojimo. Be to, šiuose pranešimuose nėra jokios nuorodos į tai, kokią svarbą tokiomis aplinkybėmis gali turėti atitinkamų pareigūnų ir tarnautojų sutikimas su pasiūlymais dėl papildomo pensijų draudimo stažo apskaičiavimo. Taigi bylos aplinkybės pagrindžia Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymą ir tai, kad Komisijai būtų nurodyta padengti, be savo bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir jai nurodoma padengti C. Teughels patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Van Raepenbusch

Rofes i Pujol

Perillo

Barents

 

      Bradley

Paskelbta 2013 m. gruodžio 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė

 

      Pirmininkas

W. Hakenberg

 

      S. Van Raepenbusch


* Proceso kalba: prancūzų.